Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1973 m. 9 lapkritis
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
S. Sužiedėlis — Vilnius istorijos vingiuose ............................................................ 385
J. Zaikauskas — Vilnius Brauno ir Hogenbergo atlase ....................................... 391
Romui Kalantai prisiminti (kino scenarijus, gautas iš Lietuvos) .... .................... 396
V. Gidžiūnas — Simui Sužiedėliui 70 metų ........................................................... 398
J. Girnius — J. Maritainui mirus .......................................................................... 403
D. Sadūnaitė — Eilėraščiai ................................................................................... 413
A. Budreckis — F. Miklaševičius — Amerikos Revoliucijos kovotojas ............ 415

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
A. P. S. — Komunizmas 125 metų perspektyvoj ................................................. 418
D. Sadūnaitė — W. H. Auden ............................................................................... 420
I. Malėnas — Racionalus skaitymo mokymo metodas ....................................... 421
Mūsų buityje .......................................................................................................... 422

KNYGOS
J. Blekaitis — Žodžiai iš niekieno dykumos (L. Sutemos poezija) ....................... 426
J. Jakštas — Lietuviškas įnašas į šiuolaikinę kultūros bendruomenę
(apie Lietuvos vyskupijų reliacijų leidinį užsienio spaudoj) .................................. 427

Pr. Skardžius — Lietuvių kalbos tyrinėjimai (V. Drotvino knygelė) .................... 430

Viršelio 1 psl. — Bronė Jameikienė: Lietuviškoji Pieta (sieninis kilimas); 4 psl. — Stasė Smalinskienė: Buriniai laivai (aliejus, 1971)

Skaityti daugiau...
 
VILNIUS ISTORIJOS VINGIUOSE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė SIMAS SUŽIEDĖLIS   
VILNIUS pirmąjį kartą suminėtas Gedimino laiškuose 1323. Kas norėtų šia 650 sukaktimi atžymėti Vilniaus įkūrimą, atimtų jam didžią dalį praeities. Vilniaus miesto pradžia žymiai senesnė, ir jos neįmanoma susieti su kuria nors konkrečia data. Kai kurie rusų metraščiai užsimena Vilnių XI - XII amžiuje; esą jis buvęs įsteigtas iš Polocko kilusios kunigaikščių giminės. Tokią Vilniaus pradžią stipriai pabrėžia gudai, kurie apskritai rytinę Lietuvą (Aukštaitiją) laiko savo žeme. Tokios jų pasakos neturi nė trupinėlio pagrindo. Anie rusų metraščiai yra XVI amžiaus. Apie senesnius laikus jie prirašė nebūtų dalykų, kaip ir to paties laiko slaviškai rašyti Lietuvos metraščiai, kuriuos randama Geležinio Vilko legenda, kildinanti Vilnių iš Gedimino sapno.
Skaityti daugiau...
 
VILNIUS BRAUNO IR HOGENBERGO ATLASE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JURGIS ŽALKAUSKAS   
Atsiradus pirmiesiems Nūrnbergo kronikos ir Mūnsterio Europos žemėlapiams, randame juose pažymėtas ir Lietuvos valstybės ribas. XVI ir XVII amžiuje olandai pasiekė aukštą kartografijos lygį. Mercator, Ortelius, Pitt, de Witt ir kiti ne tik spausdino Lietuvos žemėlapius, bet dar pridėdavo krašto ir žmonių aprašymus. Žemėlapiuose atsiskleidžia naujos istorinės detalės, kurių metraštininkai negalėjo sugebėti žodžiu išreikšti.

Brauno ir Hogenbergo atlasas Civitates orbis terrarum, išleistas 6 tomais tarp 1572 ir 1617 metų, yra visai kitokio pobūdžio. Jame pavaizduotos ne valstybės, bet pasaulio žinomiausi miestai. 1572 metų atlaso leidinyje pasirodė Gardino panoraminis vaizdas su aprašymu (Vera designatio urbis in Littavia Grodnae), o 1576 metų leidinyje — Vilniaus (Vilna Litvaniae metropolis).
[ Pagal dr. P. Rėklaitį (Du Vilniaus vaizdo tipai XVI -XIX amžių grafikoje, in: Suvažiavimo darbai VII, 291 - 303) Brauno ir Hogenbergo adase Vilniaus vaizdas duotas tik trečioje dalyje, 1581 m.; Gardino vaizdas — antroje dalyje, 1576 m. Dėl Vilniaus vaizdo dr. P. Rėklaitis rašo: "Literatūroje dažnai sutinkami metai 1572 ar 1576 yra klaidingi, nes prieš 1581 m. šis raižinys nebuvo pasirodęs" (p. 293). -Red.]
Skaityti daugiau...
 
ROMUI KALANTAI PRISIMINTI PDF Spausdinti El. paštas
Kino scenarijus, gautas iš Lietuvos

Ilgai ir tyliai teka vanduo, plaukia ledo lytys. Tolumoje, už santakos, po aukštu dangaus skliautu, miesto siluetas — bažnyčių bokštai, kryžiai. Trikampis šv. Jurgio bažnyčios frontonas su ornamentuotu kryžium. Tik kryžius, griežtai geometriškai telpantis į ekraną. Tas pats kryžius tarp Šventojo Jaučio ragų.
Seks titrai.

TAS MIESTAS TAS MIESTAS
JO MIESTAS
- DVIEJŲ UPIŲ PAGIMDYTAS
- ŠVENTOJO JAUČIO MIESTAS
Tas miestas su veidu, atgręžtu į Vakaro šalį, stovi ąžuolais apaugusių kalvų papėdėje jau penkis šimtus metų. Tarp ūkų kyla jo bokštai, kruvinai juodame saulėlydyje — pilies siluetas.
Išdarkyta, išrausta Rotušės aikštė, purvas ir ištrypta žolė. Nuo žemės, varganos ir išniekintos, kamera kyla aukštyn, į Rotušę, — ji, tik ji, visame ekrane, Baltoji nuotaka.
Skaityti daugiau...
 
SIMUI SUŽIEDĖLIUI 70 METŲ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė VIKTORAS GIDŽIŪNAS   
Per 70 metų gyvenimo kelią žmogus jame įspaudžia žymes, liudijančias jo atliktus darbus, kūrybinius pasiekimus. Todėl pravartu tas žymes apsaugoti, kad jų neužpustytų laiko dulkės. Norėdamas užfiksuoti Simo Sužiedėlio per 70 metų nuveiktus darbus, tai darau su didele baime. Pirma, S. Sužiedėlio veikla yra labai šakota, tiesiog neįmanoma visus jo darbus tiksliai sužymėti. Antra, žinodamas sukaktuvininko nenorą, kad jo darbai būtų viešumon išvelkami, bijau jį įžeisti. To nežiūrint, kitų paragintas, imuosi šio darbo.

Trumpa gyvenimo apybraiža

Simas Sužiedėlis gimė Petrapily 1903 m. spalio 28 d. (naujuoju kalendorium lapkričio 10), apaštalų Simono ir Judo šventovėje, dėl to jam buvo duotas Simo vardas. Simo tėvas Laurynas, kaip ir visas Sužiedėliu lizdas, kilęs iš Kaniavos. Tik vienas tėvo brolis, užkuriom išėjęs į Ulbinus (Kalesninkų parapijoje), prikalbėjo ir Lauryną pirkti čia žemės ir kurtis. Perkant žemę pasidaryta skolos, dėl to reikėjo užsidirbti pinigo. Tad Laurynas važiavo į Petrapilį darbams, nes gerai mokėjo rusų kalbą, kurią buvo išmokęs tarnaudamas kariuomenėje. Čia ir gimė Simas. Po kiek laiko motina su trim mažiausiais vaikais grįžo į Ulbinus, o tėvą su vyresnėmis seserimis užklupo I pasaulinis karas. Jis tegrįžo tik 1920 m. Simas su jaunesniuoju broliu ir seseria augo Ulbinuose. Aukštesniojo mokslo iki V-os klasės siekė Vilniaus gimnazijoje (1918 - 1920). Kai 1920 m. spalio 9 d. lenkai užgrobė Vilnių, gimnazistas Sužiedėlis įsijungė į lietuvių partizaninę veiklą prieš lenkus užfrontėje. Kelyje į Rūdninkų girią buvo lenkų pagautas, bet naktį pasprukęs grįžo į tėviškę ir iš ten prie Varėnos perėjo į nepriklausomą Lietuvą, baigęs jau 17 metų.
Skaityti daugiau...
 
JACOUES MARITAINUI MIRUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JUOZAS GIRNIUS   
Šį pavasarį, balandžio 28, mirė prancūzų filosofas Jacąues Maritain. Tai mūsų amžiaus įtakingiausias katalikų filosofas, kurio poveikis buvo jaučiamas visoje Bažnyčioje. Todėl pagrįstai nekrologuose buvo rašoma, kad su jo mirtimi pasibaigė katalikybės istorijoje ištisa intelektualinė ir kultūrinė era.

J. Maritainas gimė 1882 lapkričio 18, tad jau buvo įpusėjęs 91-sius amžiaus metus. Bet ne ilgas amžius daro jo biografiją neeilinę. J. Maritaino biografija yra daugiau negu paprasta filosofijos profesoriaus biografija.

Gimė Paryžiaus turtingo advokato šeimoje. Per protestantę motiną buvo vaikaitis advokato ir politiko Julės Favre'o (1809 - 1880), vieno iš III Respublikos kūrėjų, buv. užsienio reikalų ministro, eilės veikalų autoriaus. Jacąues (Jokūbas) formaliai buvo protestantas, faktiškai augo indiferentinėj aplinkoj. Baigė Paryžiaus garsųjį Henriko IV liciejų ir 1901 pradėjo studijas Sorbonoje, tapęs ateistu ir socialistu. Tačiau Sorbonoje viešpatavęs scientiz-mas, vis vien empiristinio ar racionalistinio pobūdžio, Maritaino nepatenkino. Susidraugavęs su filosofijos studijų kolege rusų žydaite Raiša Umanko-va (prancūziškai Raissa Oumancoff), 1903 m. ją vedė.
Abu buvo tų pačių pažiūrų, bet abu tose pažiūrose nerado gyvenimui pagrindo. Kartą, bevaikščiodami parke, jie net sutarę, kad jei neras gyvenimo prasmės aukštesnės už materialinius pasiekimus, po metų patys nutrauks savo gyvybes. Šalia studijų Sorbonoje abu klausė ir H. Bergsono paskaitų Col-lėge de France (tai mokslo įstaiga, neturinti studentų; paskaitų gali klausyti, kas tik nori, be jokio registravimosi; klausytojus sutraukia pačių profesorių garsas). "Kūrybinės evoliucijos" Bergsono filosofija, iškeldama intuiciją prieš "sausą" protą, darė gilų įspūdį jaunimui, kuris bodėjosi mechanistine pasaulio samprata. Ir Maritainą buvo patraukusi Bergsono filosofija. Tačiau lemiama jo gyvenimo įtaka buvo pažintis su rašytoju Lėon Bloy (1846 -1917). Šis ugningos prigimties žmogus, atsivertęs į katalikybę, vedė karštą polemiką ne tik su netikinčiais, bet ir su katalikais, negyvenančiais evangelinę dvasia. Paveiktas L. Bloy, J. Maritain su žmona pervertino savo ankstesnius gyvenimo prasmės ieškojimus ir 1906 birželio 11 priėmė krikštą katalikų Bažnyčioje.
Skaityti daugiau...
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė DANGUOLĖ SADŪNAITĖ   
ŠITUO MEDŽIU

1.
Šituo, medžiu
grosiu Tau, Viešpatie.

Šituo medžiu
į Tave artėsiu -- --
(žadėdama pavasarį
ir paukščius.)

Šituo medžiu
apkalbėsiu
Tavo grožį. -- --
Skaityti daugiau...
 
Feliksas Miklaševičius — Amerikos Revoliucijos PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ALGIRDAS BUDRECKIS   
Amerikos Revoliucijos metu Kontinentalinis kongresas pastatydino ir įpareigojo visą eilę karo laivų kovoti prieš anglų laivyną. Taip pat kai kurios kolonijos pastatydino vietos flotiles puldinėti anglų karo laivus bei konvojus. Tačiau jūrų kariavimo našta krito ne ant jaunučio amerikiečių laivyno, o ant vadinamų privatyrų (privateer) pečių. Privatyrai buvo įvairių tautybių nuotykinin-kai, kurie iš kovojančios valstybės gaudavo atitinkamus raštus (letters of marque), įgaliojančius juos puldinėti ir plėšti priešo laivus. JAV nepriklausomybės kovų metu privatyrai puldinėjo anglų laivus jūroje. Jie pagrobdavo anglų atsargų bei municijos laivus. Kai kada drąsesniesiems pri-vatyrams pavykdavo perimti ir anglų karo laivus.
Skaityti daugiau...
 
KOMUNIZMAS 125 METŲ PERSPEKTYVOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.P.S.   
Iš šios perspektyvos komunizmą vertina žymus jugoslavų revoliucionierius, marksizmo teoretikas Milo van Djilas, pernai paskelbęs trejetą straipsnių New-York Times laikrašty. Progą tam davė komunistų manifesto paskelbimo sukaktis. 1847 m. Londone vykusiame komunistų kongrese buvo priimtas ir 1848 vasario mėn. paskelbtas Komunistų Partijos Manifestas — programinis atsišaukimas, virtęs komunistinių sąjūdžių gairėmis ateinantiems laikams. Straipsnio mintys įdomios ir aktualios.

Kritiškai apžvelgdamas komunizmo augimą iki jo galutinio laimėjimo Sovietų Sąjungoje, Milo van Djilas sustoja ties trimis, jo nuomone, sv arbesniais punktais. Visų pirma, autorius atkreipia dėmesį į komunizmo teoretikų ir darbininkų sąjūdžių santykius. Komunistinės idėjos neatsirado dirbančiųjų klasėje, bet buvo sukurtos teoretikų ir politinių sąjūdžių šalia jos. Marksas ir Leninas labai gerai suprato, kad komunizmo teorijos ir darbo sąjūdžiai nėra tas pat. Tačiau jie manė, kad revoliucija ir būsimoji naujoji visuomenė pajėgs suderinti teorines komunistų pažiūras su dirbančiųjų klasės interesais.
Skaityti daugiau...
 
WYSTAN HUGH AUDEN PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguolė Sadūnaitė   
Šių metų rugsėjo 29 d. Austrijoje, netoli Vienos, mirė poetas Wystan Hugh Auden, sulaukęs 66 metų amžiaus. Rašyti jis pradėjo vieną 1922 metų kovo mėnesio sekmadienio popietę — draugo paragintas. Tuo laiku jis buvo perskaitęs vos vieną -kitą eilėraštį. Šiandien mes žiūrime į jį kaip į vieną iš žymiųjų angliškai rašiusių XX amžiaus poetų. Nors Auden buvo gimęs Didžiojoj Britanijoj, istoriniame York mieste, ir tame krašte išsimokslinęs, daug laiko jis praleido begyvendamas Amerikoj ir nuo 1946 metų buvo JAV pilietis.

Auden yra paskelbęs devynias eilėraščių knygas: Poems, 1930; The Ora-tor. 1932; The Dance of Death, 1933; Look Stranger, 1936; Another Time, 1940; The Double Man, 1941; The Age Of Anxiety, 1947 (Puli-tzerio premija), Shield of Achilles, 1955 (laimėjo the American National Book Award). Paskutinę knygą jis paskelbė pernai, 1972 m. — The Epistle To A Godson.

Savo laiku poetas buvo parodęs dėmesio marksizmui, vėliau Freu-dui; rašė visuomeninėmis bei socialinėmis temomis. Paskutiniuoju laiku jo dėmesys buvo nukrypęs į filosofiją ir krikščionybę. Ta auksinė gija, kuri jungia visus jo veikalus, yra pabrėžimas meilės svarbos, jos būtinumo žmogaus gyvenime. Nors jis troško matyti tobulą žmogų ir pats siekė tobulumo, bet su tuo retai gyvenime susidurdamas, rašė apie žmones, kurie yra ne tiktai kad mirtingi, bet pilni netobulumu: neištikimi vienas kitam, aiškiai praradę savo pirmąją nekaltybę. Poetui jie buvo vis tiek gražūs. Mortai, guilty but to me The entirely beautiful (Lullaby.) Gal būt, jo poezijos patrauklumas ir glūdi tame, jog į save jis žiūrėjo kaip į vieną iš tokių žmonių. Jo šūkis: "Mes turime vienas kitą mylėti, arba mirti".
Skaityti daugiau...
 
RACIONALUS SKAITYMO MOKYMO METODAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Ignas Malėnas   
Metodo nustatymas
Nustatyti skaitymo mokymo metodą nėra paprastas dalykas, kaip daugelis linkę manyti. Šiuo klausimu kvaršina sau galvas daugelis pasaulio žymių vyrų ir vis negali jo tinkamai išspręsti. Kūdikis ar vaikas mato suaugusius skaitant ir jaučia, kad tai yra gerai, nors jis pats paskaityti dar nemoka. Jis stebi tekstus ir laukia iš skaitančių, kad paskaitytų jam. Jis džiaugiasi, girdėdamas atskirus žodžius, posakius ar ištisus pasakojimus. Cia prasideda vaiko pamėgimas knygos, jei tik netikusiu mokymu mes jo neatgrasome. Aš gerai pažinojau carinių laikų mokytoją, kuris per 3 mokslo metus negebėjo normalaus vaiko išmokyti iš elementoriaus paskaityti paprasčiausius žodžius. Taip tas vaikas ir liko bemokslis, nes tėvai padarė išvadą, kad mokslui jis netinka, nors vaikas turėjo aiškų ritminį pajautimą. Tai parodo jo "skaitymas": "car carica voveri-ca" — už ką jį kanibališkų palinkimų mokytojas buvo mirtinai primušęs. Tačiau tas mokiniui nieko nepadėjo, o mums įvarė negirdėtos baimės. Nei mokymo pažanga, nei mokymo metodais mokytojas nesisielojo, pasitenkindavo vadovėliais "Ruskoe slovo" ir uždavinynais "Malinin i burenin", pritaikintais atskiriems skyriams. O žinių apie kitus elementorius ar vadovėlius, manau, mokytojas net neišmanė. Taigi, vaikai ėjo elementorių du ar tris metus, o išeiti per vienus metus niekas nesvajojo.
Skaityti daugiau...
 
Mūsų buityje PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Red.   
JAV LB VII Taryba pirmajai sesijai buvo susirinkusi Detroite X.6 - 7. Tarybos prezidiumas išrinktas toks: A. Rugienius — pirm., J. Urbonas — sekr., R. Selenis — vicepirm. (šie trys gavo balsų 31, 27 ir 24; čikagiečių sąrašo kandidatai kun. A. Trakis ir D. Vaitkevičiūtė gavo po 19, J. Jasaitis — 18 balsų). JAV LB krašto valdybos pirmininku išrinktas J. Gaila (laimėjo 25 balsais prieš V. Kutkų, gavusį 22 balsus). Garbės teismo nariais šešeriems metams išrinkti prel. J. Balkūnas, dr. J. Genys ir A. Makaitis, trims metams — prof. B. Vitkus, dr. Br. Nemickas ir I. Kazlauskas. Į kontrolės komisiją išrinkti dr. R. Šomkaitė, V. Melinis ir A. Šaulys. Tarybos nariai pasiskirstė į nuolatines darbo komisijas: jaunimo komisijai vadovaus A. Makaitis, kultūrinei — A. Kairys, švietimo — V. Kamantas, ekonominei - finansinei — prel. J. Balkūnas, organizacinei - administracinei — A. Vak-selis, politinei - informacinei — J. Ardys. Su balsavimo teise dalyvavo 47 (41 iš 42 tarybos narių ir 7 iš 8 apygardų pirmininkų: 1 balsas "atkrito", nes sutapo tarybos narys su apygardos pirmininku).
Skaityti daugiau...
 
ŽODŽIAI IŠ NIEKIENO DYKUMOS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Blekaitis   
Apie bet kokią poeziją kalbėti nelengva, o apie Liūnės Sutemos — sunkiau, nei apie dažno "aiškaus", bent atdaresnio, prieinamesnio poeto kūrybą. Ji mūsų neprisileidžia ir, nors nesako savo vidinio monologo vien sau pačiai geriau įsisąmoninti, nesistengia, kad ją suprastume. Priešingai, ji užsiskleidžia nuo mūsų savo asmeniška simbolika, privačiais įvaizdžiais, — tarsi užsklendžia savo pasaulio sunkius vartus saugiais skląsčiais. Sutemos "Badmetis" (Chi-cago, 1972, 86 psl.) bemaž atbaido — bent jau paviršutinišką susidomėjimą tikrai atstumia savo taupiu santūrumu, nuoga, be puošmenų kalba, individualybe, kurią atskleisdama ji drauge uždangsto šifruotais vaizdais. Jos žodžiai nemoka šypsotis ir žaisti, jai nerūpi lengvumas ir grakštumas, jos poezija nekoketuoja ir nepozuo-ja. nes poezija Liūnei Sutemai nėra nei žaismas, nei patriotinė ar socialinė tarnyba, bet esminis atskleidimas ir atsiskleidimas. Todėl žodžiai yra svarūs, paprasti, kai kada — intymūs, o kai kada — atokūs, bet visada — jai pačiai tikri ir, gal būt, vieninteliai.
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŠKAS ĮNAŠAS Į ŠIUOLAIKINĘ KULTŪROS BENDRUOMENĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. Jakštas   
Kaip Lietuvos vyskupijų reliacijų leidinys buvo sutiktas mokslo
pasaulyje
Visais laikais Europos žemynas buvo vienos kultūros bendruomenės kraštas. Jis kultūros atžvilgiu išaugo iš vieno kamieno — antikinio, arba klasikinio, pasaulio. Iš jo kultūros ir jame kilusios krikščionybės susidarė Europos viduramžiai, kurie buvo ryškiai vieninga kultūros bendruomenė. Jos esmingo vieningumo neardė net susidariusios paskiros valstybės, kurios buvo politinės, bet ne kultūrinės bendruomenės. Todėl jaunasis L. Ranke savo pirmame istoriškame darbe, išleistame 1824 m. antrašte "Istorija germaniškų ir romaniškų tautų", galėjo įrodinėti tezę, kad Vakarų pasaulis, atseit, visos germaniškos ir romaniškos tautos sudaro vieningą istorinę bendruomenę. To jauno, tada nežinomo istoriko, gimnazijos mokytojo Frankfurte prie Oderio tezė ir dar prie veikalo pridurta XVI a. šaltinių analizė atkreipė į jį Berlyno istorikų dėmesį. Jis buvo pakviestas į universitetą profesoriauti. Profesoriaudamas iškilo savo darbais vienu didžiausių XIX a. istorikų.
Lietuvos istorija taip pasisuko, kad mūsų tautai nebuvo lemta gyventi viduramžių kultūros ribose. Kai ji XIV a. gale tam tikromis aplinkybėmis įsitraukė į vakarietišką pasaulį per politinius ryšius su krikščio-* niška valstybe, tas vakarietiškas pasaulis jau buvo bekrypstąs į naujoviškus vadinamus renesanso laikus. Buvusi pagoniška tauta, susijungusi politiškai su krikščioniška tauta, liko nuo pat pradžių religiškai ir kultūriškai užgožta sąjunginės krikščioniškos tautos bei valstybės. Lietuvių tauta kultūros požiūriu nepasireiškė visai savaimingai. Ji paliko krikščioniškos sąjungininkės vedama, jos mokinė. Tokia padėtis, laikui slenkant' tik gilinama, išliko iki lietuviškos -lenkiškos Žečpospolitos žlugimo (1795).
Skaityti daugiau...
 
LIETUVIŲ KALBOS TYRINĖJIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Pr. Skardžius   
Vincentas Drotvinas. Lietuvių kalbos tyrinėjimų tarybiniais metais apžvalga; mokymo priemonė studentams. Vilnius, 1972. 100 psl.
Šioje mažutėje populiarioje knygelėje, skiriamoje studentams lituanistams, ypač neakivaizdininkams, stengiamasi duoti svarbesniųjų tarybinės valdžios metais atliktų lietuvių kalbos tyrinėjimų apžvalgą. Čia apžvelgiama gana daug didžiai svarbių ir vertingų lietuvių kalbos mokslo ir tuo pat metu literatūrinės, arba bendrinės, kalbos praktinių darbų. Pirmoj vietoj aprašomas didysis Lietuvių kalbos žodynas, kurio jau yra pasirodę 8 tomai, — tai sudaro pusę viso žodyno, — jau esąs parengtas devintasis ir kartu redaguojamas dešimtasis tomas (jis baigiamas raide P). Po kokio dešimtmečio, maždaug apie 1983 m., būsiąs išspausdintas visas, 15 tomų, žodynas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Algirdas Landsbergis: VĖJAS GLUOSNIUOSE. GLUOSNIAI VĖJUJE. Du stebukliniai vaidinimai. Aplankas Z. Sodei-kienės. A. Mackaus Knygų Leidimo Fondas, Chicago 1973. 127 psl., kaina 5 dol.
Antanas Gustaitis: SAULĖS ŠERMENYS. Poezijos rinkinys, V. Vizgirdos spalvotos iliustracijos. A. Mackaus Knygų Leidimo Fondas, Chicago 1973. Drobės viršeliai, didelio formato 111 psl., kaina 7 dol.
LITUANISTIKOS DARBAI III. Redagavo Vincas Maciūnas. Lituanistikos Instituto leidinys, Brooklyn 1973. 307 psl., kaina 10 dol. Knygai užsisakyti adresas: Kl. Girvilas, c/o Lith. ' Found., 2422 W. Marąuette Rd., Chicago, 111. 60629.
Povilas Rėklaitis: DIE STADT-ANSICHTEN ALT-LITAUENS in der Graphik des 16. bis 19. Jahrhunderts. Nordostdeutsches Kultursverk, Luneburg, 1972 (faktiškai 1973 vasario mėn.). 61 psl. (tekste 36 iliustracijos).
Algimantas Kezys, S J. (red.): LIETUVIS DAILININKAS IŠEIVIJOJE. Išleido "Mūsų Žinios", Chicago 1973. 176 psl., kaina 3 dol. Tai didelio formato dailininkų atvaizdų albuminis leidinys.
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai