| |
|
|
1973 m. 5 gegužė
|
Pasaulio Lietuvių Jaunimo II Kongreso studijinės anketos duomenys |
 |
 |
 |
|
Parašė ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
|
|
Įvadas
Besiruošiant II Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresui, Akademinės Programos Komisijos pirmininkas kreipėsi į autorių; jį kviesdamas sudaryti studijinę anketą, jos duomenis įvertinti ir paskelbti spaudoje. Studijinės anketos projektas susidėjo iš 61 klausimo (pirmojo kongreso — iš 57 klausimų). Ruošiant antrosios anketos sąrangą, stengtasi per daug nenukrypti nuo pirmosios anketos, nes kitaip būtų prarastas palyginamasis momentas laiko tėkmėje. Tačiau klausimų formulavimas ir parinkimas pirmoje anketoje buvo tokie, kad jų visą eilę reikėjo "perdirbti", nenukrypstant nuo jų prasmės. Antroje anketoje klausimai buvo taip sudaryti, kad būtų galima juos kompiuteriais apdoroti, kai tuo tarpu pirmojo kongreso anketa reikalavo, kad atsakytojas ranka įrašytų savo atsakymus. Į anketą įpinta apie tuzinas klausimų iš Louis Harris apklausinėjimo, pravesto 1970 m. JAV jaunimo tarpe. Žodžiu, antroji anketa įgalina palyginimą su 1966 metų jaunimo kongreso anketos rezultatais ir su JAV jaunimo nuotaikomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Marius Katiliškis
|
PAVASARIS
Kad Jūs matytumėt, kaip dūksta paukščiai
tiesiog prieš mano langą!
Nežinot Jūs — tai raudongūžis strazdas su pačia.
Ir Ir kaip apninka kvaišos mintys
juos pamatyti dar ir sekantį pavasarį.
Ir dar ir dar —
kokį pusantro šimto metų.
-- -- -- -- -- --
Ieškojau, kažkodėl, magnolijos
prie Hudson Bay.
Ir, žinoma, jos neradau.
O aptikau berželį Santa Monicoj
ir jauną Migueljį laistantį kasdien.
Kaip tau patinka beržas, Miguel?
Atsakė Miguel: — O, man patinka balti medžiai!
O nepatinka man mano juodi plaukai!
-- -- -- -- -- --
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JURGIS BLEKAITIS
|
 Henriko Kačinsko 70 metų amžiaus ir 50 metų sceninio darbo sukaktį minint
Prologas: Apie talentą ir darbą
Aktoriaus mene tėra vienas paprastas elementas, kurio nei įmanoma, nei reikia aiškinti: talentas. Su juo reikia gimti. Kaip dainininkui su geru balsu. Neišmoksi, nenusikalsi, didžiausiu darbu ar pasišventimu neišprakaituosi. O prarasti — gali. Jei leisi rūdyti.
Bet ir talentas tėra sąlyga, be kurios nieko nesukursi, tėra žaliava. Visa kita reikia pridėti, ir čia prasideda didžiausia painiava. Kas tasai aktoriaus darbas — žodžius išmokti? Žinoti, per kurias duris įeiti, per kurias išeiti? To ir kaimo mėgėjui negana.
Tikro, pilnutinio aktoriaus, kokiu reikia gimti, pasiruošimas prasideda nesąmoningai, su pirmais supančio pasaulio įspūdžiais, tęsiasi per visa, ką jisai gyvenime patiria, ką išmoksta, jaučia ir mąsto, kas jį, stebintį, patraukia ir kas atstumia, — tęsiasi visą jo kūrybinį gyvenimą ir niekad nesibaigia. — "Nustoji įgauti — esi baigtas", — sako Henrikas Kačinskas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JUOZAS KRALIKAUSKAS
|
 Jonas Kova - Kovalskis: Monstrancija (Čikagos Šv. Kryžiaus bažnyčioj), pagal projektą atlikta Venecijoj
Tęsinys iš balandžio numerio
IV. Rūpintojėliai (globėjai)
Rūpintojėliai, globėjai, rūpintojai, valdytojai — tai dievybės, kurių kiekviena valdo tam tikrą atskirą savo sritį. Jie susiję tik su savo vietovėm. Kiekvienas laikosi ir veikia ne bet kur, o tik savo sodyboj, apydėmėj ar lauke. Tad kiekvienoj sodyboj bei gyvenvietėj ne tas pats, o vis kitas. Labai būdingi kai kurių vardai: Žemėpatis, Dimstipatis. . . Sudurtinio vardo antroji dalis — "patis". Šis "patis" — iš labai gilios senovės: jis prokalbinis —skr. patih, lot. potis. Šiandien "patis" yra sutrumpėjęs į "pats", o reikšme susiaurėjęs iki "vyras" ar įvardžio "pats". Pirmykštė "patis" reikšmė buvo galingasis, galiūnas, valdytojas. Taigi jau patys šie dievavardžiai daug pasako.
Rūpintojėliai laikosi arti žmonių arba tarp žmonių. Jie globoja, daug padeda ir nėra kenksmingi, kol nesti įžeisti ir iššaukti imtis keršto ar bausmės. Tereikia juos gerbti, jų paisyti, pagal senolių papročius prideramai gyventi. Jie bendrauja su žmonėm, draugauja su šeimom; stebi žmogaus gyvenimą ir, jeigu reikia, įsikiša į jo reikalus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PASAULĖŽIŪRA, EVOLIUCIJA IR TEILHARD DE CHARDIN |
|
|
|
|
Parašė LEONARDAS DAMBRIŪNAS
|
Tęsinys iš balandžio numerio
6. Priekaištai Teilhard'o evoliucijos interpretacijai
Nieko, žinoma, nuostabaus, kad naujas krikščioniškos pasaulėžiūros interpretavimas evoliucijos požiūriu ne visiems atrodo priimtinas. Visada būna žmonių, kuriems geriau patinka įprasti dalykai, negu kokios naujovės. Tačiau šalia tradici-ninkų visada būna ir naujovininkų. Teilhard'o atžvilgiu Maceina yra tradicininkų pusėje. Iš lietuvių jis žymiausias T-o kritikas. Savo straipsniais Aiduose, Drauge18ir knygoje Didieji,dabarties klausimai Maceina T-o moksle nieko geresnio neranda, kaip tik materializmą, kuris, kaipo toks, negali, žinoma, būti suderinamas su krikščioniška pasaulėžiūra. Vis dėlto jis tą T-o mokslą įtraukė į trijų "didžiųjų klausimų" grupę. Ar todėl materializmas vadinamas didžiuoju klausimu, kad jis yra labai senas dalykas? Tur būt, ne. Matyt, T-o materializmą Maceina laiko užmaskuotu materializmu ir dėl to pavojingu. Todėl jam ir skirtas visas trečdalis knygos.
Svarbiausi Maceinos priekaištai Teilhard'ui bene bus šie du, būtent kad 1) T-as maišo mokslą ir filosofiją ir, girdamasis, kad operuoja mokslo duomenimis, iš tikrųjų jis tik filosofuoja, ir kad 2) ta jo filosofija esanti bloga ar bent nekrikščioniška filosofija. Tokie priekaištai mums neatrodo pakankamai pagrįsti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Lietuvių architektų darbai |
|
|
|
Dr. Stasys Kudokas: Clevelando Nepaliaujamos Pagalbos Motinos bažnyčia, mokykla ir kt. pastatai 
Edmundas Arbas Santa Fe Parko kompleksas |
|
Skaityti daugiau...
|
|
ROMO KALANTOS AUKOS METINĖS |
|
|
|
YLIKo paskelbtą gegužės 14 - 21 savaitę laisvajame pasaulyje minėjome Romo Kalantos ir kitų jį pasekusiųjų ugnies aukų metinę sukaktį.
"Pilėnų dvasia tebegyva". Tokia antrašte poetas Henrikas Nagys prieš merus šiame žurnale aptarė Romo Kalantos auką "priminti pasauliui savo pavergtos šalies likimą". Tai buvo ""sukrečiantis pavergtojo žmogaus protestas ir riksmas". Tęsiant Nagio žodžiais, "baisu, kai reikia imtis tokių desperatiškų žygių, norint atverti akliesiems akis, kurtiesiems ausis".
Okupacinis režimas reagavo, paskelbdamas R. Kalantą psichiniu ligoniu. Nieko neįtikino. Ne pamišėlio, o herojaus mirtis Kauno jaunimą spontaniškai išvedė demonstracijoms — tautos protestui prieš okupacinę vergiją. Paskelbdamas R. Kalantą sutri kėliu, o demonstrantus "chuliganais", rusų komunistinis režimas pats paliudijo esąs santvarka, kurioj "sveiko proto" žmonėms neįmanoma laisvės ilgėtis, kurioj tik "chuliganai" gali išdrįsti jos reikalauti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Česlovas Masaitis
|
 "... Sarmaticus Astronomus, qui movet terram et figit solem . . ."
Phillip Melanchton
Sakoma, kad originalius pareiškimus tėra padarę tik Adomas ir Ieva. Visų kitų teigimai — pakartojimas jau anksčiau skelbtų nuomonių. Taip ir Koperniko heliocentrinės planetų sistemos atspalvių galima rasti kitų mąstytojų mintyse. Pavyzdžiui, senovės graikų filosofas Diogenas mini, kad pitagoriečių mokyklai priklausęs Filolajas teigė, kad žemė skrieja apskritimu. Aristotelis savo knygoje apie Dangų mini pitagoriečių idėją, kad žemė juda. Taip pat Aristotelis sako, kad kai kurie teigia, jog žemė yra visatos centre, bet ji sukasi apie savo ašį, kuri nusitęsia per visą visatą. Aristarchas 1700 metų prieš Koperniką teigė, kad žemė sukasi apie savo ašį ir kartu skrieja erdvėje apskritimu, kurio plokštuma sudaro tam tikrą kampą su žemės ašimi. Už šias savo pažiūras, prieštaraujančias graikų tikėjimui, jis netgi buvo ištremtas iš Atėnų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
BALYS VITKUS 75 METŲ SUKAKTYJE |
|
|
|
|
Parašė Bronius Povilaitis
|
 Nuostabą ir pagarbą sukelia žmonės, kuriuos stebėdamas matai, jog jie visą savo gyvenimą tikslingai seka tartum tą pačią žvaigždę, kurios vedini Rytų Išminčiai atkeliavo į Betliejų. Balys Vitkus šių eilučių rašytojui atrodo vienas iš tokių žmonių, kurie tikrai matė savo nesikeičiančią žvaigždę ir keliaudamas į ją ėjo tiesia, tartum matematiko nubrėžta linija. Pažintis, o ypač draugystė su tokiu žmogumi nuteikia dvasią labai stiprinančiai ir pakeliančiai. Tai yra liudijimas iš mano asmeniškos pažinties su B. Vitkumi per beveik pusšimtį metų. Tai taip liudijimas jo šviesios asmenybės integralumo ir kartu laidas, kad jis ir tolesnį savo gyvenimą eis tos pat žvaigždės vedamas.
Kas šiandien Čikagoje ar kitur pirmą kartą susitinka B. Vitkų, niekada negalės atspėti kokį tolimą kelią jis yra nuėjęs, pilną didesnių ar mažesnių audrų, net labai pavojingų si-tucaijų. Pavyzdžiui, 1940 m. jam būnant Telšiuose gyvulininkystės instruktoriumi, posėdžio su komunistiniais pirmūnais metu jam slaptai buvo pranešta apie Laikinosios Vyriausybės sudarymą su juo kaip žemės ūkio ministru. Kai 1943 m. naciai uždarinėjo Lietuvos aukštąsias mokyklas, jis buvo uždaromas Žemės Ūkio Akademijos rektorium. Judrus, kartais labai vargingas gyvenimo kelias (pvz., 1948 - 55 Brocktone ir kt.) užgrūdino jo charakterį ir išryškino jo charizmą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
VOKIEČIŲ LITERATŪRA 1972 M. |
|
|
|
|
Parašė A. C. Matulis
|
Pats reikšmingiausias momentas 1972 m. V. Vokietijos literatūroje buvo Nobelio premija Heinrich The-odor Bolliui. Nebuvo tai didelė staigmena, nes Švedijoje Boll buvo vienas iš populiariausių vokiečių rašytojų per visą 20 metų laikotarpį. Nobelio premija tą faktą tik patvirtino. Kai kurie vokiečių laikraščiai šitą žinią priėmė šaltai ir net su aštria kritika. Gerai žinoma, kad Bollio politinis, socialinis, religinis radikalumas dažnai sukelia vokiečių visuomenės stiprią reakciją. Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius Bollio pasisakymas, greičiausiai tik humanistinu motyvu, už "Red Army" Baader-Meinhof grupę, pasižymėjusią terorizmo ir žmogžudystės priemonėmis, sukėlė beveik visą vak. vokiečių spaudą ant kojų. Pats šio rašytojo charakteris ir plunksna yra palinkę į tas galvosenos sferas, kurias amerikiečiai vadina "the way-out zones". Ar šitas rašytojo psichologinis bruožas yra prigimties produktas, ar tik gudrus ir pelningas vaidinimas, — sunku nuspręsti. Vienas Bollio asmenybės bruo-ras yra įdomesnis už jo politines nuomones, — tai, kad jis katalikas. Nors jis dažnai Bažnyčią smarkiai kritikuoja, bet iš jos nepasitraukia. Kaip žinome, beveik visa vokiečių literatūra priklausė protestantizmui; paskutinės dvi Nobelio premijos atiteko Th. Mannui (1929) ir H. Hessei (1946 — abudu protestantai. Su Heinrich Bolliu V. Vokietijos literatūra pasuko į katalikybės pusę. Ir politiniame gyvenime, pradedant jau su Adenau-eriu, katalikų "mentality" rodo galingą įtaką visoje V. Vokietijoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Petronėlė Orintaitė
|
Visai neblogas dėsnis, kad autoriui nepridera į recenzijas atsišaukti: sutaupai laiką kam nors naudinges-niam. Bet mano "Liepalotų medynuose" apybraižos yra atremtos į tikrus faktus ir žmones, tad būtų nuodėmė palikti netiesią tiesą. Negaliu leisti, kad per mano knygą nukentėtų žymaus rašytojo, jau mirusio, asmuo.
, Pr. Visvydas (Aidų nr. 9) ryšium su apybraiža "Valstietis nuo Vabalninko" taip ištaria: "Sruogos anti-miesčioniškumas irgi tikriausiai į Lietuvą yra atkeliavęs iš slavų. Juk XIX amžiaus pabaigoje rusų liberalai rašytojai neapkentė miesčioniškumo. Čechovas pašiepė buržuazijos silpnybes. Aišku, kova prieš išsigi-musį miestų elementą atplaukė iš Vakarų, kaip viena maištingojo romantizmo apraiška".
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Gegužės 14 - 21 laisvojo pasaulio lietuviai minėjo Romo Kalantos ir kitų ugnies aukų metinę sukaktį. Tą sukaktį deramai paminėjo ir Radio Liberty stotis, turinti per 250 milijonų klausytojų.
— "Day of Shame", New Yorko leidyklos David McKay Co. išleista Algio Rukšėno knyga apie Simą Kudirką, jau pasirodė. Šios knygos autorius gimė 1942 Kaune, JAV baigė Clevelando Western Reserve un-tą ir Illinois universitete gavo politinių mokslų magistro laipsnį. Tai knygai parengti jam sąlygas daugiausia sudarė bostoniškiai broliai Brutenis ir Romas Veitai.
— VLIKo tarybos posėdy V. 11 valdybos pirmininkas dr. J. K. Valiūnas painformavo apie rengimąsi Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijai ir atkreipė dėmesį į Sovietų Sąjungos planą padalyti valstybę į septynis rajonus, tuo būdu nustelbiant vad. respublikų jau ir taip menką savarankiškumą. Lietuvos laisvinimo darbo klausimams aptarti šaukiama veiksnių konferencija rugpiūčio 18 -19 New Yorke.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
A. KURŠAIČIO ŽODYNO III-SIS TOMAS |
|
|
|
|
Parašė Antanas Klimas
|
Aleksandras Kuršaitis /Alexander Kurschat, Lietuviškai - vokiškas žodynas/ Litauisch - Deutsches W6r-terbuch. Thesaurus Linguae Lituani-cae. Tomas III — Band III. Redakcinė kolegija: Wilhelm Wissmann (miręs), Erich Hofmann, bendradarbiaujant Arminui Kuršaičiui ir Her-tai Krick. Gottingen, Vandenhoeck & Ruprecht, 1972. 1633 - 2304 (nužiūrinėti — sukaktuvė).
Kai dr. Liucija Baldauf - Jurguty-tė pirmą kartą mūsų spaudoje (Draugas, 1968.VI.1) paskelbė, kad jau yra pradėtas leisti, jos žodžiais, "naujas lietuvių kalbos standartinis veikalas — Prof. Aleksandro Kuršaičio lietuviškai - vokiškas žodynas", tuomet jo buvo numatyti 3 tomai. Apie pirmąjį šio didžiulio žodyno tomą buvo platokai rašyta Aiduose (1969, pp. 142 - 144). Šias eilutes rašančiajam teko taip pat Aiduose (1972, pp. 118 - 120) paminėti II-jį tomą. O pernai buvo išleistas stambus III-sis tomas: nužiūrinėti — sukaktuvė, 1633 - 2304 puslapiai, atseit, šis tomas turi 672 žodyninio teksto puslapius. Skaičiuojant apie 41 žodį puslapyje, III-sis tomas turėtų apie 27,500 žodžių, o visi trys ligi šiol išleistieji tomai — apie 94,500 žodžių. Jeigu ketvirtasis tomas, kuris dabar yra ruošiamas, turės apie 500 puslapių, tai visas keturių tomų žodynas bus sukaupęs apie 115,000 antraštinių žodžių, nes kai kurie kiti žodžiai yra dar duodami antraštinio - lizdinio žodžio aprašyme. Taigi, viso labo susidarytų netoli 120,000 žodžių. Palyginimui galime paminėti, kad 1972 m. Vilniuje išleistas Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2-sis papildytas leidimas, turi apie 60,000 žodžių. Teisybė, Kuršaičio žodyne yra duodami ir tikriniai žodžiai: vietovardžiai, asmenvardžiai, pavardės, bet jų nėra taip jau daug, gal tik keli šimtai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJA P. LOSSOVVSKIO KNYGA |
|
|
|
|
Parašė Pr. Čepėnas
|
P. Lossovvskio — Kraje baltyckie od demokraeji parlamentarnej do dik-tatury (1918 - 1934) — Pabaltijo valstybės nuo parlamentarizmo ligi diktatūros (1918 - 1934), 1972 m. Lenkų mokslo akademijos leidinys, 301 psl.
Lietuvos istorijos tyrinėtojas, žinomas lenkų istorikas P. Lossovvski jau 1966 m. išspausdino gan objektyvią ir įdomią knygą "Stosunki pols-ko - litevvskie w latach 1918 - 1920". Taip pat jis yra išspausdinęs ištisą eilę straipsnių Lietuvos istorijos temomis, pavyzdžiui, Seinų teritorijos valstybinis priklausymas; 1919 m. mėginimas įvykdyti perversmą Kaune (Peoviakų sukilimas); Aušra ir lietuviškojo sąjūdžio pradžia; Lietuvos sutartis su Sovietų Rusija.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KOLEKTYVINIS VEIKALAS APIE ERETĄ |
|
|
|
|
Parašė Juozas Girnius
|
Didysis jo nuotykis — Prof. J. Eretas tarnyboje Lietuvai — tokia dviguba antrašte Brooklyne, N. Y., 1972 prof. J. Ereto bičiuliai išleido šį kolektyvinį veikalą, kurį spaudai paruošė J. Brazaitis. 288 psl., kaina 5 dol. Knygos administratorius kun. V. Dabušis, 147 Montgomery PI., Peterson, N. J. 07501. Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė.
Knygą sudaro 7 numeruoti ir 2 nenumeruoti skyriai (įvadinis ir užbaigiamasis). Autorių yra 7.
Pagrindinis straipsnis yra prof. St. Šalkauskio iš"Židinio" 1934 nr. 7 ir 8 - 9. Ten jis turėjo antraštę "15 metų kultūrinėje Lietuvos tarnyboje". Šioje knygoje jis perspausdintas antrašte "Didysis gyvenimo nuotykis" (22 - 83). Straipsnyje gana išsamiai aptariama ir J. Ereto atvykimas j Lietuvą, ir jo čia visuomeninis bei mokslinis reiškimasis. Kadangi J. Eretas, atvykęs j Lietuvą, nesiribojo tik valstybine tarnyba (iš pradžių) ir profesoriaus kabinetu (vėliau), tai ir buvo pasidaręs puolimo taikiniu. Dėl savo aiškaus katalikiškumo J. Eretas buvo puolamas laisvamanių ir aplamai visų vad. "kairiųjų". O dėl savo demokratiškumo J. Eretas buvo persona non grata ir tuolaikiniam autoritetiniam režimui (dėl to iš profesoriaus universitete buvo nužemintas tik į vyr. asistentą). Kai St. Šalkauskis ėmėsi jam neįprasto biografinio straipsnio, jis norėjo bent tuo būdu J. Eretui atlyginti iš lietuvių patirtą nedėkingumą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KUNIGAI SOVIETINIAME TERORE |
|
|
|
|
Parašė Bl. Ramelis
|
"Krikščionio gyvenime" knygų serijos leidinys Nr. 8 yra Mato Raišupio parašyti Dabarties kankiniai, išleisti Čikagoj 1972 (436 psl., kaina 10 dol.). Antrinė antraštė apibrėžia, kuri dabarties kankinių dalis šioje knygoje aprašoma, būtent: "Lietuvos vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų kryžiaus kelias pirmojoje ir antrojoje sovietų okupacijoje". Tad faktiškai tai knyga apie Lietuvos dvasiškių patirtą sovietinį terorą. Eiliniai tikintieji teužsimenami tik viena ar kita proga. Kaip iš knygos matyti, autorius nesiėmė apskritai atvaizduoti sovietų okupuotos Lietuvos religinę padėtį. Jam visų pirma rūpėjo suregistruoti, kiek sovietų okupacijoje nukentėjo tikinčiųjų dvasiniai vadovai.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
SOVIETINIS ŽVILGIS Į FILOSOFIJOS ISTORIJĄ |
|
|
|
|
Parašė K. Skrupskelis
|
Prieš penkerius metus (1968) Vilniuje Minties leidykla yra išleidusi 103 puslapių knygelę "Iš filosofijos istorijos", kurios autoriai yra B. Kuzmickas, J. Lazauskas ir K. Rickevi-čiūtė. Tai konspektai paskaitų, skaitytų neakivaizdiniams studentams per Lietuvos radiją 1966 - 67 metais. Pirmame skyrelyje K. Rickevičiūtė apžvelgia klasikinę vokiečių filosofiją, Kantą, Fichtę, Schellingą, Hėgelį ir Feuerbachą. Antra dalis skirta neotomizmui. B. Kuzmickas nurodo bendrus neotomizmo pagrindus, o J. Lazauskas — neotomizmo etiką, estetiką ir pažiūras į šių dienų kultūrą bei religiją. Pačiame gale vėl B. Kuzmickas duoda kelis puslapius apie neotomizmą nepriklausomoj Lietuvoje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
A. MUSTEIKIO "KIAUROS RIEŠKUČIOS" |
|
|
|
|
Parašė V. Kulbokas
|
Antano Musteikio romaną "Kiauros rieškučios" praeitų metų pabaigoj išleido Lietuviškos Knygos Klubas Čikagoj. Romano puslapių yra 259. Pagrindinis veikėjas Liudvikas Rimgaila užsidegęs kūrybos garbintojas ir pats tikisi rašytoju tapti. Jis jaunas gimnazijos mokytojas, pasiryžęs auklėti naują kūrybišką jaunimo kartą. Bet jo draugas Juozas Mitkus Vilniuje jam žeria, kad ne jam, pareigingam, klusniam mokytojėliui, kūrėju būti. Tam reikia pažinti gyvenimą, kaip kad jis pats darąs — "semiąs pilnomis rieškučiomis". Pavyzdingas jaunimo auklėtojas bėga nuo tokio gyvenimo pažinimo. O ir Mitkus praūžia gyvenimą ir nieko nesukuria, tik daugiavaikę šeimą, kurioj jis pats užuitas. Antrą kartą Liudvikas nuo tokio "gyvenimo pažinimo" bėga klajonėse per Vokietiją susitikęs draugę Nijolę. Nors svajoja savo kūryboj įamžinti Vilnių, bet ilgai nesu-siruošia. Kai atsidūręs Amerikoj kolegijos profesorium imasi darbo, — per vėlu— negali sugauti Vilniaus dvasios. Žmona iš jo darbų nieko gera nelaukia.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LEIDINYS APIE JURGI KRASNICKĄ |
|
|
|
|
Parašė J. G.
|
Studentų Ateitininkų Sąjunga Čikagoj 1972 išleido V. Liulevičiaus redaguotą leidinį Jurgis Krasnickas 50 metų mirties sukakčiai paminėti (192 psl., kaina 4 dol.).
Apie daug vilčių kėlusį, bet tik po pirmų studijų metų nužudytą ateitininkų veikėją Jurgį Krasnicką (1902 - 1922) šio žurnalo skaitytojai jau žino iš pereitų metų birželio numery išspausdinto V. Liulevičiaus straipsnio. Tas straipsnis, paties V. Liulevičiaus žodžiais, yra ir "visos monografijos ašis" (p. 10). Tik mūsų žurnale teko šį straipsnį atitinkamai sutrumpinti.
Po šio V. Liulevičiaus straipsnio (15 - 36), suglaudžiančio turimąsias žinias apie J. Krasnicką, perspausdinama draugų (V. Jasaičio, J. Mičiulio ir kt.) nekrologiniai straipsniai iš tuometinės spaudos, daugiausia iš specialiai jam skirto "Ateities" 1923 nr. 1.
|
|
Skaityti daugiau...
|
M e c e n a t a i: po 25 dol.: Kun. dr. V. Pavalkis, Milpitas, Ca.; kun. prof. dr. P. Ragažinakas, Central, N. M.
Garbės prenumeratoriai: po 20 dol.: L. Baltrušaitienė, E. Meškauskienė, Chicago, 111.; Kaz. Pabedinskas, Oak Park, 111.; kun. J. Pakalniškis, Maspeth, N. Y.; M. Nasvytis, Cleveland, O.; A. L. Čepulis, M.D., Willowick, O.; Kazys Gečas, Port Sydney, Ont; Bal. Sakalas, Toronto, Ont; vysk. A. L. Deksnys, DD, Roma, Italia; Liudas Barkus, Caulfield, N, Vic, Australia.
Rėmėjai: J. Prakapas, Bakersfield, Cal.; E. Arbienė, V. Tuskenis, Santa Monica, Ca.; Jonas Butkus, Bridgeport, Conn.; Adomas P. Jasas, kun. P. P. Juknevičius, Chicago, 111.; K. Račiūnas, Cicero, 111.; St. Petrauskas, M.D., Elizabeth, N. J.; J. Okunis, Flushing, N.Y.; K. Barteška, Iz. Mališka, Montreal, Que.; Jonas Juška, Altona, Vic; dr. I. J. Kaunas, Mitcham, Vic; M. Slavėnienė, Aubum, NSW, Australia; prel. Audrys Bačkis, Lagogos, Nigeria, Africa; Janina Šviedrienė, Bogota, Colombia, S.A.; Aidas Gaidelis, Konedobu, Australian Territory of Papua and New Guinea.
"AIDŲ" administracija
nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam
|
|
Parašė Red.
|
  |
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
