| |
|
|
1975 m. 8 spalis
Stasys Yla — Prabilęs pasauliui savita kalba ............................................................ 337
Aleksis Rannit — Laikas Čiurlionio tapyboje ........................................................... 343
Giesmių giesmė — vertė Alfonsas Nyka Niliūnas .................................................... 350
Juozas Vaišnora, M.I.C. — 1863 m. sukilimas ir dvasiškija .................................... 357
Jolanta Malerytė — Eilėraščiai ................................................................................. 362
Linas Kojelis — Jaunieji revoliucionieriai Amerikos universitetuose ..................... 363
Aleksandras Pakalniškis — Vestuvės Žemaičiuose ................................................. 367
IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Ceferino Iujnevich-Juknevičius — Kazimieras Čibiras ............................................. 371
Antanas Klimas — Lietuva ir lietuviai naujojoje Encyclopedia Britannica laidoje .. 376
A. Gst. — Rašytojas Marius Katiliškis ...................................................................... 377
Romas Kasparas — Gastrolės Pietų Amerikoje ........................................................ 380
Mūsų buityje ................................................................................................................. 381
Viršelio 1 ir 4 psl.: Vladas Vildžiūnas — M. K. Čiurlionio paminklinis biustas Druskininkuose rugsėjo 21 d. Archit. R. Dirčius. Viršelio 3 psl. — V. K. Jonynas — M. K. Čiurlionio portretas (medžio raižinys)
Šis numeris iliustruotas M. K. Čiurlionio kūriniu nuotraukomis. Be to, dar D. Paulukaitienės - Zubivaitės Čiurlionio ir Čiurlionienės bareljefu, Paberžės bažnytėlės, senosios Žemaitijos, Kaukazo kalnų, Kazimiero Čibiro, Mariaus Katiliškio, dr. Jono Puzino, dr. Juozo Jakšto, dr. Antano Kučo ir solistų N. Linkevičiūtės bei B. Prapuolenio nuotraukomis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
PRABILĘS PASAULIUI SAVITA KALBA |
 |
 |
 |
|
Parašė STASYS YLA
|
Čiurlionis vystė kūrybines galias trijose plotmėse — muzikoj, tapyboj ir literatūroj. Iš tų trijų labiausiai originalus pasirodė tapyboje. Čia, pasak V. Čudovskio, jis "surado negirdėtas lytis bei išraiškos būdus" (Apollon, 1914, Nr. 3).
Tapyti pradėjo jau Oginskio orkestro mokykloj Plungėje, turėdamas 13-14 metų, ir šito užsiėmimo nemetė ligi baigdamas Leipzigo konservatoriją. Dirbo kaip mėgėjas, nes niekur šio meno nesimokė. Darė peizažus iš natūros, piešė portretus arba kopijavo kitų meistrų darbus. Originaliai pradėjo kurti 1903 metų vasarą ir tada apsisprendė eiti į piešimo kursus, o 1904 metų kovo mėnesį įstojo į Varšuvos dailės mokyklą, vėliau vadinamą akademiją. Iš viso tesimokė nepilnus trejus metus.
Persisvėręs į tapybą, dirbo labai daug, pasiryžęs "tapti geru, kuo geriausiu tapytoju" (MKČ apie muziką ir dailę, 1960, 183). Nenorėjo užmesti muzikos, bet neberado laiko; rašė tik mažesnius dalykus ir prisivertė šiaip taip užbaigti antrą didįjį savo kūrinį "Jūrą". Jau Leipzige ryškiau iškilo interesas literatūrinei kūrybai, kuriai bandė vogti laiką kurdamas muziką ir tapydamas, bet ir čia jį "paralyža-vo" tapyba. Tapyboje darė tiesiog šuolius, ir tai, kas jo sukurta, yra nepilnų šešių metų darbo vaisius.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LAIKAS ČIURLIONIO TAPYBOJE |
|
|
|
|
Parašė ALEKSIS RANNIT
|
Yale University
Laikas, analizuojant Čiurlionio kūrybą, gali reikšti įvairias interpretacijas. Tarp jų galime iškelti šias:
1. Laikas kaip Zeitgeist (laiko dvasia), kaip metafizinė, kultūrinė ir ypač kaip estetinė gyvenamojo meto apraiška, Čiurlionio atveju gali būti apibūdinamas ryšium su vadinamuoju Europos moderniuoju sąjūdžiu mene.
2. Laikas, kaip muzikos elementas, specialiai (tiesiogiai) liečia kirtį, periodus, ritmą, tempą etc. Čiurlionio muzikinėse kompozicijose, bet taip pat gali būti apdairiai vartojamas ir aptariant jo paveikslų pasaulio dinaminę struktūrą. Specialų dėmesį kelia ryšys tarp laiko ir erdvės Čiurlionio ieškomame laiko - erdvės absoliučiame kontinuume. Taip pat galima svarstyti, kaip dailininkas pritaiko specifines mažesnes ir didesnes formas, kad parodytų laiką kaip dalijantį intervalą tarp dviejų ar daugiau būdingų estetinio užmojo procesų, ar tai pakartojamose serijose (sonata), ar tai nepriklausomuose pavidaluose, kurių funkcija yra vienavertė (fuga). Nors kiek Čiurlionio paveikslai gali būti konkrečiai "mužikiški", nėra abejonės, kad jo laikas yra neatskiriamai susijęs su erdve, ir šiuo atžvilgiu galima būtų taikyti Samuelio Alexanderio samprotavimus, ypač tuos, kurie išdėstyti jo veikale Space, Time, and Deity.
3. Žiūrint platesniu filosofiniu žvilgiu, laikas Čiurlionyje yra viena painiausių svarstytinų temų. Čia svarbiausi prieštaravimai susiję su laiku kaip apraiška, kuri galutinai yra nereali, kaip patirtis, kuri atrodo dingstanti, kai protas bando suvokti percepcijų begalybę. Pažiūra, kad Čiurlionio mene laikas yra nerealus, gali būti remiama nuolatiniu palinkimu į fantastinę (kartais netgi okul-tinę) patirtį. Ši patirtis taip pat gali atskleisti, kaip atrodo belaikė buvimo būklė estetinėje formoje ir iliustratyviniame atskleidime .
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė SENASIS TESTAMENTAS
|
1
2 O kad jis mane bučiuotų savo burnos bučiniais!
Tavo meilė puikesnė už vyną;
3 Tavo kvepalų aromatas rinktinis,
Tavo vardas — besiliejąs aliejus;
Dėl to tave taip myli mergaitės.
4 Veskis mane su savim, bėkim!
Karalius įsivedė mane į savo kambarius;
Mes džiaugsimės ir linksminsimės tavimi
Ir tavo meilę liaupsinsim labiau už vyną.
Kaip vertai tu esi mylimas!
5 Juoda esu ir vis dėlto graži,
O Jeruzalės dukterys,
Kaip Kedaro padangtės,
Kaip Salmos palapinės.
6 Nežiūrėkite, kad esu tamsiaveidė,
Nes mane nudegė saulė.
Mano motinos sūnūs supyko ant manęs,
Pristatė saugoti vynuogyno;
Bet savo vynuogių aš nesaugojau.
7 Sakyk, o tu, kurį myli mano siela,
Kur tu ginsi savo bandą,
Kur sustosi su ja pailsėti vidudienį?
Nes kodėl aš turėčiau bastytis kaip valkata
Ties tavo draugų bandomis?
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
1863 M. SUKILIMAS IR DVASIŠKI]A |
|
|
|
|
Parašė JUOZAS VAIŠNORA
|
Tęsinys
Valančius žinojo Europos valstybių nuotaikas ir siekimus. Jam buvo aišku, kad jokios karinės intervencijos negali būti, tad sukilimo likimas bus išspręstas tik rusų ginklo persvara, kas faktiškai ir įvyko.
Jam, kaip vyskupui, pirmiausia rūpėjo Bažnyčios ir dvasiškijos likimas. Jis žinojo iš patirties, ko susilaukta po nepavykusio 1831 m. sukilimo. Ir dabartinis sukilimas turėjo atnešti dar didesnę priespaudą, dar žiauresnius persekiojimus. Išvengti dar didesnės nelaimės reikėjo palaikyti geri santykiai su vyriausybe, reikėjo pačiam išvengti Sibiro, nes palikti savo avis vilkams plėšyti tokiu momentu be ganytojo būtų buvusi Bažnyčiai tikra katastrofa. Skaudžiomis valandomis jis norėjo stovėti šalia savo tikinčiųjų, juos guosti, gelbėti, užtarti, nes kito vado tuo laiku nebuvo. Reikėjo išlaikyti ir kunigų drausmę, kad sukilimo audrose ir po jų jie nepakriktų, nepasiduotų valdžios siekimui panaudoti kunigus savo tikslams. O kai pačiam buvo pagrasinta Sibiru, jis atsakė: "Geras ganytojas galvą guldo už savo avis. Tegul su manim daro, ką nori, aš viskam esu pasirengęs. Man neilgai begyventi, aš turiu pareigą palaikyti savo tikėjimą".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė JOLANTA MALERYTĖ
|
Oi, kaip kvepia žolė,
Kai basa nušienautomis pievomis,
Prisirinkus melsvos rugiagėlių dainos,
Aš brendu vakarais
Paguldyti į poilsį dieną
Ir atnešt šuliniams margaspalvės rasos.
Sklidinuos šuliniuos —
Išbarstyti ramunių vainikai,
Neišgertas lipnus dobilų raudonųjų medus.
Šimtaspalvis vanduo
Nuo apsunkusių rankų srovena,
Kai rasas nušienautų gėlių skandinu.
Oi, kaip kvepia žolė,
Kai basa nušienautomis pievomis,
Prisirinkus melsvos rugiagėlių dainos,
Aš brendu į laukus
Susirinkti nusvirusius žiedus,
Kad atneščiau versmėms margaspalvės rasos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAUNIEJI REVOLIUCIONIERIAI AMERIKOS UNIVERSITETUOSE |
|
|
|
|
Parašė LINAS KOJELIS
|
Šeštos šio šimtmečio dekados masiniai studentų sąjūdžiai, nukreipti prieš Amerikos dalyvavimą Vietnamo kare, atėjo ir praėjo, tačiau ne be pėdsakų: jie atgaivino kairiuosius radikalus, kurie prieš tai universitetuose organizuotai beveik nesireiškė. Dabar marksistų organizacijos dygo kaip grybai po lietaus. Visos jos savo iečių smaigalius nukreipę prieš kapitalistinį "establišmentą", tačiau, kas labai įdomu ir sunkiai įtikėtina, nemažesniu entuziazmu tais smaigaliais apsi-braižo ir savo tarpe.
Socialistai pešasi su komunistais
Kartą aš paklausiau "Revoliucinio komunistų jaunimo" (Revolutionary Communist Youth) draugijos narį, ar toks apsibraižymas nekenkiąs bendram radikalinės kairės reikalui. Jis atsakė negalįs suprasti, kodėl kitos grupės savo tarpe pešasi, tačiau pats papasakojo nemalonią savo organizacijos patirtį su "Socialistų darbininkų partija,' (Socialist Worker's Party). 1963 metais, pasakojo jis, "Socialistų darbininkų partija" suorganizavo vieną iš pirmųjų prieš dalyvavimą Vietnamo kare sąjūdį, pavadintą "National Peace Action Coalition". Koalicijos suvažiavimas vyko Hunter kolegijoje New Yorke. Pagrindiniu kalbėtoju socialistai pakvietė demokratų senatorių Vance Hartke. Komunistiniam jaunimui klasių kovoje liberalų kapitalistų talka nepriimtina, todėl tam pasirinkimui nepritarė ir specialia rezoliucija net pasmerkė. "Socialistų darbininkų partija" į protestą dėmesio nekreipė, ir tai įsiutino komunistus. Hartkei konvencijoje pradėjus kalbėti, "Revoliucinio komunistų jaunimo" nariai sutartinai šūkavo prieš kapitalizmą, ir senatoriaus kalba buvo nutraukta. Socialistai, aišku, netylėjo. Besipešant, vienas "Revoliucinio komunistų jaunimo" narys buvęs išmestas pro langą. Taip ir iki Šiol draugiški santykiai tarp tų grupių nesą atstatyti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKIS
|
Čia aprašomi vestuvių papročiai tvarkė žmonių gyvenimą XIX a. antroje pusėje ir XX a. pirmame ketvirtyje. Ypač stipriai gyveniman įaugę jie buvo iš 19-tojo į 20-tą amžių pereinant. Pirmasis pasaulinis karas ir jo įnešti pasikeitimai palietė ir papročius. Jeigu anksčiau išimtys nuo nusistovėjusios tvarkos buvo retenybė, trečiame šio amžiaus dešimtmetyje jos pasidarė dažnu reiškiniu. Prieš 1940 metus į buvusius vestuvių papročius, ypač į zalėtas, buvo jau žiūrima kaip į juokingą senovėje praktikuotą dalyką.
Visas reikalas prasidėti galėjo piršlybomis. Kas nors pradėjo pasakoti vaikiui apie esančią kur nors tinkamą partnerę vedyboms. Po to galėjo sekti są-vedybos — susipažinimas šventadienį arba turgaus dieną mieste. Jei patiko vienas antram, vaikis, pasiėmęs piršlį, važiavo tada į zalėtas.
Galėjo piršlybos ir nebūti reikalingos, nei są-vedybos, jeigu jaunieji patys susipažino ir, gal būt, jau buvo įsimylėję vienas antrą. Tada vaikis pasikvietė ką nors į piršlius ir kartu su juo nuvažiavo pas savo išrinktąją. Jei netoli gyveno, nuėjo pėsčiom, bet abudu su piršliu. Zalėtos ir šiuo atveju buvo neišvengiamos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KAZIMIERAS ČIBIRAS LIETUVOS GARSINTOJAS PIETŲ AMERIKOJ |
|
|
|
|
Parašė Ceferino Iujnevich-Juknevičius
|
Prieš metus miręs Kazimieras Čibiras buvo įsijungęs į Lietuvos diplomatinę tarnybą tik nuo 1942 m., jau po sovietinės okupacijos. Tad buvo iš pačių jauniausių šios tarnybos pareigūnų. Tačiau jis bene daugiau už visus kitus mūsų diplomatus pasireiškė savo plunksna, keldamas Lietuvos bylą knygomis, brošiūromis, straipsniais. Tai dėl to, kad savo pareigų nelaikė tik tarnybos reikalu, bet jas vykdė su idealistiniu atsidėjimu. Per maža būtų buvę jį atsisveikinti tik enciklopedinių žinių nekrologu. Reikėjo rasti žmogų, kuris artimai pažinojo jį ir jo darbus. Prisimindami K. Čibiro mirties metines, dedame straipsnį, parašytą jo artimo bičiulio ir bendradarbio, kuris vertė jo raštus į ispanų kalbą. Straipsnio autorius Zefe-rinas Juknevičius (Ceferino Iujnevich) yra žymus Argentinos lietuvių veikėjas, kuris, nors jau tame krašte ir gimęs (1913 m.), laisvai savo mintis reiškia ir lietuvių rašomąja kalba. — Red.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LIETUVA IR LIETUVIAI NAUJOJE ENCYCLOPEDIA BRITANNICA LAIDOJE |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
Anglosaksų kraštuose tokių drastiškų enciklopedinių "matavimų puslapių skaičiumi" neteko matyti. Žinoma, anglosaksų kraštuose dar lig šiol neteko pastebėti jokios "valstybinės" enciklopedijos: visos anglų kalba leidžiamos enciklopedijos yra privačių leidyklų leidiniai. Taigi, atrodytų, kad įvairūs netikslumai, kuriuos randame tai vienoje, tai kitoje anglų kalba išleistoje enciklopedijoje, yra atsiradę ne kokios nors iš anksto nustatytos linijos įtakoje, o dėl nepakankamo bendradarbių ir redakcijos rūpestingumo bei tiesos meilės stokos. Kas per paskutiniuosius 30 metų yra bent kiek pasidomėjęs pasidomėjęs šiais dalykais, gali surasti tam daug pavyzdžių.4
Viena iš pačių svarbiausių pasaulio enciklopedijų yra Encyclopaedia Britannica. Jos pirmasis leidimas trijuose tomuose išėjo 1769 - 1771 m. Edinburge, Škotijoje. Jau 1788 -1797 m. buvo išleista trečioji laida: 30 tomų. Vėliau vis kas 10 - 20 metų buvo leidžiamos naujos, pataisytos, pakeistos laidos, nors kai kurios iš jų ir nebuvo visiškai naujai perredaguojamos, o persispausdindavo kartais nemažą dalį nepakeistų straipsnių iš ankstesniųjų laidų. XX a. pradžioje Encyclopaedia Britannica leidyklą nupirko amerikietis Horace Hooper. 11-ji šios enciklopedijos laida pasirodė 1911-1915 m. Išėjus šiai laidai, leidėjas sušukęs: "Štai ji — baigta! Ji yra kaip biblija".5 Kai kas iš tikrųjų ir galvoja, kad 11-ji šios enciklopedijos laida buvo pasiekusi tokios kokybės ir elegancijos, kurios nepralenkė nė vėliau išėjusios laidos.6
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
RAŠYTOJAS MARIUS KATILIŠKIS |
|
|
|
 RAŠYTOJAS MARIUS KATILIŠKIS, kuriam šių metų rugsėjo 15 sukako 60 metų amžiaus. Turėdamas švytintį talentą ir savyje sukauptą gausią ir svarią gyvenimiškosios patirties medžiagą, jis savo novelėse ir apysakose, plėšiančiose nepriklausomybės laikus, karo dienas ir išeivijos vieškelio smėlį, mūsų literatūrą praturtino tokiais iki tol dar niekieno neatskleistais buities vaizdais ir mūsų knygosna neįžengusiais personažais, kurie autorių nupelnytai įrikiavo į mūsų literatūros kūrėjų garbės 'stalo centrą.
Be pamokslinto moralizavimo ir sacharininio saldumo meniškai atkurdamas tikrovinį žmogų, — kaimietį, darbininką, kareivį ar spalvingo charakterio moterį, — su giliu psichologiniu įžvalgumu vesdamas jį kartais nuo komiško ligi skaudžiai tragiško puslapio, rašytojas dažnai sukuria ne tik nuostabią draminę įtampą, bet ir visai netikėtą ir originalią atomazgą — tą daugelio taip sunkiai randamą kūrinio pabaigos tašką.
O savo apysakoje "Miškais ateina ruduo" (laimėjusioj Lietuvių Enciklopedijos premiją) Marius Katiliškis mums atveria dar ir tokį gyvybe alsuojantį lietuviškosios gamtos peizažą, kuris kartais pralenkia ir geriausius mūsų klasikų šios rūšies pavyzdžius.
Nors Mariaus Katiliškio stiprybė yra Lietuvos kaimas, bet paskutiniuose kūriniuose jis taip pat talentingai ir su gera ironijos doze mums pateikia ir išeivijos tautiečių galeriją bei reljefingas čionykščio gyvenimo iškarpas.
Primintina, kad šios sukakties proga Santaros - Šviesos suvažiavime jam buvo pakartotinai įteikta kūrybinė premija.
A. Gst. |
Šį rudenį trys mūsų istorikai šventė amžiaus sukaktis. Dr. Jonas Puzinas (pirmasis iš kairės) rugsėjo 18 sulaukė 70 metų amžiaus (apie jį "Aiduose" buvo V. Trumpos straipsnis 1965 metų Nr. 9). Dr. Juozas Jakštas (viduryje) rugsėjo 9 pasiekė 75 metų amžiaus (šio žurnalo 1970 metų Nr. 8 jį apibūdino V. Trumpa). To paties 75 metų amžiaus spalio 14 sulaukė dr. Antanas Kučas (V. Gidžiūnas jį aptarė šio žurnalo 1970 metų Nr. 9). Visiems trims jubiliatams geriausi linkėjimai.
|
|
GASTROLĖS PIETŲ AMERIKOJE |
|
|
|
|
Parašė Romas Kasparas
|
 Pasaulio Lietuvių Bendruomenės siųsti, šių metų visą rugpiūčio mėnesį Pietų Amerikoje gastroliavo sol. Nerija Linkevičiūtė, sol. Bernardas Prapuolenis iš Chicagos ir pianistė Raimonda Apeikytė iš Los Angeles. Menininkai lankėsi Vene-eueloje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Argentinoje. Venecueloje koncertai Įvyko Valencijoje ir Caracas. Brazilijoje, Sao Paulo mieste, buvo du pasirodymai ir vienas koncertas. Urugvajuje, Montevideo mieste, buvo pasirodymas Parador klube ir koncertas Urugvajaus Lietuvių Kultūros Draugijos salėje. Argentinoje koncertai įvyko Buenos Aires ir Pilar miestuose. Buenos Aires koncertas įvyko Argentinos Lietuvių Centro salėje ir buvo vienas iš labiausiai pavykusių organizaciniu atžvilgiu. Nors diena buvo šalta ir lietinga, susirinko netoli 400 žmonių.
Koncertai vyko, vykdant Pasaulio Lietuvių Bendruomenės kultūrinių ryšių su užsienio lietuviais programą.
|
|
Skaityti daugiau...
|
PAREIŠKIMAS
"Aidų" 1974 m. Nr. 9, psl. 418, III skilty kalbama apie "liepos 25 d. įsakymą".
Dėl to noriu pareikšti, kad E. Rozaus-ko paruoštoj knygoj "Documents Accuse" (išleista Vilniuj 1970 m.) skelbiamas dokumentas Nr. 47 iš 1941 m. liepos 25 dienos dėl žydų kraustymo į getą Kaune, su parašais Kviecinsko, Kalmanto, Pal-čiausko, Reivyčio, Taunio, Renigerio ir Biknaičio, — niekuomet vykdymui nei laikraščiuose, nei klijuotais viešais skelbimais Kauno mieste, nei per radiją paskelbtas nebuvo, niekam niekuomet nebuvo įsakyta tokį dokumentą vykdyti ir toks dokumentas niekam nebuvo pasiųstas ar duotas vykdyti.
S. Kviecinskas
Toronto, 1975.IX.13
Iš visur. — Akademija a. a. prof. J. Brazaičiui pagerbti Chicagoj, Jaunimo Centre, rengiama lapkričio 30. Prof. J. Brazaitis mirė 1974 lapkričio 28. Akademiją rengia komitetas, sudarytas iš Laikinosios 1941 m. vyriausybės, žurnalistų, Ateities žurnalo, ateitininkų ir LFB atstovų.
— Lietuvių Fonde į antrąjį milijoną jau yra įplaukę 62,742 dol. Užbaigus pirmąjį milijoną, Lietuvių Fondas turėjo 3,903 narius.
— Lietuvių Katalikų Bendrija, kurios valdyba buvo išrinkta šią vasarą Romoj, Chicagoj rugsėjo 13 pasiskirstė pareigomis: tituliarinis pirmininkas — vysk. Vincentas Brizgys, vykdomasis pirmininkas — Pranas Tadarauskas, vicepirm. organizaciniam ryšiam — Kazimieras Kleiva, vicepirm. planavimui — dr. Vytautas Vygantas, vicepirm. jaunimo reikalam — Linas Sidrys, sekretorė — Aldona Zails-kaitė, iždininkas — dr. Juozas Jerome. Planavimo komisijos nariai: kun. dr. Vytautas Bagdanavičius, Agnė Kižienė, dr. Juozas Sungaila.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JAUNO MIRUSIO POETO PALIKIMAS |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
ARVYDAS AMBRASAS: leme, nepalik mūsų. Paruošė M. Martinaitis. Vilnius, Vaga, 1974. 64 psl.
Pernai pasirodęs plonutis, jau nebe paties autoriaus redaguotas pirmasis jo eilėraščių rinkinys byloja, kad su jo mirtimi nustojome gabaus, subtilaus kūrėjo, nespėjusio dar net savitos išraiškos pilnai įsigyti. Martinaičio įžanga pristato Ambrasą (1947-1970) kaip pilną užmojų studentą, sulaukusį vos 23 metų, bebaigiantį Vilniaus dailės institutą ir tik laisvalaikiu, pačiam sau, pripildantį juodraščio puslapius eilėmis. Jas skaitant, jaučiama, kad tai tik bandymai, tik pirmieji formulavimai, kurie vėliau gal būtų buvę daugiau apšlifuoti. Tačiau ir tokia forma perduoda jo gilų gamtos pajutimą, toli skriejančią vaizduotę, kuri betgi nenutraukia ryšio su kasdienine kalba. Su-pindamas tikrovę, prisiminimus ir iliuziją, Ambrasas sukuria paprastus, bet įdomius ir savitus pasaulius:
Nubėgusios vasaros žingsniai —
Į praeitį.
Liko džiovintas šienas —
Džiovintas vasaros kvapas.
Klausos tranzistoriaus
Karvių banda,
O širdyje loja šunys —
Visai kaip kaime.
Įvaizdžių jo eilėraščiuose negausu, ir beveik visi jie paimami iš kaimo gyvenimo. Gal todėl, sekant paprastą kaimišką kalbą, ir rimas Ambraso nevilioja: beveik visi jo eilėraščiai liejasi laisvai. Beveik visuose daugiausia dėmesio skiriama žmogaus vidiniam gyvenimui ir vertybėms, išlaikant intymų toną:
Nesibarkim, nereikia —
Savo širdy paieškokim vasaros.
Piovėjai ateis,
Nušienaus niūrias mintis
Ir sukraus į dideles stirtas,
Saulė išdžiovins sūrias ašaras,
Vėjai išlygins raukšles,
Į tavo kasas įpinsiu vasaros dūzgesį.
Medus lašės į ištiestus delnus.
Prispausiu pirštus prie lūpų
Ir tavo žodžius surinksiu
Į didelį širdies korį.
(46)
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė K. Skrupskelis
|
DAVIS STEWARD and ALGIS MICKŪNAS: Exploring Phenomenology. American Library Association, Chicago, 1974. 165 psl., kaina nenurodoma.
Filosofijos populiarizatoriai iš savo kolegų dažniausiai tesusilaukia pašaipos. Tai salono filosofų, tai laikraštininkų bei pamokslininkų darbas! Tikri filosofai — ne maištininkai. Sunku iš tiesų filosofo savitą kalbą, jo šimtus kartų pergalvotas mintis pakeisti dienos žodžiais, kad nesikirstų su kavos puoduku ir minkštu foteliu, ir tai padaryti nepraradus minties tikslumo, visų tik turtingam protui regimų atspalvių. Naujame drabužyje ir giliausia tiesa atrodo skurdi ir nuvalkiota. Tačiau populiariza-torių darbas yra būtinas, nes tik jo dėka filosofų mintys gali rasti kelią į pasaulį, jį veikti ir su laiku grįžti pas tą patį filosofą, dažnai gilesnės, šviežius klausimus keliančios. Ryšys su pasauliu, betarpiškai neįmanomas, pačiai filosofijai yra būtinas. Argi negalėtumėm scholastikos apibūdinti sakydami, kad tai filosofija, kurios niekas ne-populiarizuoja, kurios negalima po-puliarizuoti ir kuri iš tikrųjų to nėra verta?
Šio nedėkingo darbo ėmėsi Da-vid Stevvard ir Algis Mickūnas veikale Exploring Phenomenology, pasirinkdami vieną iš populiaresnių filosofinių srovių, kuri tačiau yra labai sunkiai populiarinama. Bent iš Šalies žiūrint, fenomenologija ypač pasižymi barbarišku žargonu, sujaukta gramatika, brūkšniais sujungtomis žodžių virtinėmis ir tik specialistus dominančiais klausimais. Net ir kovų su Kantu ir Hegeliu veteranai dažnai su šiurpu varto fenomenologų raštus. Aišku, labai plačiai suprasta, ir ši srovė turi paprasčiau rašiusiųjų — Sartre, Camus juk tarp kitko yra ir romanistai. Bet niekas nepasakys, kad koks Husselio ar Hei-deggerio veikalas tinka ramiam vakarui, su vyno stiklu ir muzika.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė red.
|
ENCYCLOPEDIA LITUANICA. Tomas IV. Redagavo Simas Sužiedėlis ir Juozas Jakštas, talkinami Ritos Kapočiū-tės ir Mykolo Drungos. Leidėjas — Juozas Kapočius, Boston, 1975. 572 psl., 20 dol.
Juozas Daumantas: FIGHTERS FOR FREEDOM. Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. (1944-47). Iš lietuvių kalbos išvertė E. J. Harrison ir leidykla Many-land Books. Copyright — Nijolė Bražė-naitė-Paronetto. Manyland Books, New York, 1975. 254 psl., 9.95 dol.
JORGE GUILLEN. Edicion de Birutė C iplijau skaitė. Col. El escritor y la Critica. Madrid. Taurus Ediciones, S.A., 1975. 422 p. Tai 35 straipsnių apie Jorge Guillėn rinkinys su redaktorės B. Cip-lijauskaitės trumpu įvadu.
ŠVĖKŠNA. Redaktorė Alicija Rūgytė. Švėkšniškių draugija, Chicago, 1974. XIV + 536 psl., 10 dol. Gausiai iliustruotas leidinys su daugelio autorių straipsniais.
Alfonsas Žiedas: MINTIJANČIO ŽMOGAUS ŽODIS. Žmonijos humanizacijos problematika. Išleista paties autoriaus lėšomis, Chicago, 1975. 262 psl.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
