Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1974 m. 3 kovas
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
J. Eretas - Kinija — priešas virsta draugu (vertė A. Skrupskelienė) .............................. 97
Vl. Butkienė — Eilėraščiai ............................................................................................... 105
A. L. Rubšys — Naujasis Testamentas ir mitas ............................................................. 106
Pr. Skardžius — Mano gyvata ir darbas ......................................................................... 113
D. Jasaitis — Dešimt metų be dr. Antano Trimako ....................................................... 117
M. Brakas — Rytprūsių ateities problema .................................................................... 124
Al. Baronas — Pakelėje (baletristika) ............................................................................ 130

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
A. ir A. — Iš gyvenimo neišdildoma religija ................................................................... 133
R. Viesulas — Penktoji dailės paroda Yorke ................................................................. 135
V. Daugirdaitė-Sruogienė — Muzikologų ir literatūros istorikų dėmesiui ................... 138
Alg. Š. — Kultūros Židinys New Yorke .......................................................................... 138

KNYGOS
Aug. Raginis — Paprastas poetinio žodžio išpažinėjas (Vl. Šlatas) .............................. 141
O. Penkauskaitė — Lietuvių poezija vokiškai (L. Raldauf antologija) ........................ 142
V. Kulbokas — Švaisto novelių knyga .......................................................................... 143

Viršelio 1 psl. — Kazimieras Žoromskis: Trečias matavimas (aliejus); 4 psl. — Elena Urbaitytė: Kompozicija Nr. 4 (akrilis, 1973)
Šis numeris iliustruotas R. Ingelevičienės, V. Krištolaitytės, P. Rauduvės, A. Elskaus, I. Griežės ir Pr. Lapės darbų nuotraukomis. Be to, P. Skardžiaus, A. Trimako, Al. Barono, A. Greeley, K. Žoromskio, R. Ingelevičienės ir V. Krištolaitytės atvaizdai, Kultūros Židinio New Yorke ir jo iškilmių nuotraukos
Skaityti daugiau...
 
KINIJA — PRIEŠAS VIRSTA DRAUGU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS ERETAS   
Kas su kuo ir kas prieš ką? Pirmasis pasaulinis karas (1914-18) turėjo vieną gerą ypatybę: jis pasibaigė taikos sutartimi — Versalio sutartimi — 1919 birželio mėn. 28. Iš tikrųjų tai buvo netobulas dalykas, nes slėpė savyje Antrojo pasaulinio karo daigus. Bet vis dėlto jis atnešė taiką, ir pasaulis galėjo bent laikinai atsikvėpti. Antrasis pasaulinis karas (1939-45), tikriau sakant, pirmojo tąsa, pasibaigė kapituliacijomis, bet be vienos bendros taikos sutarties. Galybių dvejetas — Jungtinės Amerikos Valstybės ir Rusija, išaugęs po Antrojo pasaulinio karo, pavirto šio dešimtmečio pradžioje "triar-chija,,: JAV-Rusija-Kinija. Dėl to kyla pagrindinis klausimas: kas su kuo? Kas prieš ką? Naujame politiniame pasaulio žemėlapyje Kinija iš tikrųjų užima vidurį, kaip ji visuomet į save žiūrėjo kaip į vidurio valstybę rytinės Azijos erdvėje. O tai didžiai stiprina jos pasitikėjimą savimi ir naujame jėgų žaidime.

-------
Šis prof. J. Ereto straipsnis buvo paskelbtas plačiai skaitomame šveicarų naujosios generacijos mėnesiniame žurnale "Team", 1973 rugpiūčio numery, kaip to numerio centrinis straipsnis. Autorius maloniai leido šio straipsnio vertimą paskelbti "Aiduose". Išvertė Alina Skrupskelienė.
-----
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VLADĖ BUTKIENĖ   
SU IŠEINANČIŲ ŽINGSNIAIS ATEINA SENATVĖ

Prinokusių varpų sunkiame bangavime,
Džiūstančių lapų dusliam šlamesy,
Aukštai skrendančių gervių rykavime
Ir išeinančių žingsniuos, ir tenai tu esi . . .

Matau gelstančias saulėj rugienas
Ilgų metų pilkam audime,
Lapus, padrikai išblaškytus papievėm,
Ir visur atpažįstu tave.

Girdžiu tavo pailsusias kojas
Sunkiai slenkant taku prietemoj:
Po jom džiūsta žaliausia velėna,
Ilga brydė palieka rasoj . . .

Žinau, kad prie vartų sustosi,
Lyg netyčia, pabelsi į mano duris . . .
Aš tyliu ir klausau, ir galvoju:
Nepakelsiu nė piršto —jos tau pačios atsidarys

Įeini, tartum laukiamas svečias,
Atsisėdi prie mano šalies;
Ranka mano sugrumba, kai spaudi savojoj —
I r nenoroms lėtėja plakimas širdies . . .

Kai galvą lieti savo pirštais kaulėtais,
Plaukai man pabąla, kaip sniego laukai . . .
Veidą raukšlės takais išvagoja . . .
Su išeinančių žingsniais pas mane atėjai . . .
Skaityti daugiau...
 
NAUJASIS TESTAMENTAS IR MITAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS L. RUBŠYS   
Prieš tris metus pasirodė dr. Antano Maceinos knyga Didieji dabarties klausimai1. Jos antrasis skyrius paskiriamas "Evangelijų numitinimo" klausimui.2 A. Maceina taikliai išsireiš-kia: "Evangelijų numitinimas dabar yra nebe tik specialistų reikalas, bet Viešų diskusijų' objektas', pralaužiąs 'akademinį susidomėjimą' ir tampąs banga, kuri anaiptol nerodo ženklų atslūgti".3 Lietuviškoje religinėje raštijoje numiti-nimo klausimas prieš A. Maceinos knygą nėra buvęs net liestas.4 Jo knyga yra tapusi ana "kibirkštimi krūme" (Išm. 3:7) — sausame krūme. Tačiau vėlesni straipsniai mūsų periodikoje5 sakyte sako, kad mitas Naujajame Testamente yra aktualus klausimas mūsuose.
----
Paskaita, skaityta LKMA suvažiavime, 1973 rugpiūčio 31 — rugsėjo 2, Boston College, Mass.
----
Turėdamas omenyje A. Maceinos knygą ir straipsnius mūsų spaudoje, jaučiuosi lyg anuo Elihu Jobo (žr. Job 32-37) knygoje, pasišovusiu pridėti savo trigrašį opiu klausimu. Nežiūrint to, kviečiu pasidomėti problemomis, kurios daro nu-mitinimo klausimą itin aktualų.
Skaityti daugiau...
 
MANO GYVATA IR DARBAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PRANAS SKARDŽIUS   
Esu gimęs 1899 m. kovo 26 d. Subačiaus miestelyje, Panevėžio (anksčiau Ukmergės) apskrityje. Pradinę mokyklą irgi baigiau Subačiuje. Prieš I pas. karą lankiau Panevėžio miesto keturklasę mokyklą, kurios ligi karo pradžios baigiau dvi klases. Karo metu dėl susisiekimo sunkenybių negalėjau toliau tęsti mokslo. Kiek galėdamas tada lavinausi pats iš savęs: daugiausia laiko praversdamas žemės darbui, tik atspėjamu laiku galėjau šį tą skaitinėti. Tuo metu man vis daugiau ėmė rūpėti ir lietuvių kalbos dalykai, godžiai skaitydavau kalbinius straipsnius, ir su laiku pats mėginau šį tą versti.

Iš šalies pasiruošęs, 1920 m. sausio 9 d. įstojau į Panevėžio gimnazijos penktą klasę ir ją baigiau 1923 m. birželio 24 d. su aukso medaliu. Mano pirmuoju gimnazijos direktoriumi buvo Juozas Balčikonis ir paskutiniuoju dr. Jonas Yčas. Iš kitų mokytojų man artimiausi buvo rašytoja Gabrielė Petkevičaitė, gamtos mokytojas Jurgis Elisonas, mano krašto žemietis, ir Julijonas Lindė-Dobilas, pradėjęs mokytojauti Panevėžio gimnazijoje 1922 m. birželio 22 d. Taip pat aš didžiai vertinau ir piešimo mokytoją Juozą Zikarą.
Skaityti daugiau...
 
Dešimt metų be dr. Antano Trimako PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DOMAS JASAITIS   
VLIKas 1973 lapkričio mėn. minėjo savo veikloS trisdešimtmetį. Jo visi buvusieji pirmininkai — Steponas Kairys (1943-45), Mykolas Krupavičius (1945-55), Antanas Trimakas (1957-64), Vaclovas Sidzikauskas (1965-66) — yra mirę. Gyvųjų tarpe yra Jonas Matulionis (1955-57), neseniai minėjęs savo deimantinį gimtadienį.
Šie visi asmenys savo sugebėjimais ir darbais yra likimo iškelti į pirmutines gretas kovotojų dėl Lietuvos išlaisvinimo. Svarbu tuos asmenis ir jų veiklą pažinti, nes tik tuo būdu galima teisingiau nusmaigstyti gaires ateities laisvinimo veiklai.

Šių metų vasario 27 sukako dešimt metų nuo dr. A. Trimako mirties. Ta proga prisiminsime jo asmenį ir darbus.

1.
Antanas Trimakas gimė 1902 birželio 19 Taup-rių km., Saločių vis., Biržų aps. Baigęs Biržų gimnaziją (1924), studijavo teisės, ekonomikos ir politikos mokslus Kauno un-te, Tarptautinės teisės akademijoje Hagoje (1931-32) ir Tarptautinių politinių mokslų mokykloje Ženevoje (1936). 1930 m. Lille'o katalikų un-tas jam suteikė ekonominių ir politinių mokslų daktaro laipsnį.
Skaityti daugiau...
 
RYTPRŪSIŲ ATEITIES PROBLEMA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MARTYNAS BRAKAS   
Prieš svarstydamas pačią temą, noriu pabrėžti, kad nesu nei pranašas, nei futurologas, nei iš viso įsitikinęs, kad žmogui įmanoma pramatyti likimo slėpinius. Nesiimu pasakyti, kokia Rytprūsių problema bus iš tikrųjų ateityje. Tačiau aišku, kad šiandien Rytprūsiai sudaro problemą, kuria lietuviai giliai susirūpinę. Lietuvių tauta turi daug įvairių problemų, Rytprūsiai yra tik viena iš jų. Jų visų šaknys glūdi praeityje. Žvilgsnis į praeitį yra vienintelis tinkamas būdas suprasti ir Rytprūsių problemą.
--------
Pranešimas skaitytas VLIKo seime Toronte, 1973 gruodžio 2.
---------
Rytprūsių, kaip juos suprato tie, kurie tą vardą kraštui savo laiku nukalė, nebėra. Todėl, žvelgdami praeitin, nesustosim nei ties to vardo atsiradimu, nei ties Rytprūsių geografinės apimties kaita. Rytprūsius suprasim kaip tą kraštą, iš kurio problema kilo praeityje, t.y. visą senųjų prūsų ir lietuvių apgyventą kraštą nuo Vyslos iki Palangos, ir iš kurio ji kyla šiandien, t.y. dabartinį rusų vadinamą "Kaliningrado ob-lastą".

Pačios problemos esmę gal geriausiai suprasim, jei bandysim ją suskaldyti į pagrindinius faktorius, iš kurių ji susidėjo ir tebesusideda. Žvelgdami praeitin, paanalizuosim — trumpai ir bendrais bruožais — tik tuos įvykius, kuriuose tie faktoriai reiškiasi.
Skaityti daugiau...
 
PAKELĖJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aloyzas Baronas   
Veteranų dienos parado metu pradėjo lyti. Mes trys, stebėję paradą nuo šaligatvio, sulindom į nedidelę kavinę ir žiūrėjom pro langą i skubiau judančias karių gretas ir pradedančius nuo lietaus bliukšti gyvuosius paveikslus. Kai paradas baigėsi, gėrėme kavą ir nei iš šio, nei iš to pradėjome beveik piktai ginčytis. Tur būt, todėl, kad karių gretos mums priminė eilę politinių įvykių ir karų, kurių tėkmėje ir mūsų tėvynė prarado laisvę.

— Skaruli, — kalbėjo man mokytojas Lukas, — aš manau, kad tu tiki, jog ne viena duona žmogus gyvas.
— Bet, kai nėra rūpesčių dėl duonos, žmogus yra bent dalinai laimingas, — kalbėjo verslininkas Vitkus, — žinoma, daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus nusiteikimų.

— Kiekvienas kai ko nori daugiau negu tik duonos, — kalbėjau, — juk ir šis paradas buvo suruoštas ne duonos reikalui, bet buvo demonstracija, kad gerbia žuvusius, kad akcentuoja auką ir laisvę.

Bet Vitkus nesutiko. Jam atrodė, kad šiais laikais visi nori tik gero gyvenimo, ir, kad būtų patogiau, didžiosios valstybės užmerkia akis, nematydamos kitų didelių valstybių nusikaltimų.

— Net ir Lietuvoj, — kalbėjo jis, — žmogus apsipranta su viskuo, tenori tik ramaus gyvenimo, tik duonos, turint galvoje ją, kaip visą materialistinį geismą, — tvirtino Vitkus, bet man atrodė, kad jis taip darė ne iš įsitikinimo, bet daugiau iš neapykantos visiems, kurie užmerkia akis, kad nematytų neteisybės.
Skaityti daugiau...
 
IŠ GYVENIMO NEIŠDILDOMA RELIGIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. ir A.   
Kad religija ne tik nenyksta iš mūsų tarpo, bet kad ji savo esmėje nepasikeitusi nuo paskutinės ledynų gadynės, teigia Andrew M. Greeley vienoje iš savo vėliausių knygų, Unsecular Man: the Persis-tence of Religion (Shocken Books, 280 psl, 7.95 dol.). Autorius yra sociologas (ligi pernai profesoriavęs University of Chicago, kuriame dėstė 10 metų), katalikų kunigas, į kurį su nepasitikėjimu žvelgia JAV katalikų ir kairė ir dešinė, nes kietų žodžių jis dažnai nepašykšti abiem. Greeley nepaprastai produktyvus rašytojas: — neskaičiuojant jo profesinių sociologinių straipsnių, kasmet pasirodo bent pora jo knygų, gvildenančių tikėjimo vaidmenį asmeniškame ir bendruomeniniame gyvenime. Jau vien toks autoriaus pristatymas gali sukelti skaitytojui abejonę, ar Greeley nėra išsirašęs, ar beturi ką pasakyti. Čia kaip tik maloni staigmena: Greeley pats nepretenduoja į gelmę ar didelį originalumą, bet jis turi talentą atrinkti ir paaiškinti kai kurias svarbesnes sociologines, psichologines ar teologines įžvalgas ir išvesti jų visuomenines implikacijas. Greeley tikrai reikalingas Amerikos katalikų gyvenime ne tik kaip veiklus ir kontroversinis jo dalyvis, bet ypatingai dėl to, kad jis padeda mums tą gyvenimą geriau suprasti. Greeley yra daugiau negu populiarizatorius, tačiau ir tą rolę jis atlieka su entuziazmu — jis tikrai turi airišką šnekėjimo dovaną. Bet kas jo kalbai ir jo raštams būdinga — tai jo paties gilus įsitikinimas dėstomais teiginiais ir drąsus atvirumas.
Skaityti daugiau...
 
PENKTOJI DAILĖS PARODA NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Viesulas   
Paroda vyko 1974 vasario 9-17 Kultūros Židinyje, Bro-oklyn, N.Y. Vasario 16 šventės proga ir pažymint Kultūros Židinio atidarymą surengė šią parodą JAV Lietuvių Bendruomenės New Yorko apygardos valdyba. Paveikslams atrinkti jury: Aleksandras Vakselis, Č. Janusas, J. Rūtenis, K. Žo-romskis. Premijoms skirti Jury: Aleksandras Vakselis, A. Elskus, Č. Janusas, V. Kašubą, V. K. Jonynas, Lietuvių Fondo 1000 dol. premija paskirta Kazimierui Žoromskiui už paveikslą "Trečias matavimas". Lietuvių Bendruomenės New Yorko Apygardos pirmoji — 300 dol. premija paskirta Reginai Ingelevičienei už paveikslą "Kompozicija nr. 10", antroji — 200 dol. premija paskirta Vidai Krištolaitytei už paveikslą "Auka", be to, 100 dol. premija už lietuvišką tematiką paskirta Aleksandrai Vitkauskaitei-Merker už paveikslą "Koplytėlės". Kunigų Vienybės premija už religinį meną paskirta Pauliui Jurkui už paveikslą "Rūpintojėlis". Garbės pažymėjimai paskirti: 1. I. D. Griežei už triptiką "Prieš du milijonus metų", 2. J. Rūteniui už paveikslą "Vyturėlio giesmė", 3. P. Lapei už paveikslą "Kompozicija nr. 6", 4. J. Sodaičiui už paveikslą "Šauklys", 5. O. Paškevičienei už paveikslą "Vaisiai", 6. J. Paukštienei už paveikslą "Jaunas žvejas" .
Red.

Su lietuvių institucijų pradėtomis skirti premijomis, gal būt, būsime naujo vystymosi išvakarėse — tai gali įnešti tam tikro vitališkumo mūsų dailės gyvenime. Ar tai pakels bendrą kūrybinį lygį — sunku pasakyti. Bet aktyvus Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvių Fondo rėmimas dailės premijomis bus bent nauja paskata. Lietuvių Fondo ir Lietuvių Bendruomenės pastangos ta linkme yra sveikintinos.
Skaityti daugiau...
 
MUZIKOLOGŲ IR LITERATŪROS ISTORIKŲ DĖMESIUI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Daugirdaitė Sruogienė   
Algis Šimkus savo straipsnyje 'Lietuviškos operos istorijos paraštėje, Stasio Šimkaus "Pagirėnai" (Aidai, 1973, Nr. 7, p. 310), apibūdindamas operos genezę, pažymi, kad pradžioje kompozitorius norėjo turėti libretą, panaudodamas /iliaus (Jono Jonylos) baladę apie nugrimzdusį dvarą ir jo karalaitę. Jis rašo:
. . . Šimkui atėjo mintis kreiptis šiuo reikalu į tuo laiku iš studijų Muenche-ne grįžusį Balį Sruogą. Jis pasikvietė Sruogą savo steigiamos muzikos mokyklos konkursinių egzaminų komisijos nariu. Sruoga 1924 m. vasarą atvyko su šeima Klaipėdon ir kuriam laikui apsistojo pas Šimkų Smiltynėje, kur jie kartu su Ži-lium praleisdavo ilgas valandas, diskutuodami ir planuodami naują operą. Kadangi kompozitorius tuo laiku buvo tvirtai apsisprendęs, kad jo opera būtų pagrįsta Žiliaus poema, Sruoga jautėsi gerokai prašomame darbe suvaržytas. Jis tačiau sutiko pabandyti ir po kiek laiko pateikė dalį libreto su nurodymu: "Kas tiks, vartok, o kur ne, tegul kitas bando".
Skaityti daugiau...
 
KULTŪROS ŽIDINYS NEW YORKE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alg. Š.   
Šių metų vasario 10 New Yorke įvyko naujųjų Kultūros Židinio pastatų pašventinimas. Brooklyno dio-cezijos vyskupas Francis Mugavero atliko pašventinimo apeigas, o vysk. V. Brizgys pasakė pamokslą bei su kitais kunigais koncelebravo iškilmingas mišias. Dedikacijos aktą perskaitė pranciškonų provincijolas T.Jurgis Gailiušis, OFM, o sveikinimo kalbas pasakė Lietuvos gen. konsulas A. Simutis, VLIKo pirm. K. Valiūnas, JAV LB pirm. J. Gaila ir kiti lietuviškų organizacijų atstovai. Brooklyno vienuolyno viršininkas ir židinio statvbos vedėjas T. Paulius Baltakis, OFM, pagerbė įžymiuosius statybos rėmėjus. Meninę programą atliko solistai Gina Čapkauskienė ir Kazys Yakutis, akompanuojant Sauliui Cibui.

Kultūros Židinys New Yorke. Nuotr. A. Norvilos
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Periodiniai leidiniai: AKIRAČIAI, 1974. Nr. 1 (mokslininkų simpoziumo kritiškas vertinimas, A. Blažio str. apie tautų santykius sovietuose); LIETUVIS ŽURNALISTAS, 1974 sausis, Nr. 4 (10), 32 psl., red. V. Kasniūnas; LIETUVIŲ' DIENOS, 1974, Nr. 1 ir 2; MOTERIS, L973, Nr. 6 (M. Slavėnienės str. apie M. Vaitkų); MŪSŲ ŽINIOS, 1974, Nr. I, 2, 3 ir 4 (jėzuitų dvisavaitinis gausiai iliustruotas leidinys, dokumentuojantis Chicagos Jaunimo Centre vykstančius renginius ir aplamai informuojantis apie Chicagos lietuvių kultūrinę veiklą);
SĖJA, 1973, Nr. 3 ir 4 (per metus keturis kartus pasirodantis leidinys, numeriai po 72 psl., redaguoja L. Šmulkštys, talkinamas Z. Dailidkos, K. Karvelio ir V. Sruogienės; trumpais straipsniais pasisakoma aktualiaisiais visuomeniniais klausimais liaudininkų žvilgiu; Nr. 4 Pr. Čepėno str. paminima Kražių įvykių 80 metų sukaktis); ŠALTINIS, 1974 vasaris, Nr. 1.

Jaunimo leidiniai: LIEPSNA, Montrea-lio lituanistinės mokyklos laikraštėlis, išleistas 1974.11.16 data, 25 psl., red. Kr. Mališkaitė; PASAULIO LIETUVIŲ
JAUNIMAS, 1973, Nr. 5, didelio formato* 32 psl., užpildyti įvairiopa informacija iš jaunimo gyvenimo.

LAS VIOLACIONES DE LOS DE-RECHOS HUMANOS EN LITUANIA OCCUPADA POR LOS SOVIETICOS. UN INFORME DOCUMENTAL DEL ANO 1972. Medellin (Kolumbijoj) 1973. 81 psl. Šį leidinį ispanų kalba apie žmogaus teisių pažeidimus sovietų pavergtoj Lietuvoj išleido JAV LB, prisidėjus Kolumbijos LB, tarpininkaujant kun. M. Tamošiūnui.
Skaityti daugiau...
 
PAPRASTOS POETINIO ŽODŽIO IŠPAŽINĖJAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. Raginis   
Vladas Šlaitas: Pro Vyšnių Sodą.
Eilėraščiai. Išleido Ateitis. 1973 m. 68 p. Aplanką piešė D. Stončiūtė.
Turime aštuntą Vlado Šlaito lyrikos knygą. Pirmas rinkinys "Žmogiškosios psalmės" dienos šviesą išvydo 1949 metais. Paskui prabėgo lygiai dešimt metų, ligi pasirodė antras jo rinkinys "Ant saulėgrąžos vamzdžio". Nuo tada Vladas Šlaitas savo skaitytojus lanko ištikimais protarpiais. Su Kaziu Bradūnu jis bene bus pats dažniausias lietuviškosios poezijos svečias.

Vladas Šlaitas atsiskleidė jau pirmoje knygoje savo būdingiausiais bruožais ir juos išsaugojo ligi dabartinio veikalo. Viena iš įdomiausių savybių yra paprasčiausias, kone prozinis kalbėjimas, jeigu žiūrėti iš paviršiaus. Čia ir yra poeto paslaptis ir menas, kad tartum kasdieninį žodį jis apgaubia lyrikos dvasia, tikru poezijos kvėpavimu. Vienas raktas į tokį meną yra tasai, kad Vladas Šlaitas nenori pasišokėti aukščiau savo jėgų. Jis kalba skaitytojui iš širdies, ką savo sieloje jaučia, negalvodamas tai išgražinti ar pertempti stygą, kad ji retoriškiau skambėtų. Autorius išsiverčia su mažiausia poetinių priemonių doza. Skaitydamas jo lyrikos posmus, kartais pajunti, kad štai atėjo tavo senų dienų draugas ir dabar, jau rudens prieblandoje, išsipasakoja — apie savo gyvenimą, meilę, tėvynę, savo lietuviškąją Jeruzalę — Ukmergės miestą. Protarpiais jis klausia pats savęs: "Kas yra mano gyvenimas?" (25 p.). Duoda ir atsakymą: "Aš manau, tai turėtų būti nežemiška meilė". Arba kitas klausimas: "Kas yra laikas?" Poeto atsakymas čia yra ilgėlesnis:
Nuovargis mano senstančio kūno ląstelėse yra laikas,
nuovargis mano kraujuje yra laikas
ir bičiulystė su rudens popiečio snauduliu yra laikas.
Kūdikystėje
laikas man buvo svetimas ir nepažįstamas;
laikas galėjo būti ir laikas galėjo nebūti.
Tačiau dabar, mano rudenio saulėje,
visos įdubusios miesto gatvės man primena laiką . . . (64 p.)
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ POEZIJA VOKIŠKAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ona Penkauskaitė   
Vokiečių Wilhelm Fink leidykla išleido antologiją 'Litauische Lyrik" (Muenchen, 1972, 308 psl.). Eilėraščius parinko ir išvertė Lucia Bal-dauf. Visi eilėraščiai duodami dviem kalbomis: lietuvių ir vokiečių. Mokantieji abi kalbas gali tuoj pat palyginti orginalą su vertimu. Rinkinys nemažas — poezijos tekstai apima 286 psl. Taigi, yra apie 140 eilėraščių. Atrodytų, kad tiek eilėraščių galėtų apimti visus mūsų reikšmingesnius poetus. Deja, taip nėra. Eilėraščių parinkimas labai asmeniškas ir laiko, ir skonio atžvilgiu. Atrodo, kad vertėja pasirinko tik tuos autorius ir tuos eilėraščius, kurie labiau atitiko jos skonį, nesistengdama duoti kaip galima pil-nesnio lietuvių poezijos vaizdo. Iš panaudotos literatūros sąrašo matyti, kad vertėja nesekė mūsų poezijos raidos, nes nepamini daugelio reikšmingiausių išeivijos poetų. Panaudoja tik tris čia išleistus rinkinius, tuo tarpu jų susidarytų kelios dešimtys. Išeivijos poezijai skirta vos 25 eilėraščiai. Čia rasim Aistį (vertėja jį dar tebevadina J. Kuosa-Aleksandriškiu), Brazdžionį, Radauską, Bradūną, Jasmantą ir Andriekų. Iš jų tik du paskutiniai išleido savo rinkinius jau užsienyje. Visai neminimi A. Nyka-Niliūnas, H. Nagys. J. Kėkštas, A. Mackus, V. Šlaitas. Liūne Sutema ir kt., kurie su savo pirmaisiais rinkiniais pasirodė tik po karo, bet ryškiausiai atstovavo naujai poetų kartai. Jų neminint, atrodo, kad lietuvių poezija svetur labai sumenko, tuo tarpu tie neminėtieji atėjo į poeziją su nauja pasaulėjauta ir nauju žvilgiu į gyvenimą. Okupuotosios Lietuvos poetams duota 35 eilėraščiai, bet ir čia pasirinkimas atsitiktinis.
Skaityti daugiau...
 
ŠVAISTO NOVELIŲ KNYGA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Kulbokas   
Paskutinė Juozo Švaisto novelių knyga pavadinta "Karnavalo aikštėje" (išleido Nida Londone 1973, 284 psl.).
Gilesnių problemų nekeldamas, su lengva ironija, šmaikščiais sakiniais Švaistas vaizduoja daugiausia lietuvišką pasaulį. Dvi novelės dar iš Lietuvos buities: "Ragana iš Žeberk-štynės" ir "Saulėtos sutemos". Pirmojoj dar Žemaitės naudota tema: nelaimingai nutekėjusios kaimietės tragedija. Bet Emilija ne "Marčios" Katrė. Graži ir kupina energijos, ji spiauja į žmonių kalbas (ją kaimie-čia ragana laiko), patraukia kietu senoviškų tėvų jaunesnįjį sūnų Balį. kuris kentėjęs kietą ranką, pagaliau šernu pasišiaušia prieš tėvą dėl Emilijos. Prieš Emilijos žavesį neatsispiria ir vyresnysis brolis, kurs parvažiavęs atostogų, pasišauja Balio reikalų tvarkyti ir . . . pats ją veda. jos senam vyrui po neaiškios nelaimės miške mirus. Bene bus tai stipriausia novelė. Ilgiau kaimo nemačiusio miestiečio įspūdžiai, stiprūs ir gyvi charakteriai (tolerantas senasis klebonas, valdingas tėvas, įta-ringa ir nuolat besiskundžianti motina, despotiškus varžtus sutraukąs jaunuolis ir "ragana" Emilija (lietuviškai raganai čia duoti nauji greičiau laumės bruožai), — visi jie žėri sava ugnimi.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai