Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1974 m. 4 balandis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
A. Pašskus — Dabarties žmogaus dilemos: meilė ar tiesa? ........................................ 145
J. Blekaitis — Eilėraščiai .............................................................................................. 151
J. Rimkevičius — Dešimtmetis be prof. S. Kolupailos ................................................ 153
L. Dargis — Sovietinė statistika ir tikrovė .................................................................. 157
F. Ponge — Sraigė (vertė P. Gaučys) ........................................................................... 166
J. Vydas — Nerimas ir depresija ...................................................................................168

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
S. A. — Iš moterų revoliucinio pasaulio ....................................................................... 174
A. Šimkus — PIANISTO M. Motekaičio rečitalis ...................................................... 176
D. Stončiūtė — Vasario Šešioliktosios paroda Čikagoje ............................................ 177
V.M.G. — Francis Ponge .............................................................................................. 178

KNYGOS
A. Norvilas — Ar visi lietuviai netrukus taps dvikalbiai ............................................. 179
P. Jatulis — Vilniaus vyskupija viduriniais amžiais (J. Ochmanskio knyga) ...............182

Viršelio 1 psl. — Birutė Žilytė: Žalgiris, III (spalvota litografija); 4 psl. — Marija Švažienė: Dainų šventė (gobelenas).
Šis numeris iliustruotas V. van Gogho, V. Kisarausko, Br. Jameikienės, P. Stausko, S. Jusionio, L. Gutausko, S. Veiverytės, A. Petrulio, V. Karatajaus, L. Katino ir A. Savicko kūrinių nuotraukomis. Be to, S. Kolupailos, F. Ponge ir M. Motekaičio atvaizdai.
Skaityti daugiau...
 
Dabarties žmogaus dilemos: MEILĖ AR TIESA? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS PAŠKUS   
Dilema perkeltine prasme reiškia būtinumą pasirinkti vieną iš dviejų nepageidaujamų galimybių. Dilema dar vadinamas ir bet koks sunkus pasirinkimas. Tokių sunkių pasirinkimų, nepageidaujamom kryptim besišakojančių kryžkelių yra pilnas dabarties žmogaus kelias. Dilemos lydi jo privatų gyvenimo stilių ir visuomeninių įstaigų pavidalus, jo darbą, kūrybą ir mokslą, jo moralę ir net jo religiją.

Pasirinkimas tarp laisvo ir kontroliuojamo ūkio, tarp laikino gamybos apstabdymo ir išteklių nukreipimo į alkstančios žmonijos dalies ūkį, tarp nevaržomo žmonių prieauglio ir galimo žemės išteklių išsėmimo, tarp grupių interesų ir krašto gerovės, tarp individualinių teisių ir socialinės atsakomybės, tarp darbo etikos ir "fun" kulto, tarp žinių krovimo ir charakterio auklėjimo, tarp vadinamos elgsenos (behaviorizmo) psichologijos ir žmogaus psichologijos, tarp psichodelinės mistikos ir tradicinės religijos . . . Tai tik keletas pavyzdžių iš modernaus žmogaus dilemų katalogo. Tačiau dabarties painiuose gyvenimo labirintuose neįmanoma nei jas visas atpažinti, nei jas išanalizuoti. Užtai mėginsime prie jų prieiti kitu keliu — gyvenimo pavidaluose prasiki-šusių žmogaus sampratų keliu.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS BLEKAITIS   
ATSIMAINĘS VAKARAS

Tą kartą į mus vos pirštų galais
sėlino jaunas pavasaris.
Buvo tyla kupina jo laukimo,
ir, kaip lašai į gilų šulinį,
krito į ją atsargūs žodžiai.
Mes įsiklausėm, kaip sklando už slenksčio
pavakarė — lyg ieško nakvynės
paklydęs paukštis. Degė lange
galingas saulėleidis. Jis kaip lavą
iš lėto liejo liepsnas į laukus,
ir jos nenoromis stingo ir geso.
O kambary kampai rinko šešėlius,
augindami juose grasų nerimą,
ir. ginčą su juo pradėjęs,
gyslose blaškėsi kraujas.
— Kelkis ir eik, — šaukė kampai.
— Per vėlu, — sakė kraujas,
pajutęs žuvimo džiugesį.

Jau ant slenksčio
kaipp žaibas nuplieskė atminimas,
d e j a v u , po nesuskaitomų metų:
taip, lygiai taip, tada nuo Maillolio Vasaros,
nuo jos plaukų, nuo pečių, į rankas, į pirštus
į jos liemenį liejosi linijų
staiga praregėtas lietus.
Jis sakė tą pačią gyvenimo prasmę,
kaip dabar ši drėgna šypsena,
šis lyg vėjo lengvai siūbuojamas žingsnis,
— sakė: — Manęs negali nemylėt.
Tarsi lopšinės žodžiais liūliuojančiais sakė:
— Tu mirsi dabar manyje.
Ne moteris —
žemė pavasarį, bundanti, sprogstanti,
upė, pritvinkus kalnų sniegais,
drumsta, sūkuriuota,
nešanti medžių šakas ir žiedus ,
skandinanti mano pilkai nugyventas dienas.
Skaityti daugiau...
 
DEŠIMTMETIS BE PROF. STEPONO KOLUPAILOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS RIMKEVIČIUS   
Kultūrinės vertybės ir civilizaciniai laimėjimai yra sukurti atskiru individų. Kiekviena epocha pasisavina praeitų kartų pasiekimus ir juos pritaiko savo gyvenamam laikotarpiui. Todėl pažangos istorija yra gabių, ryžtingų ir, svarbiausia, darbščių asmenų istorija. Ką nors ryškesnio pasiekti reiškia daug ko išsižadėti. Be labai retų išimčių, moksle nėra atsitiktinumų, nes "laiminga mintis" aplanko tik tuos asmenis, kurie yra pilnai subrendę ją priimti, formuluoti ar pritaikyti praktiškam naudojimui. Todėl pagrįstai su dėkingumu visus juos prisimename, nes jų patirtis, palikti darbai, tartum pramintas takas, leidžia mums sparčiau ir lengviau siekti kultūrinių vertybių ir patogumų buitiniame gyvenime.

Praėjus dešimtmečiui nuo prof. Stepono Kolupailos mirties, sklaidant periodikos komplektus, vartant knygas, pasijunti, tartum Profesorius vis dar būtų mūsų tarpe, tiek daug jis rašė ir kiti apie jį. Šiame rašinyje paliesiu tik pačius būdingiausius būdo bruožus, aštriausius gyvenimo posūkius, žymiausius darbus, kurie, rašančiojo nuomone, įprasmino Profesoriaus gyvenimą ir įtaigojo aplinką.
Skaityti daugiau...
 
SOVIETINĖ STATISTIKA IR TIKROVĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė LEONARDAS DARGIS   
Kaip aptemdomi makroekonominiai rodikliai? Socialinių ir ūkinių klausimų nagrinėjimas tiesiog mada išvirto. Pradedama jau pradžios mo-kvklose. Sovietų Sąjunga irgi neaplenkiama. O mus dar ypač domina Lietuvos ūkis. Todėl pravartu pasižiūrėti, ką pasakoja sovietų makroekonominiai ir kitokie rodikliai. Jų statistinių duomenų geresniam supratimui būtini juos aptariantieji teoriniai veikalai. Lietuvių kalba šiam reikalui gerai patarnauja šios knygos: A. Daukšos TSRS valstybinis biudžetas" (1967) ir verstinis A. Petrovo redaguotas "Ekonominės statistikos kursas" (1970).

Sovietų duomenys, prieš vertinant, būtinai perskaičiuotini bei pergrupuotini, iš viso atidžiai skaitytini, nes pagražinimų nevengiama. Ne be pagrindo JAV ekonomistas S. Kuznets (1971 Nobelio premijos laureatas) paskutinėje savo knygoje, kurioje skaičiais lygina įvairių kraštų ūkius, Sovietų Sąjungos neįdėjo dėl pastarosios rodiklių teisto grupavimo, pats nenorėdamas vargti, juos perskaičiuojant bei pergrupuojant.

Sovietinė statistika nesunkiai virškinama. Jos tikslas yra ne skaičiais parodyti, kaip kuriuo metu ūkis veikė, o vis iš naujo įrodinėti, kad Sovietų Sąjunga yra gerovės kraštas. Skaitant prabėgomis, kaip tai daro amerikiečių žinių tarnyba, net ir "Business Week", tie skaičiai iš tikrųjų rodo nemenką ūkinę pažangą. Tačiau įsigiilinus į tų skaičių esmę, kiekvienas turi pamatyti, kad jie tėra nepaprastai rafinuota ataskaita imperinio ūkio, kuriame ta gerovės visuomenė labai daug atiduoda valstybei ir labai mažai sau pasilieka. Iš tiesų, sovietinė statistika, ja reikiamai skaitant, pati parodo, kad gyventojai, bekuriantys tą milžinišką jėgą, yra menkiausi aprūpinami iš visų pramoninių kraštų pasaulyje.
Skaityti daugiau...
 
Dailės darbai PDF Spausdinti El. paštas


P. Stauskas Kaunas

S.Jusionis Senoji Žemaitija
Skaityti daugiau...
 
SRAIGĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Francis Ponge   
Priešingai išdagoms, kurios yra karštų pelenų viešnios, sraigės mėgsta drėgnų žemę. G o 0 n , jos visu savo kūnu stumiasi prie jos prilipusios. Jos ją neša, jos ją valgo, jos ją išmeta. Ji pereina per jas. Jos pereina per ją. Tai puikiausias tarpusavis prasiskverbimas, nes, taip sakant, laikysena ant laikysenos — su vienu pasyviu elementu, o kitu aktyviu, pasyviajam kartu drėkinant ir maitinant aktyvųjį, kuris tuo pačiu laiku keliauja ir valgo.

Apie sraiges galima ir dar kai ką pasakyti. Iš pradžių apie jų pačių drėgnumą. Apie ių šaltą kraują. Apie jų tąsumą).

Be to, reikia pastebėti, kad negalima įsivaizduoti sraigės, išlindusios iš savo kriauklės ir nejudančios. Kai ji ilsisi, ji tučtuojau giliai įsitraukia į save. Priešingai, jos drovumas ją verčia judėti: kai tik ji parodo savo nuogumą, kai ji atskleidžia savo sužeidžiamumą ir kai tik pastato save į pavojų, ji šliaužia.

Sausrų metu jos pasitraukia į griovius, kur jų kūnų buvimas, atrodo, prisideda išlaikyti drėgmę. Be abejo, jos ten yra kaimynystėje su kitais šaltakraujais gyviais: rupūžėm ir varlėm. Bet, iš ten pasitraukdamos, jos neslenka tuo pačiu greičiu, kaip anos. Jos turi daugiau nuopelnų ten nušliauždamos, nes pasitraukimas iš griovio daug vargingesnis.
Skaityti daugiau...
 
NERIMAS IR DEPRESIJA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS VYDAS   
Bendros pastabos Nerimas, arba ramybės stoka, yra nuotaikinė būsena, kuriai būdingas žmogiškųjų jėgų aprėžtumo ir tuo pačiu netikrumo pergyvenimas. Mūsų liaudinė kalba nerimo ir baimės paprastai neskiria. Sakoma: jis nerimsta, yra baimės pagautas. Tačiau psichologine prasme šios nuotaikinės būsenos aiškiai skiriamos. Baimė yra jausmas tikro ar įsivaizduojamo, išorinio ar vidinio pavojaus akivaizdoje, kada nepasitikima savo jėgomis pavojų nuveikti arba nenumatoma išeities iš gresiančios situacijos (LE II, 53). Baimė, reali ir įsivaizduojama, yra daugiau ar mažiau logiškas realybės įvertinimas. Tokio logiškumo nestokoja ir sveikas nerimas, kada turima pagrindas dėl ko nors stipriai jaudintis, rūpintis. Kalbama, pvz., ir apie kūrybinį nerimą. Tačiau šiame rašinyje apie nerimą bus kalba ta prasme, kaip jis sutinkamas kasdieninėje gydytojo psichiatro ar psichologo praktikoje. Šiuo atveju nerimas tai liguista būsena įsivaizduoto pavojaus akivaizdoje, susijusi su ilgai trunkančiomis nenormaliomis kūno reakcijomis.

Kita liguista nuotaikinė būsena yra depresija — prislėgta psichinė nuotaika. Kai kas, pvz., Freudas prislėgtą nuotaiką skiria į paprastą liūdesį ir melancholiją. Liūdesys, sakoma, yra sąmoninga būsena. Jo apimtas asmuo nėra nustojęs savimi pasitikėjimo. Liūdima paprastai ko nors netekus: tėvų, artimų giminių, draugų, krašto ir tautos nelaimės atveju. Ši būsena dažniausiai trunka ribotą laiką. Melancholijoje asmuo irgi yra apimtas liūdesio, bet ši būsena esti nesąmoninga. Žmogus yra nusiminęs, bet dažniausiai nežino kodėl. Ši būsena trunka ilgai, netenkama pasitikėjimo savimi, o tai, savo ruožtu, veda į uždarumą, neviltį ir kartais savęs sunaikinimą — savižudybę.
Skaityti daugiau...
 
IŠ MOTERŲ REVOLIUCINIO PASAULIO PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. A.   
I šių dienų revoliucines nuotaikas įsijungė ir moterys, sudarydamos motėm išsilaisvinimo sąjūdį. Tai labai populiarus sąjūdis ir mėgstama pokalbių tema susirinkimuose, pobūviuose ir privačiuse rateliuose. To sąjūdžio vadams pavyko paveikti įstatymus, ir tai galima pajusti, stebint pasikeitusią darbo jėgos samdymo praktiką. Sąjūdis neturi griežtai api-brėžto plano, į tą sąjūdį įsijungusių moterų idėjos, planai ir siūlymai labai įvairūs, dažnai susikerta ir prieštarauja vieni kitiems. Bet viskas skelbiama atkakliai ir fanatiškai drąsiai.

Vienas iš garsiausiai prasiveržiančių balsų šiame idėjų įvairume yra balsas Kate Mollett, vienos iš moterų sąjūdžio vadų. 1968 m. ji parašė provokuojantį atsišaukimą, kurį pati perskaitė moterų išsilaisvinimo mitinge Cornellio universitete. Po metų tas manifestas išaugo į didesnę filosofinę studiją, kurią autorė įteikė Columbia universitetui ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. 1970 m. ta studija, autorės šiek tiek pataisyta, buvo išleista atskira knyga, kuri skaitytojams žinoma "Sexual Politics" vardu. Tos knygos jau pirmais metais išėjo septynios laidos ir iš viso parduota 80,000 egz.
Skaityti daugiau...
 
PIANISTO MANIGIRDO MOTEKAIČIO REČITALIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Algis Šimkus   
Fortepijonas yra vienas sunkiau techniškai apvaldomų instrumentų. Aukštesniam lygiui šiuo instrumentu skambinant pasiekti reikia, greta įgimto gilaus muzikalumo, ilgų metų kantrių ir atkaklių studijų. Nesiste-bėtina tad, kad lietuvių pianistų šeima nėra gausi. Net ir daug gausingesnės tautos savo koncertinio lygio pasiekusius pianistus gali suskaityti ant pirštų.

Šių metų sausio 20 d. Chicagos publika su pateisinamu smalsumu susirinko Jaunimo Centro salėje paklausyti jau čia Amerikoje išsivysčiusio pianisto Manigirdo Motekaičio rečitalio. Su didesne programa keletą metų viešumon neišėjęs, M. Motekaitis šį kartą pasirodė jau tvirtai apvaldęs savo instrumento techniką. Jis sugeba net ir sunkiausias pasirinktų kūrinių dalis nugalėti lengvai ir be pastebimų pastangų. Gera ir tiksli jo atmintis negąsdina klausytojo nemalonių sutrikimų grėsme. Reikia tikėtis, kad tolimesnė patirtis išlygins ir tą keletą smulkesnių "nesusipratimų", pasitaikiusių netrumpoj programoj.
Skaityti daugiau...
 
VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS PARODA ČIKAGOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguolė Stončiūtė   
Vasario 16-tosios proga Čikagoje 6iemet buvo suruošta Čiurlionio galerijos kūrinių paroda, t.y. tų darbų, kurie saugojami Čiurlionio galerijoj ii bus grąžinami į Lietuvą nepriklausomybę atgavus.

Parodos sudėtis tiesiog kviečia ją kritiškai aptarti šiuo klausimu: kokį kūrinių lobį įteiksime laisvajai Lietuvai? Atsižvelgus į dabartinę padėtį, laisvos Lietuvos greitai sulaukti negalime tikėtis. Tad Čiurlionio galerijos globoj esančių darbų dabartinė paskirtis yra reprezentuoti lietuvių dailės išeivijoje nueitą kelią. Juk ji yra vienintelė tokia rinktinė galerija laisvajame pasaulyje.

Vasario 16-tosios parodoj buvo išstatyti 75 iš turimų 175 paveikslų galerijos fonduose. Taigi, iš šios parodos pilno vaizdo dar negalima sudaryti. Betgi reikia prileisti, kad parodos ruošėjai norėjo išstatyti reprezentacinius darbus. Parodoje buvo išstatyti darbai šių dailininkų: Augiaus, Balukienės, Blyskio, Bulotaitės, Dagio, Dargio, Gailiaus, Galdiko, Igno, Jonyno, Kasiulio, Kaupo, Kelečiaus, Krištolaitytės, Lapės, Marčiulionienės, Marčiulionio, Mic-kūnienės, Mozoliausko, Murino, Palubinskienės, Paukštienės, Petravičiaus, Rato, Raulinaičio, Skuodaitės, Sodeikienės, Urbaitytės, Valiaus, Vesčiūnaitės, Viesulo, Virkau, Vizgirdos, Zapkaus, Žoromskio ir Žum-bakienės darbai. Buvo išstatyti 35 grafikos darbai, 30 tapybos ir 10 skulptūros.
Skaityti daugiau...
 
FRANCIS PONGE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. M. G.   
Tarptautinės amerikiečių literatūros premijos laureatas

Francis Ponge tylumoje rašė eilėraščius virš trisdešimt metų. Jo kūryba, spausdinama mažo tiražo rinkiniuose, buvo skaitoma tik draugų ir mažo poezijos mėgėjų būrelio. Platesnį dėmesį Ponge patraukė 1961 m. pasirodžius jo trijų tomų rinkiniui "Le Grand Recueil". Nuo to laiko poeto žodis garsėjo, užimdamas ryškią vietą prancūzų literatūroje. Buvo įtakingas trim prancūzų literatūros srovėms: egzistencializmui, vad. 'naujajam romanui" ir "Tel Quel" grupei.

Šiais metais Francis Ponge laimėjo trečiąją Books Abroad/Neustadt Tarptautinės literatūros premiją. Tarptautinei komisijai, kuri turėjo atstovus net iš vienuolikos kraštų, pirmininkavo estų poetas ir Okla-homos universiteto leidžiamo žurnalo "Books Abroad" redaktorius prof. dr. Ivar Ivask.
Skaityti daugiau...
 
AR VISI LIETUVIAI NETRUKUS TAPS DVIKALBIAIS? PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Norvilas   
A. Jacikevičius: Daugiakalbystės psichologija. Vilnius: Mintis, 1970 m., 280 p.
Mokslinio veikalo pasirodymas lietuvių kalba yra retas įvykis. Todėl, išėjus tokiam veikalui, savaime kyla smalsumas su juo artimiau susipažinti. Kokią problemą veikalas nagrinėja? Kokių duomenų atskleidžia? Kokių išvadų prieina?

A. Jacikevičiaus knyga Daugiakalbystės psichologija yra vienas iš tokių retesnių mokslinių veikalų. Ši knyga yra skirta daugiakalbiškumui — t.y. mokėjimui vartoti dvi ar daugiau kalbų — nagrinėti, ypač kiek tai liečia Sovietų Lietuvą. O reikalas susirūpinti daugiakalbiškumu, pasirodo, tikrai atėjęs, nes daugiakalbiškumas dabartinėje Lietuvoje yra pradėjęs sparčiai įsigalėti. Paties autoriaus žodžiais:
1928 metų duomenimis, buržuazinėje Lietuvoje buvo nuo 10 iki 20% dvikalbių ir daugiakalbių gyventojų. Nors šiuo metu tikslių žinių dar nėra, tačiau, turėdami galvoje, kad mūsų respublikoje privalomas aštuonmetis ir siekiama pilno vidurinio mokymo (vadinasi, be savo gimtosios kalbos, kiekvienas mokinys dar apie 10 metų mokysis antrosios — rusų ir 7 metus trečiosios — užsienio kalbos), galime teigti, jog visi mūsų respublikos piliečiai bus daugiakalbiai (p. 8). Sunku iš kart tikėti, kad trijų milijonų tauta taptų daugiakalbė, tiksliau gal dvikalbė, vartojanti lietuvių ir rusų kalbas. Lietuvos istorijoje panašaus reiškinio dar nėra buvę. Tačiau Sovietų Sąjungos rėmuose prie to jau einama.
Skaityti daugiau...
 
VILNIAUS VYSKUPIJA VIDURINIAIS AMŽIAIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Jatulis   
Tokia antrašte yra išleidęs 120 psl. studiia lietuviams gerai žinomas Poznanės univ. prof. Jerzy Ochmari-ski (Biskupstwo wileriskie w sre-dniowieczu. Ustroj i uposaženie, Poznari 1972, Ad. Mickevičiaus vardo Poznanės univ. istorijos leidinių serijos nr. 55). Ji apima pirmąjį Vilniaus vyskupijos gyvavimo tarpsnį 1387-1550. Nors Europos istorijoje nuo Amerikos atradimo (1492) arba net nuo XV a. vidurio laikotarpis jau skiriamas naujiesiems amžiams, tačiau Lietuvos istorijai gal dar tinka viduramžio pavadinimas ir iki XVI a. vidurio, nes čia daug vėliau negu kitur buvo išeita iš akmens amžiaus. Autorius jau visą eilę straipsnių yra davęs Lietuvą liečiančiais klausimais, parašęs net Lietuvos istoriją (Historia Litwy, Wroclaw 1967), pats mokąs lietuviškai, taigi ir šioje knygoje pateikia puikią apžvalgą apie Vilniaus vyskupijos susitvarkymą, jos vyskupus ir dvasiškius, parapijų tinklo išplėtimą ir jų aprūpinimą, iškeldamas, kiek įmanoma, pačių lietuvių įnašą vyskupijos tvarkyme.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Inž. Petras Lelis: LIETUVOS KELIU 1910-1973 metai). Toronto 1973. 264 psl., kaina 6 dol. Tai atsiminimų kny-ui. iliustruota.
Birutė Pūkelevičiūtė: NAUJŲJŲ METI ISTORIJA. "Draugo" premijuotas mmanas. Lietuviškos Knygos Klubas, Chieago 1974. Viršelis K. Veselkos. 182 psl.. kaina 4.50 dol.

KULTŪROS ŽIDINIO DEDIKACIJA 1974 vasario 10. Pranciškonų Bro-uklyne. N.Y.. Kultūros Židinio pašventinimo iškilmių leidinys; redagavo dr. K. Bučinys, O F M, dr. M. Žukauskienė, dr. Br. Radzivanas ir Al. Balsys; viršelis P. Jurkaus, 224 psl. Pateikiama šio Kultūros Židinio statybos istorija, duodamas aukotojų sąrašas, kitą dalį užpildo skelbimai.
Rt. Rev. Msgr. Vincenzo Cusumano:
IN THE SERVICE OF GOD: The ser-vant of God George Matulaitis- Matu-z. BIOGRAPHICAL SKETCH AND SPIRITUAL DIARY. Versta iš italų kalbos. Įžangos žodį parašė Bolonijos arkiv. kardinolas G. Lercaro. Išleido marijonai, prel. J. Karaliaus lėšomis. Chicago 1974. 145 psl.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai