Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1972 m. 8 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Atsisveikinant prof. Antaną Salį ........................................................................................... 361
W. R. Schmalstieg — A. Salys — profesorius Amerikoje .................................................. 362

P. Jonikas — Antano Salio mokslinė veikla ........................................................................ 364
A. Salys — Ir vis dėlto ne taip (atsakymas L. Dambriūnui) ................................................ 371
K. Grigaitytė — Eilėraščiai ................................................................................................... 377
M. Nasvytis — Kultūrinė laisvė ir ištikimybė (dail. V. Vizgirda) ........................................ 379
B. Ciplijauskaitė — Gabriel Garcia Marquez ....................................................................... 384
G. Garcia Marquez — Fragmentai iš "Šimto metų vienatvės" (vertė B.Ciplijauskaitė) ... 389

IŠ MINTIES IR GYVENIMO

Alaušius — "Neeilinė" tamsuomenė .................................................................................... 391

J. B. Laučka — L. Šimučio 80 metų sukaktį minint ............................................................. 392
Iz. Vasyliūnas — Balys Dvarionas ........................................................................................ 394
J. G. — Prisimenant du Lietuvos draugus (J. Otrębski ir J. Buge) 396
J. Masilionis — Mokytojų studijų savaitė ............................................................................ 398
J. Gimbutas — Inžinierių ir architektų suvažiavimas ........................................................... 399
Mūsų buityje ........................................................................................................................... 402

KNYGOS
Pr. Skardžius — Kalbotyrinių terminų žodynėlis (Schmalstiego ir Klimo............................. 405
V. Skrupskelytė — "Viena saulė danguje" (M. J. Saulaitytė) ............................................ 407

Viršelio 1 psl. — V. Vizgirda: Autoportretas (1970), 4 psl. — Žvejų uostelis (J. Raulinaičio nuosavybė)
Skaityti daugiau...
 
ATSISVEIKINANT PROF. ANTANĄ SALI PDF Spausdinti El. paštas
Mano didžiausias troškimas, linkėjimas yra, kad lietuviškoji šeima išlaikytų gyvą senutę mūsų gražią kalbą ir ją perduotų ateinančioms kartoms, kad jaunoji mūsų karta ne tik patriotiškai šoktų, dainuotų, bet ir kalbėtų skambia lietuviška šnekta. Lietuviškai nebemokančiam Lietuva ne tik tolima, bet ji bus ir svetima.

Dirbdamas Pensilvanijos universitete, esu nemaža prisidėjęs prie specialistų paruošimo, kurie dirba ir baltistikos srityje. Gaila, jų tarpe lietuvių kandidatų neturėjau. O vis tiek, kodėl iš mūsų jaunosios kartos negalėtų kada gimti ir lietuvių kalbininkų? Tėvynėje lietuvių kalbos tyrimo darbas varomas plačia ir šakota vaga. Dirbama, kaip pats mačiau, su dideliu entuziazmu ir užsidegimu. Tik kad tas užsidegimas ir entuziazmas nebūtų užgesytas šiauraus rytų vėjo. Vis kažkaip prisimenu šūkį, kurį Jonas Jablonskis buvo padėjęs skaitymų knygoje, išleistoje Petrapilyje 1916 metais, skirtoje mūsų tremtiniams, pavadintoje "Vargo mokyklai ". Ten tas šūkis skamba šitaip: "Nedidelė garbė svetimomis kalbomis kalbėti, bet didi gėda — savosios gerai nemokėti".

Tai testamentiniai prof. A. Salio žodžiai, tarti vos 20 dienų (VII. 11) prieš jo mirti, kai kun. A. Kezys ruošė jo dokumentinį filmą.
Skaityti daugiau...
 
A. SALYS — PROFESORIUS AMERIKOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė WILLIAM R. SCHMALSTIEG   
Amerikiečių kalbininkų tarpe profesorius Antanas Salys yra labiau žinomas kaip mokslininkas-dėstytojas, kurio plati erudicija daugiau reiškėsi akademinėse paskaitose negu spaudoje paskelbtųjų knygų bei straipsnių skaičiumi. Visų pirma jo knygos ir straipsniai — net ir po jo atvykimo j Pensilvanijos universitetą 1947 m. — buvo skelbiami lietuvių kalba. Išimtį čia sudarė jo plačiai žinomi ir vartojami straipsniai, pasirodę En-cyclopedia Britannica. Tokiu būdu jo paskelbtieji moksliniai darbai nebuvo plačiai žinomi amerikiečių kalbininkams. Ir dar reikia pridėti, kad lietuvių kalba buvo JAV labai mažai studijuojama ligi pokario metų (t. y. ligi laiko po II pas. karo). Be to, prof. A. Salio straipsniai buvo skelbiami daugiausia tokiuose žurnaluose, kuriuos net ir dabar sunku surasti JAV universiteto bibliotekose: Archivum Philologicum, Tauta ir Žodis, ir t. t.
Iš kitos pusės, kiekvienas Pensilvanijos universiteto baltų ir slavų kalbų studentas turėjo progos klausyti prof. A. Salio paskaitų ir pasinaudoti jo žiniomis. Kadangi slavų ir baltų kalbų skyriai anuomet buvo dar mažesni negu dabar, tai prof. A. Saliui teko dėstyti gana didelį skaičių įvairių kursų. Aš pats, pavyzdžiui, klausiau pas prof. A. Salį šių kursų: bulgarų kalbos, lenkų kalbos, senovės slavų bažnytinės kalbos, prūsų kalbos ir lietinių kalbos. Prof. A. Salys taip pat dėstė rusų kalbą, latvių kalbą, senąją lietuvių literatūrą ir dar keletą kitų kursų.
Skaityti daugiau...
 
ANTANO SALIO MOKSLINĖ VEIKLA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė PETRAS JONIKAS   
(Čikagos Universitetas — U. of C.)

Šiame straipsnyje autoriaus stengiamasi pateikti kelis svarbesnius bruožus velionies, prof. Antano Salio (1902 - 1972), vieno žymiausių dabartinės senosios kartos kalbininkų, moksliniam darbui apibūdinti.
Jo mokslinis ir mokomasis įnašas ilgainiui labiau išryškės iš laiko perspektyvos, nuodugniau ir visapusiškiau ištyrus jo rašytinę ir sakytinę veiklą.

1. Pasiruošimas
A. Salys savo būsimai pagrindinei mokslinei specialybei akstiną gavo, dar gimnazijoje besimokydamas, iš savo lietuvių kalbos mokytojo Mato Untulio (1889 - 1952). Pastarasis aiškindavęs, jog lietuviškieji laikraščiai ne visada esą gera kalba spausdinami, nes jie nevienur nesiremia žmonių (liaudies) kalbos dėsniais, kaip ir Jonas Jablonskis mokęs. Salys sakėsi, kad tai sukėlę jo susidomėjimą mūsų kalba, o taip pat ir Jablonskiu, ir jis jau VI klasėje apsisprendęs studijuoti kalbotyrą.
Skaityti daugiau...
 
IR VIS DĖLTO NE TAIP PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS SALYS   
Kolega L. Dambriūnas į mano straipsnį Laiškuose Lietuviams čia atsiliepia dvigubai ilgesniu ir gana mokomu. Mano tikslas buvo ribotas. Tenorėjau parodyti, kad pirmųjų mūsų rašto paminklų sutartinai vartotas Viešpaties maldos posakis kaip danguje, taip ir žemėje, grąžintas į poterius ka-revičinės reformos metu, yra teiktinesnis nei nuo XVII a. įsigalėjęs "pataisytas" kaip danguje, taip ir ant žemės.

Tokią vartoseną grindžiau ne tik gyvosios kalbos pavyzdžiais, bet ir šiaip bendrinės kalbos aiškiu polinkiu panašiais atvejais vartoti vietininko posakius. Bet mano taip pat suminėti ir vartotini bei vulgariniai pavyzdžiai su ant. Žiūrint reikšmės, mūsų kalboje galima pasakyti: žemėje (kur gyvename, pasaulyje) ir ant žemės (ant ko, pabrėžiant paviršių). Todėl autorius be reikalo gilinasi dėl posakio ant žemės ir panašių svetimybės ar savybės. To klausimo visų sintaksinių išgalių aš savo straipsnyje nenagrinėjau, tik pažymėjau, kad poteriuose S. Chilinskio padaryta "pataisa" ant žemės bus atsiradusi pagal lenkų na ziemi. Panašios nuomonės yra ir Pr. Skardžius (žr. Gimtoji Kalba 1960, nr. 2, 36 - 37; Draugas, 1971.10.30, 1972.1.15) ir, rodosi, P. Jonikas (kaip man yra minėjęs kun. J. Vaišnys). Kad senuosiuose raštuose vartojama ir ant žemės, menkas atradimas. Ir aš minėjau Sirvydą. Nenuostabu, kad ir Ledesmos katekizmo vertimuose poterių aiškinime pasitaiko prielinksninis posakis. Mat poterių formulėje vertėjai pakartojo iš seno įprastą vietininką, o aiškinime jau pažodžiui išvertė lenkiškąjį tekstą: (čia) ant žemės (tu na ziemi) ir (ten) danguje (tam w niebie).
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
MEDŽIŲ VĖLĖS
Ir aš, ir tu pavirtame medžiu . . .
Sūbuodami šešėliuos braidom,
Kirtimuos rinkdami dainų posmus
Saulės išgarintus, be aido.

Medžių vėlės, šešėliais nugulę,
Prieš naktį rūkais užsikloja.
Uogienojais, mirtažolėm, skujom
Pakvimpa mūs rankos ir kojos.


VELYKOS

Prisidengdama mėnesiena,
Šešėlių miškais,
Mano motina pareina,
Rinkdama kietų žemuogių lietų.
Pro nepastatytus kryžius,
Pro nesupiltus guburėlius,
Kadugio šakelėje
Nešdama pašventintų ugnį,
Ji pareina.
Skaityti daugiau...
 
Kultūrinė laisvė ir ištikimybė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė MINDAUGAS NASVYTIS   
Dailininko Viktoro Vizgirdos meninis kelias

DR. MINDAUGAS NASVYTIS
Sio straipsnio autorius, 1947 baigęs Nuertingeno lietuvių gimnazijų, studijavo dailę Freiburge, kur buvo V. Vizgirdos mokinys. Dailės studijas baigė JAV ir reiškėsi kaip dailininkas. Dėsto meno istoriją Clevelando valstybiniame universitete nuo 1964. Šiais metais gavo daktaro laipsnį Clevelando Case Western Reserve universitete, parašęs disertaciją apie M. K. Čiurlionį.

Nedaug lietuvių dailininkų taip anksti yra suradę savo tikrąjį kūrybinį kelią ir, nežiūrint naujų įtakų bei sąlygų, yra tam keliui taip ilgai palikę ištikimi, kaip Viktoras Vizgirda.
Gimęs 1904 m. Domininkonui kaime, Kauno apskrityje, V. Vizgirda dailės studijas pradėjo 1920 m. dailininko J. Vienožinskio vadovaujamuose piešimo kursuose. 1922 m. įsisteigus Kauno meno mokyklai, Vizgirda joje toliau tęsia tapybos studijas pas Vienožinskį. Meno mokyklą Vizgirda baigia 1926 m. su pažymėjimu, gaudamas bronzos medalį. Tolimesnėms studijoms dailininkas išvyksta į Paryžių, kur ypač domisi poimpresionistine mokykla.
Skaityti daugiau...
 
Gabriel Garci'a Marquez PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BIRUTĖ CIPLIJAUSKAITĖ   
Vaizduotė ar tikrovė: Šimtas metų vienatvės

1967 m. pasirodęs iki tol dar tik gana siauram skaitytojų rateliui pažįstamo Gabriel Gareia Marquez romanas Šimtas metų vienatvės bematant autorių pavertė pasauline garsenybe. Pirmąjį leidimą sekė kiti, pakartojami ir išperkami kas mėnesį, kas savaitę (per tris metus išparduota pusė milijono egzempliorių. Tuoj pasirodė ir vertimai į prancūzų, italų, vokiečių, anglų kalbas. 1968 m. pabaigoj Le Monde jį pristatė beveik kaip naują stebuklą.1 Šis žodis gal geriausiai tinka apibūdinti Šimto metų vienatvės pasauliui. Amžiuje, kur paskutiniu laiku buvo daugiausia eksperimentuojama naujomis formomis bei struktūromis, kur iš skaitytojo nuolat reikalaujamas intelektualinis pajėgumas bei įsitempimas, staiga atskleisti knygą, kurioje viską viršija gaivalinga vaizduotė, atrodo, lyg patektum oazėn, keliaudamas per dykumą. Gareia Marquez išradingumas sutelkia tokią jėgą, kad jis iš karto užvaldo skaitytojo dėmesį ir jo neatleidžia, kol užverčiamas paskutinis knygos puslapis. O ji neplona ir, svarbiausia, tokia kondensuota, kad galima ją skaityti vis iš naujo, atsistojant kas kartą kitoj plotmėj. Dėl to gal apie ją tiek ir rašyta: vieni ten mato pasaulio sukūrimo simbolį; kitų nuomone, ji atstovauja Pietų Amerikos dvasiai bei kultūrai; tretiems tai puikus nuotykių romanas; dar kiti stengiasi joje įžiūrėti religinius bei filosofinius pradus ar ieškoti mitologinių struktūrų. Taip pat galima ją skaityti, analizuojant grynai tik pačios kalbos parinkimą bei apvaldymą.
Skaityti daugiau...
 
FRAGMENTAI IŠ "ŠIMTAS METŲ VIENATVĖS" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė GABRIEL GARCIA MARQUEZ   
ĮŽANGA:
Po daugelio metų, stovint prieš jį sušaudan-tį padalinį, pulkininkui Aureliano Buendia teko prisiminti tą tolimon praeitin nugrimzdusią popietę, kai tėvas jį nusivedė parodyti ledą. Macondo buvo tuomet kaimas su dvidešimt iš molio ir švendrių sukrėstų namų, pastatytų išilgai skaidraus vandens sraunios upės, besiveržiančios nulydytų, baltų, didžiulių, lyg priešistoriniai kiaušiniai, akmenų vaga. Pasaulis buvo dar taip ką tik sukurtas, kad daugeliui daiktų trūko vardų, ir norint juos paminėti, reikėjo į juos rodyti pirštu. Kasmet, atėjus kovui, apsiskarmalavusių čigonų šeima pastatydavo netoli kaimo savo būdą ir su dideliu švilpynių bei būgnų triukšmu skelbdavo naujus išradimus. Visų pirma jie atvežė magnetą. Apkūnus, apžėlęs barzda lyg laukinis ir riestais lyg žvirblio nagai pirštais čigonas, prisistatęs kaip Melqui'ades, su pasitenkinimo įkarščiu viešai demonstravo tai, ką jis pats vadino aštuntuoju Makedonijos išminčių alchemikų stebuklu. Jis ėjo iš namo į namą, vilkdamas du metalinius luitus, ir visi išsigando, matydami, kaip puodai, dubenys, kačergos ir geležinės krosnelės krito iš savo vietos, kaip tratėjo rąstai, vinims ir sraigtams beviltiškai bandant iš jų išlįsti, kaip net seniai pamesti daiktai ėmė rodytis ten, kur jų daugiausia buvo ieškota, ir visi sujaukti, be jokios tvarkos, slinko paskui Magiškas Melquiades geležis. "Daiktai turi savo gyvybę", — porino čigonas aštriu akcentu, — "paslaptis yra ta, kaip pažadinti jų sielą". Josė Arcadio Buendia, kurio gaivalinga vaizduotė nuolat pralenkdavo ne tik gamtos duotą išradingumą, bet net ir stebuklus ar magiją, pagalvojo, kad būtų galima pasinaudoti šiuo išradimu iš žemės gelmių ištraukti auksui. Mekjuiades, tiesaus būdo žmogus, jį perspėjo: "Tam jis netinka". Tačiau Josė Arcadio Buendia tada dar netikėjo čigonų taurumu, taigi iškeitė savo mulą ir ožiukų prieauglį į tuos du metalinius luitus. Ursulai Iguaran, jo žmonai, besivylusiai tais gyvuliais pakelti vargingą namų apyvartą, nepavyko jo atkalbėti. "Greit turėsim tiek aukso, kad galėsim juo išgrįsti visą namą", atšovė jai vyras. Ilgus mėnesius jis atkakliai stengėsi įrodyti, kad nebuvo apsirikęs savo spėliojimuose. Vilkdamas abu geležies luitus ir garsiai burbėdamas Melcjuiades kerėjimų žodžius, jis ištyrė pėda po pėdos visą apylinkę, neužmiršdamas net upės vagos. Vienintelis dalykas, kurį ištraukė, buvo penkioliktojo amžiaus šarvai rūdžių sujungtomis dalimis į vieną krūvą, skambančią lyg milžiniškas, akmenų pilnas arbūzas. Kai Josė Arcadio Buendia ir keturiems jo ekspedicijos vyrams pavyko šarvus išnarstyti, jų viduje rado sukalkėjusi skeletą su ant kaklo kabančiu variniu medalionu, išlaikiusiu moters plaukų pluoštą.
Skaityti daugiau...
 
'NEEILINĖ" TAMSUOMENĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Alaušius   
Mūsų išeivinė bendruomenė negausi, nes vis daugiau faktiškai ji remiasi tik pokario ateiviais. Bet ir šių pastanjjų tik dalis jos gyvenime reiškiasi. Dauguma laikosi nuošaliai.

Daug yra psichiškai palūžusių žmonių, kurie niekur nemato prasmės ir užsisklendžia karčioj vienatvėj ar ieško prasmės tik turto krovime. Šalindamiesi nuo lietuviškojo gyvenimo, jie lyg bėga nuo juos ištikusio likimo. Iš tiesų, tuose kartėlio ar godulio narvuose jie patys save gyvus laidoja. Yra tarp jų ir paprastų "eilinių", ir buvusių "švyturių". Tikrai graudu, kai ne kartą rašai nekrologą tų, kurie dvasiškai buvo seniai išblėsę.

Galima šiuos žmones suprasti, nors ir apgailint, kad jie nepajėgė savo likimo (iš gimtojo krašto išrovimo, savosios profesijos netekimo, šeimos sutrikimo etc.) pakelti. Bet sunkiau suprasti tuos, kurie nuo lietuviškojo gyvenimo šalinasi ne iš liguistumo, o greičiau iš perdidelio "sveikumo". Gerai įsikūrę, į lietuviškąjį gyvenimą jie žvelgia ne su kartėliu, bet su "laimingųjų" išdidžia arogancija.
Skaityti daugiau...
 
LEONARDO ŠIMUČIO 80 METŲ SUKAKTĮ MININT PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas B. Laučka   
Nelengva susigyventi su gyvenimi tikrove, kad Leonardas Šimutis, tai vienas šviesiausių, dinamiškiausių ir ištvermingiausių Amerikos lietuvių visuomenininkų, šie metų lapkričio 6 dieną Įsirikiavo Į aštuoniasdešimti-ninkus . . . Tai šakotos veiklos ir kūrybingų polėkių asmuo. Kaip pažymi "Lietuvių poezijos antologija" (1951), L. Šimutis — poetas, dramaturgas, laikraštininkas ir visuomenės veikėjas. Ne šiuos žodžius rašančiajam aptarti Šimučio kūrybą, tačiau noriu bent keliais skirsniais pasisakyti apie sukaktuvininką kaip laikraštininką ir visuomenininką.

Pirmą kartą Amerikoje
Atkeliavęs Amerikon 1913 m., Šimutis apsistojo Čikagoje ir tuojau įsijungė i visuomeninės veiklos sūkurius. Jam arčiausiai širdies buvo katalikų organizacijos, todėl tuoj jis metėsi i talką judriajam kun. F. Kemešiui ir kitiems to meto idealistams organizuoti lietuvių jaunimą į Lietuvos Vyčius, į Katalikų moksleivių ir studentų susivienijimą; tiesė jis savo jaunas rankas stiprinti tokias centrines organizacijas, kaip L. K. Federaciją, L. K. Susivienijimą.
Skaityti daugiau...
 
Balys Dvarionas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Izidorius Vasyliūnas   
Lietuvių muzikų šeima vėl praretėjo: šių metų rugpiūčio 23 Vilniuje mirė Balys Dvarionas — pianistas, pedagogas, dirigentas ir kompozitorius. Šias eilutes rašantysis netaip seniai gedėjo "Aidų" žurnalo (1971, Nr. 10) puslapiuose savo ilgamečio smuiko mokytojo prof. Vlado Motiekaičio, o štai, metai nepraėjo, ir tenka raudoti kito savo mokytojo — fortepijono profesoriaus Balio Dvariono.

Kaip realybėje prieš akis išnyra kuklūs Kauno konservatorijos rūmai Maironio gatvėje. Nedidelės, pailgos, vienalangės, apytamsės klasės, su dideliais ilgais fortepijonais, buvo skirtos fortepijono pamokoms. Kaip šiandien atsimenu, pirmasis kambarys iš kairės, įeinant į ilgą koridorių, buvo Dvariono klasė. Tenai teko praleisti keletą metų po kartą per savaitę.
Prof. Balys Dvarionas buvo pilnas jaunatviškos energijos, nepaprastai draugiškas, beveik familiarus su savo mokiniais, nuolat geros nuotaikos, bet ir reiklus, nesigailintis duoti daugiau gamų bei pratybų, tačiau nešykštus ir geros literatūros, bematant pakišantis Bacho bei Beethoveno veikalų.
Skaityti daugiau...
 
PRISIMENANT DU LIETUVOS DRAUGUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Būdami maža tauta, mažai esame ir žinomi. Negalime nė daug draugų turėti. Todėl juo labiau turime vertinti tuos, kurie vienokiu ar kitokiu būdu buvo pasidarę mūsų bičiuliai. Šįkart jų norime du prisiminti: lenką Jan Otrębskį ir prancūzą Jacques Buge. Pirmasis mirė pernai, antrasis — šį pavasarį.

Lituanistas Jan Otrębski
Jan Otrębski mirė pereitų metų balandžio 25, eidamas 82-sius amžiaus metus. Šiame žurnale jo mirtį tuoj paminėjome L. D. parašytu nekrologu (Aidai, 1971 nr. 6). Šįkart norime dar šį tą pridurti prie to, kas jau buvo rašyta.

Gimė jis toli nuo Lietuvos — pietinėje Lenkijoje, ir tik kalbininko darbas jį suartino su lietuviais. Baigęs Varšuvos universitetą (1913), kalbotyros studijas tęsė Leipcigo universitete, kur tarp savo profesorių turėjo ir baltistą A. Leskieną. Karui pertraukus studijas, 1916 - 21 mokytojavo Kališe, bet nemetė mokslinio darbo. 1920 Krokuvos universitete apgynęs disertaciją apie indoeuropiečių kalbų lyginamąją gramatiką, 1921 buvo pakviestas į Vilniaus universitetą. Išdirbo Vilniuje kone dvidešimt penkerius metus. 1924 buvo pakeltas ekstraordinariniu ir 1930 ordinariniu profesoriumi, ilgą laiką buvo humanitarinio fakulteto pro-dekanu ir dekanu. Vadovavo lyginamosios kalbotyros katedrai. Iš pradžių dirbo lotynų kalbos istorijos ir slavistikos srityse. Tačiau netrukus jį patraukė lituanistika, kuri ir tapo jo mokslinio darbo pagrindine sritimi.
Skaityti daugiau...
 
MOKYTOJŲ STUDIJŲ SAVAITĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Masilionis   
Šeštoji JAV ir Kanados mokytojų, trečioji jaunimo ir antroji tautinių šokių kursų studijų savaitė, suruošta JAV LB Švietimo tarybos drauge su Kanados LB Švietimo komisija, Įvyko 1972 rugpiūčio 6-12 Dainavoje. Programą suorganizavo Pranas Joga, Clevelando Vysk. M. Valančiaus lit. mokyklos vedėjas, jo padėjėja buvo Ramutė Birgelytė, Toronto Maironio lit. mokyklos mokytoja. Komendantu buvo torontiškis A. Vaičiūnas, ūkio reikalais rūpinosi J. Kazlauskas iš Clevelando. Kapelionu buvo čikagie-tis kun. J. Vaišnys, S. J.

Iš viso buvo 19 pagrindinių paskaitų ir pranešimų: viena atidaromajai dienai sekmadienį ir po tris kiekvieną dieną.
Skaityti daugiau...
 
INŽINIERIŲ IR ARCHITEKTŲ SUVAŽIAVIMAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Gimbutas   

Inžinierių ir Architektų Sąjungos suvažiavime Vašingtone spalio 7-8 pirmoj eilėj iš kairės centro valdyba: J. Danys, E. Arbas, V. Vidugiris, Ž. Brinkienė, Br. Galinis ir E. Vilkas, antroj eilėj skyrių pirmininkai: A. Garbauskas, V. Černius (Los Angeles), Br. Veitas (Bostonas), dr. P. Mažeika (Vašingtonas), A. Kerelis (Čikaga) ir dr. V. Klemas (Filadelfija). Nuotr. K. Daugėlos

JAV Lietuvių Inžinierių i Architektų Sąjungos XI suvažiavimas įvyko spalio 7-8 Vašingtone. Oficialiai tai buvo ir PLIAS suvažiavimas, bet atstovų iš kitų kraštų tebuvo po vieną iš Kanados ir Australijos. Dar buvo du svečiai inžinieriai iš Lietuvos. Nuo 1972 sausio PLIAS ir ALIAS turi vieną bendrą centro valdybą. Suvažiavimas vyko naujame Marriott viešbutyje arti Vašingtono centro. Rengėjų komiteto pirmininkui Stasiui Bačkaičiui pristačius dienos pirmininką dr. Stepą Matą (iš Clevelando), buvo sukviestas garbės prezidiumas, kun. dr. T. Žiūraitis, OP, atkalbėjo išmąstytą maldą, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Centro valdybos pirm. Vyt. Vidugiris (iš Kalifornijos) suminėjo sąjungos aktualijas iš savo dviejų metų kadencijos. Jis sakė, kad individualiai pasiekta nemaža, ir tatai imponuoja jaunimui, bet organizacijai dar daug ko trūksta. Daugelis narių vadovauja kitose lietuvių organizacijose, o savojoje pristinga veikėjų.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Vilniuje "aukščiausiasis teismas" IX.25-X.3 teisė 8 jaunuolius, dalyvavusius Kauno demonstracijose po Romo Kalantos susideginimo. Buvo teisiami Vytautas Kaladė (g. 1947), Antanas Kačinskas (g. 1948), J. Macijauskas, J. Prapuolenaitis (nuteisti kalėti po 3 metus, o pirmiesiems dviem paskirtas dar "sustiprintas ir griežtas režimas"), K. Grinkevičius, V. Žmuida (nuteisti dviem metams kalėjimo), R. Baužys (pusantrų metų kalėjimo) ir Virginija Urbonavičiūtė ("nusikaltimo" metu dar nepilnametė, nuteista vieneriems metams pataisos darbo be laisvės atėmimo). Kaip Kalanta paskelbtas psichiniu ligoniu, taip šie jaunuoliai apkaltinti chuliganizmu. Pik čiausiai puolamas V. Kaladė kaip įžūlus "hipis". Nors buvo teisiami ne politiniais paragrafais, bet tik už "viešosios tvarkos pažeidimą", keturiems jų paskirta pati aukščiausia numatoma bausmė. Tokiu komišku būdu tūkstantinių minių tautinės laisvės demonstraciją okupantas nori pavaizduoti tik kelių chuliganų patriukšmavimu. Komentuoti nėra ko — seniai žinoma sovietinė praktika. Be abejo, "visi teisiamieji prisipažino kalti, pasmerkė savo antivisuomeniškus veiksmus".
Iš Lietuvos pabėgęs advokatas Z. Butkus su šeima (žmona gydytoja ir trim vaikais) atvyko Į JAV ir apsigyveno Čikagoj. Italijoj nuo rusų turistų atsiskyręs elektronikos inžinierius L. Morkūnas taip pat nutarė nebegrįžti į Lietuvą, nes rusų ten įvestojo režimo nebegalėjo pakelti: "Nelengva daryti tokį sprendimą — palikti savo tėvynę ir šeimą. Bet aš jau negalėjau gyventi dusinamame junge, kurį Lietuvai uždėjo sovietinė valdžia".
Skaityti daugiau...
 
KALBOTYRINIŲ TERMINŲ ŽODYNĖLIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pranas Skardžius   
William R, Schmalstieg and Antanas Klimas. Lithuanian - English glossary of linguistic terminology.
Department of Slavic Languages, the Pennsylvania State University, 1971. 115 psl.

Šių autorių tikslas yra parūpinti lietuviškai anglišką kalbotyrinių terminų žodynėli baltų kalbotyros studentams ir tyrinėtojams. Tam reikalui jie yra rinkę terminų iš maždaug 50 pastarųjų metų lietuviškų kalbotyrinių knygų ir periodinių leidinių, taip pat iš mokyklinių vadovėlių, žodynų ir kitokių šaltinių. Bet tas žodynėlis nėra normuojamasis: jame duodamieji žodžiai esą tokie, kokie iš tikrųjų buvę rasti minėtuose šaltiniuose, ir autoriai visai nesiima spręsti apie jų vertę (to pass any value judgement of them).

Apskritai imant, daugumas žodynėly duodamųjų terminų yra gerai parinkti, tinkamai išversti į anglų kalbą, ir tie iš jų, kurių kaip reikiant negalima išversti, tinkamai aprašyti, pvz.: aukštaičių viduriečių tarmė, aukštaitis vakarietis, derinamasis pažyminys, dūnininkų tarmė, dzūkų tarmė, greitakalbė, kirstinė priegaidė, palengvos kartotinis veiksmažodis, pusdzūkis, sudurtinis pra-dėtinis laikas, žemaičių dzūkų tarmė, žiemgalis ir kt. Taigi šis darbas yra didžiai vertingas ir naudingas visiems, kurie lietuvių kalbą studijuoja ir tyrinėja Įvairiuose užsieniniuose kraštuose. Už tai jie nusipelno didelę mūsų padėką. Ir aš čia, jų prašomas, ketinu tą darbą ne kaip nors "kritikuoti", bet tik dėl jo pareikšti vieną kitą pastabą, aikštėn iškelti praleistą ar nepastebėtą dalyką ir nurodyti vieną kitą nevienodumą.
Skaityti daugiau...
 
'VIENA SAULĖ DANGUJE" PDF Spausdinti El. paštas
Parašė V. Skrupskelytė   
Antrame savo rinkinyje Viena saulė danguje (Čikaga, 1971, 96 psl.) M. j. Saulaitytė ieško ne naujo kelio, bet greičiau tikslesnio ankstyvesnių vidinių įspūdžių apibrėžimo, ne tematinio įvairumo, bet tobulesnio poetinio žodžio, subtilesnių išraiškos priemonių. Jos poetinė medžiaga pasilieka ta pati, praturtėjusi tik vienu, kitu nauju motyvu, kuris kiek praplečia minties akiratį, bet neįneša
radikalių pasikeitimų. Saulaitytės, tur būt, dar laukia staigesni posūkiai, ar tai būtų ryškesnis tematinis lūžis,
ar nuotaikos pasikeitimas. Viena saulė danguje parodo tik kiek kitokį medžiagos apipavidalinimą: poetės pasaulis, per estetinę prizmę antrą kartą perleistas, kitaip lūžta, rinkinys įgauna kiek skirtingo charakterio.

Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
ATSIŲSTA PAMINĖTI

Stasys Raštikis: ĮVYKIAI IR ŽMONĖS-Iš mano užrašų. III tomas. Išleido Aka­deminės Skautijos leidykla Čikagoje 1973 Kieti viršeliai, 616 psl., kaina 15 doi. Gaunama pas platintojus arba iš leidvkl A. Dundzila, 4339 W. 83 St., Chicago, 111. 60652.

Vytautas Alantas: ŠVENTARAGIS torinis romanas. I tomas. Išleido "Vil­tis" Clevelande 1972. Aplankas T. liaus. 405 psl., kaina 5 dol. (kietais vii-šeliais — 6 dol.).

 
viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai