| |
|
|
1975 m. 6 birželis
|
KUNIGYSTĖS IR KLERIKALIZMO KLAUSIMU |
 |
 |
 |
|
Parašė AUGUSTINAS RUBIKAS
|
A. Maceinos knygą skaitant
Paskutinėj savo knygoj A. Maceina svarsto eilę labai aktualių, modernių religinių klausimų: tarp kitų ir pasauliečių kunigystę (Krikščionis pasaulyje, Chicago, 1973). Atrodo, kad Maceinos kalibro dėka šiam klausimui bus lemta prasimušti lietuviškoje visuomenėje. Ligšioliniai bandymai, žodžiu ar raštu, tikinčiuosius su tuo klausimu supažindinti, neretai, ypač aukštesniuose bažnytiniuose sluoksniuose, susilaukdavo tik tam tikro šypsnio.
Kalbėdamas apie bendrinę (taigi ir pasauliečių) kunigystę, Maceina liečia ir "pašvęsto žmogaus" — hierarchinę kunigystę, kurią jis vadina sakramentine. Tebūnie čia leista pareikšti keletą minčių, kurios kyla skaitant kai kuriuos jo knygos puslapius, pavyzdžiui, skyrelį apie aukojimą (312-324). Šį klausimą autorius liečia, galima sakyti, prabėgomis. Tad ir šiam straipsny iškeltos mintys, priešingos anoms Maceinos knygoje, visų pirma bus polemika ne su Maceina, o su ta labai paplitusia pažiūra į kunigystę, kurią Maceina savo knygoje tik yra trumpai ir aiškiai perdavęs.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS MACEINA
|
(Atsakymas kun. A. Rubikui)
1. Kritikos pobūdis
Savo knygą "Krikščionis pasaulyje" (Chicago 1973), kurios vienas klausimas čia nagrinėjamas, autorius baigė žodžiais: "Mes, pasauliškiai, šiandien stovime ilgo, painaus ir sunkaus amžiaus akivaizdoje, būtent: subrandinti save pačius . . . Ši knyga ir norėtų būti mažas žingsnelis didžiuoju pasauliškių brandos keliu" (p. 380). Pasikalbė-jime su "Tėviškės Žiburių" redaktoriumi (1974, Nr. 15-16) teko paryškinti anuos žodžius pastaba, kad "tai knyga, skirta visų pirma pasauliškiams. Tiesa, joje kalbama ir apie dvasiškius bei vienuolius, ir apie daugybę įvairių religinių klausimų; bet visa tai svarstoma pasauliškio požiūriu. Čia pasauliškis lyg ir mėgina ištarti pats save: kas jis yra, ko jis nori, ką gali, ką privalo" (Nr. 15, p. 3). Todėl atrodė, kad pasauliškiai patys pirmieji atveiks į toje knygoje teikiamą pasauliškio kaip krikščionio sampratą. Šia prasme ir kun. A. Rubikas puoselėja viltį, esą anos knygos dėka pasauliškio "klausimui bus lemta prasimušti lietuviškojoje visuomenėje".
Deja, šie lūkesčiai nepasiteisino. Jau antri metai, kai knyga išėjusi, o joks pasauliškis joje keliamų dalykų nė nemėgino judinti. Susidaro įspūdis, kad mūsų pasauliškiams yra visiškai vis tiek, kas ir kaip juos interpretuoja; kad Bažnyčios paskelbtas jų paaukštinimas į pilnamečių rangą ir toliau lieka tik skambus pareiškimas, nes paskelbti ką nors subrendusiu dar anaiptol nereiškia jį padaryti subrendusį. Tad ar tik nebus teisūs tie bažnytiniai sluoksniai, kuriuose pasauliškio klausimas, kun. Rubiko liudijimu, "susilaukdavo tik tam tikro šypsnio"? Ir kažin ar ne šiame pasauliškių savimonės nerangume keroja psichologinės šaknys kunigų savimonės būti pasauliškio seniūnais, arba vadovais ?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė VINCAS KAZOKAS
|
 ATSISVEIKINANT
Ar ne geriau būt šitaip:
Be ašarų, tik tart sudie
Ir išsiskirt, lyg niekur nieko —
Tu sau,
Aš sau.
Bet mes nemokam šito, ir
Išsiskyrimas
Yra tarsi sunki agonija,
Kurią dar aštrinam skaudžiau,
Kad kuo daugiau kančios
Tu išsineštum,
Kad kuo daugiau sopulio
Tu man paliktum,
Nes nieko kito
Neturim viens kitam, išskyrus skausmsą,
Nei įduoti,
Nei palikti.
Juk negaliu atriekti savo laiko,
Kaip duonos, ir įduoti tau,
Kad tavo dienos būtų gausingesnės.
Juk negali atrėžti savo laimės,
Kaip drobės stuomenį, ir dovanoti man,
Kad likčiau laimingesnis.
Ir taip mes stovim pasimetę,
Be žodžių, skausmo kupini,
Ir nieko, nieko neturį,
Ką būtų galima
Įduoti ar
Palikti.
Ar ne geriau būt šitaip:
Be ašarų, tik tart sudie
Ir išsiskirt, lyg niekur nieko —
Tu sau,
Aš sau -- --
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė K. BARĖNAS
|
Palaidojom tautietį Povilą Grigalių, ir tuomet atrodė, kad visos jo sąskaitos su gyvenimu taip ir baigėsi trumpa žinute lietuviškame laikraštyje. Jis jau trečius metus pensininkavo, tai ir jo mirtis nieko nenustebino — laikas juk būna gyventi ir laikas eiti į kapus. Mirusieji paprastai tuoj ir užmirštami, ypač tokie jokių artimųjų šalia savęs neturėjusieji, kaip Povilas. Tačiau Grigalių žmonės norėtų dar prikelti iš kapų, ir sakyčiau, kad mes visi geriau jaustu-mės, jei jis būtų dar gyvenęs ilgus metus ir pirma daugelį mūsų palydėjęs ten, iš kur nebegrįžtama, ir tik po to pats atsigulęs karstan. Gyvas jis būtų galėjęs apsiginti.
Dabar gi, štai, keletas mūsiškių bėgioja įkaitę vieni pas kitus, linksniuoja Grigaliaus pavardę ir tariasi, ką daryti. Vieniems neleidžia nusėdėti vietoje smalsumas, kaip čia to Povilo tvarkytasi su svetimais daiktais, o kiti suka galvas, kaip surasti būdą atsiimti, kas jiems, sako, teisėtai priklausytų. Pavieniui ir būreliais jie varsto ir mano duris įsitikinę, kad aš daugiausia žinau, nes keletą metų gyvenau Grigaliaus kaimynystėje, dažnai mudu susėsdavome pasikalbėti tiek mano, tiek jo kambarėlyje, ir kai žmogus mirė, tai jo šeimininkė senutė Nina Spano-zienė įpiršo mane padėti policijai surašyti velionio paliktas tautines relikvijas. Viską perėmė policija, nes Povilas gyveno vienui vienas, tai kol atsišauks iš kur nors giminės, turtelis turi būti saugiose rankose, o brangioji graikė senutė, matyt, skubėjo ištuštinti kambarį, kad galėtų įsileisti kitą gyventoją.
|
|
Skaityti daugiau...
|
 Australijoj gyvenantis mūsų dailininkas Adolfas Vaičaitis š. m. birželio 16 sulaukė 60 metų amžiaus. Kauno meno mokyklą baigė 1939, nuo to laiko dalyvavo parodose, reiškėsi kaip knygų iliustratorius. Tarp kitų jis iliustravo J. Kaupo pasakų knygą "Daktaras Kripštukas pragare". Vokietijoj 1948 išleido savo 7 litografijų puošnų leidinį. Australijoj 1966 išleido 12 spalvotų linoraižinių aplanką "Linoprints" (žr. mūsų žurnalo 1967 kovo numerį)? pasukdamas į abstraktesnę išraišką. Pastaraisiais metais yra atsidėjęs ir tapybai, kurios pavyzdžių matome šiame numery.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
1863 M. SUKILIMAS IR DVASIŠKIJA |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS VAIŠNORA
|
 Įžanga
1863 m. sukilimas tiek savo eiga, tiek ypačiai savo pasekmėmis yra labai giliai palietęs ir sukrėtęs Lietuvos ekonominį, kultūrinį ir religinį gyvenimą. Apie tą sukilimą ir jo pasekmes galima kalbėti įvairiais atžvilgiais. Čia pasitenkinsiu paliesti tik vieną sukilimo aspektą — dvasiškijos jame dalyvavimą ir sukilimo pasekmes Lietuvos religiniam gyvenimui. Mat, dvasi škija labai aktyviai dalyvavo sukilimo rengime ir jo vykdyme, todėl daugiausia dėl jo nukentėjo. Dėl dvasiškijos dalyvavimo, tiesiogiai ar netiesiogiai, 1863 m. sukilime krito caro režimo smūgiai katalikų Bažnyčiai ir turėjo labai skaudžių pasekmių visam religiniam Lietuvos gyvenimui. Bet, iš kitos pusės, persekiojimas sužadino atsparą, draudimai pastūmėjo veikti nelegaliai (tik prisiminkime spaudos draudimą ir prieš jį reakciją, kuri sužadino tautinę sąmonę, stiprino religinį atsparumą). Prasidėjusi žūtbūtinė kova išugdė kovotojus-didvyrius, net kankinius, kurių kraujas, dvasia ir pavyzdys yra ir šiandien lietuvių tautai tas kapitalas, iš kurio ji gali semtis stiprybės sunkiose valandose.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS RUBŠYS
|
(Tęsinys iš balandžio numerio)
4. Ritiniai ir Šventraštis
Kumrano ritiniai (ir jų skiautės bei nuotrupos), — šventraštiniai ir nešventraštiniai, — turi daug svarbos tiek Senajam Testamentui tirti, tiek krikščionybės fonui ir pradžiai pažinti.145 Kumrano esenų ryšius su krikščionybe nagrinėsime kitame straipsnio skyriuje. Kalbėdami apie "ritinius ir Šventraštį", turime mintyje Senąjį Testamentą.
Kurie šventraštiniai tekstai rasti Kumrano bibliotekoje? Į šį klausimą atsakyti lengviausia statistiniais duomenimis. Apie lU visų radinių yra šventraštiniai. Štai ir šventraštinių rankraščių sąrašas: Psalmių — 30 skirtingų ritinių, Pakartoto įstatymo — 25, Izaijo — 19, Pradžios — 15, Išėjimo — 15, Kunigų — 8, Mažųjų Pranašų dvylikos) — 8, Danieliaus — 8, Skaičių — 6, Ezekielio — 6, Jobo — 5, Samuelio146 — 4, Jeremijo — 4, Rūtos — 4, Giesmių Giesmės — 4, Raudu — 4, Teisėjų — 3, Karalių — 3,147 Jozuės — 2, Patarlių — 2, Ekleziasto —2, Ezros - Nehemijo — 1 ir Kronikų — l.148 Taigi, Kumrano esenai naudojo visą hebrajiškąjį149 Senąjį Testamentą, išskyrus Esteros knygą, kuri iki šiol Kumrano bibliotekoje nebuvo užtikta.150 Atrodo, kad šios knygos turinys priešinosi Kumrano teologijai. Mat, Esteros knyga nemini Dievo vardo ir stumia į šalį Dievo apvaizdą. Be to, teigiama, kad patys lemtingiausi įvykiai, — žydų tautos išgelbėjimas, — priklauso vien tik nuo istorijos žaismo ir žmonių kaprizų, pavydo ir neapykantos. Kumrano esenai juk gyveno, laukdami Dievo "įsiveržimo" į istoriją. Kumrano esenai pažinojo ir kai kurias knygas, kurios iki šiol buvo žinomos tik graikiškuoju Senojo Testamento, t. y. Septuagintos vertimu.151
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ŽVILGSNIS | JAV LB VEIKLĄ |
|
|
|
|
Parašė Balys Raugas
|
JAV LB krašto valdyba. Sėdi iš kairės: sekr. A. Gailiušis, pirm. J. Gaila, vykd. vicepirm. organizaciniam reikalam B. Raugas ir ižd. P. Mitalas, stovi — vicepirm. jaunimo reik. V. Maciūnas, Visuomeninių reikalų tarybos pirm. A. Gečys, vicepirm. A. Zerr ir vicepirm. R. Česonis. Nuotraukoj nėra dr. A. Novasičio, St. Rudžio ir A. Kairio. Nuotr. K. Čikotos
Plačiai išbarstytos po mūsų periodinės spaudos puslapius žinutės, korespondencijos, reportažai ir pranešimai liudija LB apylinkių, apygardų ar krašto valdybos šakotą veiklą — įvairiuose baruose atliekamus darbus, reikšmingus mūsų ilgesniam išlikimui, o kartu prasmingus ir Lietuvos laisvinimo pastangose.
Apie dabartinės JAV LB krašto valdybos planavimus bei vykdomus darbus lietuviškąją visuomenę supažindina kasmėnesiniai spaudoje skelbiami posėdžių aprašymai, iš kurių susidaro bendruomeninės veiklos vaizdas. Šiuo rašiniu norima pateikti dabartinės šio krašto LB valdybos pasiektus rezultatus per kadencijos puslaikį. Savaime suprantama, kad laiko tėkmėje kintančios aplinkybės vienais ar kitaip veikia LB organizacinį gyvenimą. Šiai krašto valdybai tenka dirbti kaip tiktai tokiame laikotarpyje, kuriame reiškiasi antibendruomeniškos nuotaikos, daugiau ar mažiau kliudančios normalų darbą. Kai kurie skelbiamieji duomenys paryškina LB veiklos vaizdą: palyginant šiuos duomenis su ankstesnių metų duomenimis, galima susidaryti LB gyvastingumo kreivę.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AUDRONĖS SIMONAITYTĖS REČITALIS CHICAGOJE |
|
|
|
|
Parašė Algis Šimkus
|
Audronė Simonaitytė Chicagos ir kitų kolonijų lietuviams yra nesvetima jau keletą metų, nuo pat iš Lietuvos atvykimo. Vilniuje baigusi J. Gruodžio vardo muzikos mokykloj chorvedybą, Amerikoje ji greitai įsijungė į lietuvišką muzikos gyvenimą. Ji vis pasirodydavo padainuodama įvairiomis progomis ir nuolat talkindavo Chicagos chorams. Pastaraisiais metais laikinai vadovavo Dainavos ansambliui. Greta šios veiklos, Simonaitytė visą laiką tobulinosi muzikoje — studijavo Roose-velto universitete, kurį pernai baigė bakalauro laipsniu. Ta proga ji universitete atliko ištisą dainos programą, kuri praėjo su pasisekimu ir buvo valdvybės gerai įvertinta.
Šių metų gegužės 4 Audronė Simonaitytė prisistatė Chicagos Jaunimo Centro salėje su savarankišku rečitaliu. Programai jaunoji solistė pasirinko, šalia ketverto lietuvių liaudies dainų ir poros vėlesnių arijų, klasikinių 17 - 19 a. barokinių kompozitorių kūrinius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
AMERIKOS KATALIKAI DEŠIMTMEČIO PERSPEKTYVOJE |
|
|
|
|
Parašė A. S.
|
Andrew Greeley, kunigas sociologas, ir trys jo kolegos neseniai paskelbė rezultatus studijos, kurios tikslas buvo patirti, kiek Amerikos katalikai yra pasikeitę po Vatikano II susirinkimo. Šį darbą finansavo Tautinės opinijos tyrimo centras NORC (National Opinion Research Center). Studijos autorių nuomone, daugelis katalikų papročių ir pažiūrų žymiai pasikeitė per šį dešimtmetį, tačiau ne tiek, kiek paviršutiniškas stebėtojas būtų linkęs tvirtinti.
Pirmas klausimas — ar didelė tikinčiųjų dalis yra nepatenkinta pasikeitusia, naujoviška liturgija? Dažnai manoma, kad žmones atbaido nuo bažnyčios lankymo tautinė kalba, įvesta vietoje seniau vartotos lotynų kalbos, ir kitos naujovės. Iš tikrųjų studijos duomenys rodo, kad 67% visų apklaustųjų yra nuomonės, kad įvykdyti pakeitimai yra teigiami, tik 19% jiems nepritaria, likusieji galvoja, kad tai neturi jokios reikšmės. Naujai įvestu papročiu paspausti viens kitam ranką, linkint taikos, nepatenkintųjų tėra vos 23%. Tačiau leidimas pasauliečiams dalinti ko-muniją neturi daugumos pritarimo, bet vis dėlto yra 45%, kurie pritaria. Daugiau kaip pusė (54%) visų tikinčiųjų mano, kad bažnytinių reformų jau pakanka. Bet kita dalis dar norėtų reformuoti. Tie, kurie norėtų didesnių reformų, visų pirma pritartų kunigų vedyboms (16%), kiti bandytų modifikuoti pažiūrą į gimimų kontrolę (10%), o 11% norėtų grįžti prie senosios tvarkos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Administrator
|
MARTYNAS MAŽVYDAS: Pirmoji lietuviška knyga. Redakcinė komisija: K. Korsakas (pirm.), K. Ambrasas, J. Jurginis, J. Palionis, R. Šarmaitis. Įvadiniai straipsniai: K. Korsako ir M. Ročkos. Tekstą ir komentarus paruošė M. Ročka. Vilnius, 1974. 346 psl. (Lituanistinė biblioteka 15).
M. Mažvydas yra lietuvių raštijos pradininkas, todėl, suprantama, juo ilgainiui vis daugiau domimasi. Visi jo raštai (Katekizmas, Giesmė šv. Ambraziejaus, Forma Krikštymo, Parafrazis, Giesmės Krikščioniškos) yra fotografuotiniu būdu J. Gerulio išspausdinti lietuviškai (1922) ir vokiškai (1923). Pirmą kartą plačiai apie M. Mažvydą, jo gyvenimą, jo raštus ir kt. rašoma kolektyviniame leidinyje Senoji lietuviška knyga (Kaunas, 1947), kurios ats. redaktorius yra V. Mykolaitis ir kur bendradarbiauja įvairūs autoriai: K. Korsakas, K. Jablonskis, P. Pakarklis, V. Mykolaitis, J. Senkus, J. Kruopas, M. Ročka ir kt. Originalo čia duotos tik kelių puslapių fotokopijos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
1941 M. SUKILIMO ISTORIJA |
|
|
|
|
Parašė J.G.
|
KAZYS ŠKIRPA: Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti. Išleido autorius, Washington, D.C., 1975. 583 psl., 15 dol. (Europoj 13 dol., P. Amerikoj 12 dol.).
Stambiu veikalu 1941 birželio sukilimo istoriją pateikia pats šio sukilimo pagrindinis organizatorius gen. štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Autoriaus įvadiniais žodžiais, 1941 birželio 23 sukilimas buvo trejopai reikšmingas: "a. nuplauti gėdą nuo lietuvio veido už 1940 m. birželio 15 d. sugniužimą be'pasipriešinimo šūvio, b. iš naujo su ginklu rankose paryškinti . . . lietuvių tautos nepalaužiamą valią siekti laisvės ir teisės į valstybine nepriklausomybę, ir c. tuo atskleisti visiems laikams Maskvos melą apie Lietuvos tariamą savanorišką įsijungimą 1940 metais į Sovietų Sąjungą" (p. 8). Šiuos savo tikslus sukilimas pasiekė ir iš tikro įrodė tautos valią laisvai gyventi. Kad sukilimo sėkmę netrukus užgniaužė naujas okupantas, tai dar nieku būdu nenuvertina šio sukilimo istorinės reikšmės. Todėl ir džiaugiamės sulaukę jo istorijos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
M. SAULAITYTĖS EILĖRAŠČIAI |
|
|
|
|
Parašė Birutė Ciplijauskaitė
|
MARIJA SAULAITYTĖ: Šeštoji diena. Eilėraščiai. London, 1974. 70 p., 3 dol.
Šeštoji diena — Marijos Saulaity-tės ketvirtasis poezijos rinkinys, kurio pavadinimas ir jį perskaičius lieka daline mįsle, — sukasi tarp dviejų polių: tikrovės ir sapno. Tačiau santykis ir tarp jų nėra vie-naprasmis: knygoje sapnas dažnai tampa realesnis už tikrovę, kuri dažniausiai juntama kaip kažkas primesto, kažkoks atsitiktinumas. Abiejų polių trauką išryškina ir rinkinio padalinimas: I. "Pietuose" — IV. "Šiaurėje": pasaulis, kuriame gyvenama, ir tas, kurio ilgimasi. Tarp jų rutuliuojasi "Penktoji naktis" ir "Mikrokosmas", kur akcentuojamas vidinis, grynai asmeniškas pasaulis. Pirmoji užuomina apie autorę nuolat lydintį dvylipumą duodama jau dedikacijoje: "Vilniui . . .", kai tuo tarpu iš pirmųjų puslapių kyla tropikų pasaulis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
ADOMAS GALDIKAS. Redagavo J. Girnius. J. Girniaus, M. Galdikienės, L. Andriekaus, V. Vizgirdos ir Waldemar George straipsniai. 158 vienspalvės ir 48 spalvotos reprodukcijos. Išleido M. Galdikienė. Meninis apipavidalinimas — V. Vizgirdos. Spausdino Lietuvių Enciklopedijos leidykla, Boston, 1975. Didelio formato 192 psl., 20 dol.
Konstantinas Avižonis: RINKTINIAI RAŠTAI. I TOMAS: BAJORAI VALSTYBINIAME LIETUVOS GYVENIME VAZŲ LAIKAIS. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, Roma, 1975. XXII +614 psl., 16 dol.
Albinas Baranauskas: RUDENYS IR PAVASARIAI ARBA UŽPLYNIŲ PULTI-NEVIČIUS NAMIE IR SVETUR. I dalis. Lietuviškos knygos klubas, Chicago, 1975. 350 psl., 6 dol.
Bronys Raila: PAGUODA. III dalis. Nidos knygų klubas, London, 1975. 392 psl., 6:50 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Garbės prenumeratoriai: po 25 dol.: Kazys Brazauskas, Hollywood, Ca.; Juozas Masilionis, Chicago, II.; Ada Sutkuvienė, Homevvood, II.; Jonas Vaitkus, Hyattsville, Md.; Algirdas KaČa-nauskas, Brooklyn, N.Y.; prof. Alfred Bammberger, Wolfensweiler, W. Germany; Česl. Vald. Obcarskas, Crawley Suseex, England.
Rėmėjai: Vincentas Tuskenis, Santa Monica, Ca.; Alf. P. Stankaitis, Wethersfield, Ct.; Zigmas Rumšą, Chicago, II.; kun. Vytautas Pikturna, Brooklyn, N.Y.; P. Baltutis, Middle Park, Vic, Australia; Konstantinas Stancikas, Hamburg, W. Germany.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiems žurnalo rėmėjams.
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
