|
|
1974 m. 9 lapkritis
Parašė ALEKSANDRAS PLATERIS
|
Straipsnio autorius, dr. A. Plateris, yra ir teisininkas, ir sociologas. Vytauto D. un-te 1936 baigęs teisės studijas, buvo paliktas dirbti un-te. JAV baigė sociologijos studijas, gaudamas daktaro laipsnį University of Chicago (1961). I Nemaža pasikeitimų yra neseniai įvykę ir tebevyksta šeimų gyvenime. Spauda ir sociologijos vadovėliai, kalbėdami apie šeimą, yra linkę tuos pasikeitimus itin pabrėžti, užmiršdami, kad žymi šeimų dauguma tęsia savo tradicines funkcijas tiek, kiek tai įmanoma dabartinėmis sąlygomis. Todėl, kalbant apie įvairias naujoves, reikia atsiminti, kad jos nusako nebūtinai tai, kas dabar yra, bet tai, kuria linkme einama ir jau nemažai nueita. Kaip ilgai bus einama ir kaip toli bus nueita, sunku pasakyti, bet reikia atsiminti, kad jokia kaita negali tęstis amžinai, kad anksčiau ar vėliau gyvenimas turi nusistovėti.
Pasikeitimai technologijoje ir visuomenės sąrangoje, įvykę per pastaruosius dešimtmečius, neišvengiamai turėjo paveikti šeimų funkcionavimą. Prisitaikinti prie pasikeitusių sąlygų nebūtų buvę perdaug sunku, jei tuo pat laiku nebūtų pasikeitęs toną duodančios gyventojų dalies galvojimas, kaip kad tai yra įvykę JAV. Naujoji galvosena, paneigianti tradicines šeimos savybes, per-siskverbė į plačius visuomenės sluoksnius, ypač į inteligentiją. Todėl, kalbant apie moderniąją šeimą, reikia turėti galvoje du veiksnius, kurie jai darė ir tebedaro įtakos: objektyvius gyvenimo pasikeitimus ir naują, šeimą nuvertinančią, ideologiją.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė LEONARDAS ŽITKEVIČIUS
|
PRASMĖ, KURIOS NESUPRANTU
Be jokio rūpesčio prasmingo Klausiausi tilstančios giesmės. Nūnai prasmė į širdį sminga, Ir nežinau aš jos prasmės,
Prasmingai smigdamas į žemę, Kurioj bežemis aš esu, Iš kur mane taip skaudžiai tremia Aidai nutilusių balsų.
VAIDUOKLIS MINKŠTAM PATALE
Aš atsivežiau kaimo vaiduoklį Į šį didelį miestą. Aš vaiduoklį ištraukiau iš jaujos Į šviesų pasaulį,
Kad valgytų skanų pyragą Ir gailėtųs ragaišio Kad miegotų minkštam patale, O sapne jau vaidentųs klojimas.
Aš vaiduoklį nukėliau Nuo aukšto dangaus Į žemę, kurioj astronautai Gesina žvaigždes. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė ANTANAS MASIONIS
|
75 metų amžiaus proga
Šiais metais (kovo 19) dr. Alfredui Sennui suėjo 75 metai amžiaus. Jis savo mokslinę veiklą pradėjo ne savo tėvynėje, bet Lietuvoje, atvykęs į ją 1921 metais, vos tik baigęs studijas ir įsigijęs daktaro laipsnį už disertaciją "Germanische Lehmvortstudien". Ir vėliau, Lietuvą palikęs ir persikėlęs į JAV, dėstydamas universitetuose ir raunąs mokslo veikalus, daugiausia domėjosi lietuvių kalba, jos istorija, tarmėmis, žodynu, literatūra, supažindino su tais dalykais savo klausytojus universitetų auditorijose, o kitus kalbininkus savo raštais ir paskaitomis Europos kraštuose ir čia, Amerikoje.
Cia norime bent trumpai atkreipti mūsų dėmesį į dr. Alfredo Senno mokslinę veiklą ir jo nuopelnus lietuvių tautai, iškeliant mūsų kalbos svarbą aplamai kalbos mokslui — lyginamajai kalbotyrai visuose pasaulio kraštuose, nes jis yra tarptautinio masto kalbininkas ir su jo nuomone kalbos moksle visur skaitomasi. Neminėsime čia smulkių A. Senno gyvenimo datų, tik pabrėšime pačius svarbiausius jo mokslinio darbo laikotarpius ir pasiektus šioje srityje laimėjimus, juoba kad šiame pačiame žurnale yra tai gražiai ir išsamiai padaręs jo mokinys, dabar Rochesterio un-to profesorius dr. A. Klimas (Prof. A. Senno dviguba sukaktis, Aidai, 1964, Nr. 10, 435-441).
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė ALGIRDAS LANDSBERGIS
|
(Ištrauka iš romano, kurioje Rimas Karulis, sukrėstas keisto sapno, vėl atranda tikrovę supermarkete)
Rimas skinasi kelią pro šeštadieninį ūžimą ir klegėjimą, pro spalvotą, supakuotą perteklių. Žmonos ir vyrai suglaudę pečius, akys įbestos į sąrašus. Po Rimo kojomis pasimaišo paklydę vaikai. Žmonos dar kvepia virtuve, kai kurios virtuve ir miegamuoju. Tūtelėmis susukti plaukai, skubomis padažytos lūpos, pusiaukelėje sustoję ziperiai. — Daddy, — sušunka mažas pasišiaušėlis Charlie Brown marškiniais ant medinio arklio prie supermarketo lango. Jo arklys sustojo supęsis. Rimas mikliai išžvejoja dešimtuką, medinis arklys vėl pradeda suptis. Grūstyje Rimas pastebi tėvo įtaringą žvilgsnį, pusžilius krūtinės plaukus besikerojan-čius virš pilkai baltų apatinių marškinių. Rimas jam pasiunčia draugišką šypsnį ir skinasi kelią tolyn. Prie greitosios eilės kasos senutė gėline skrybėlaite atidaro susiraukšlėjusį rankinuką. Rimo akys prilimpa prie jos stambių ružavų pirštų ružavai nudažytais nagais, besirausiančių rankinuko privatybėje, pastumiančių suglamžytą "Lucky Strike" pakelį ir po popierinėmis nosinaitėmis atidengiančių kelias pasislėpusias monetas. |
Skaityti daugiau...
|
Parašė VIKTORIJA SKRUPSKELYTĖ
|
Rimvydo Šilbajorio "Perfection of Exile"
Rimvydo Šilbajorio knyga PERFECTION OF EXILE: FOURTEEN CONTEMPORARY LITH-UANIAN WRITERS (Norman: University of Ok-lahoma Press, 1970. 322 psl.) yra skirta pirmiausia nelietuviams, akademinio išsilavinimo literatūros mėgėjams, studentams ir profesionalams, kurie turi literatūrinio patyrimo, tačiau nėra susipažinę su lietuviais rašytojais. Mūsų matu matuojant, knyga yra stambus veikalas. Jis supažindina su keturiolika geriausių išeivijos kūrėjų ir kiekvienam jų skiria tai trumpesnį, tai ilgesnį analitinio pobūdžio skyrių. Rašytojų atranka palyginti įvairi, nes knygoje randame ir vyresniųjų (Aistis, Vaičiulaitis), ir jaunesniųjų (Ostrauskas, Mackus) rašytojų; ir tuos, kuriuos Šilbajoris ypatingai vertina, ir tuos, kurie yra laikomi populiariais. Tuo būdu Perfection of Exile duoda palyginti ryškų išeivių lietuvių literatūros vaizdą, ne tik atskirų kūrėjų portretus. Parinktuosius rašytojus Šilbajoris apibūdina taikliai ir šiltai. Visose autorių apybraižose randame literatūrinės įžvalgos, entuziazmo ir taip pat puikų analitinį metodą.
|
Skaityti daugiau...
|
ŠV. BONAVENTŪRA 700 METŲ PRASLINKUS |
|
|
|
Parašė DR. VIKTORAS GIDŽIŪNAS
|
Šiemet sueina 700 metų nuo garsiojo viduramžių filosofo ir teologo, pranciškonų generolo, kardinolo, Bažnyčios daktaro, šv. Bonaventūros mirties. Jis buvo ne tik mokslininkas, bet ir šakotos religinės ir politinės veiklos vyras. Dar gana jaunas išrenkamas pranciškonų generolu, kad šį ordiną stipriau suorganizuotų; jam pavedama organizuoti kryžiaus karus išvaduoti Šv. Žemei; įsakoma rūpintis Lijono susirinkimu, kad Romos Bažnyčios vienybėn grąžintų Rytų Bažnyčią. Jo teologijos veikalais ir šiandien tebesinaudoja Bažnyčia.
Bonaventūros kūdikystė ir jaunystė Biografų apskaičiavimu, Bonaventūra gimė 1217 m. Bagnoregio miestely, netoli Viterbo, Italijoje. Jo tėvas Jonas Fidenza buvo gydytojas. Naujagimis buvo pakrikštytas Jonu, Bonaventūros vardą jis gavo įstodamas į pranciškonus. Kūdikystėje, pasak legendos, sunkiai susirgęs, buvo nuo mirties išgelbėtas, motinai jį paaukojus šv. Pranciškui Asyžiečiui. Spėjama, kad pradinį mokslą išėjo Bagnoregio katedros mokykloje. Dar prieš išvykimą į Paryžių (1228-1234) jis palaikė glaudžius ryšius su Bagnoregio pranciškonais, gal net savo mokslo žinias pas juos pagilino. Mat, motina jiems buvo patikėjusi savo pažado paslaptį ir sudariusi sąlygas sūnui užmegzti su jais ryšius.
|
Skaityti daugiau...
|
TALKOS ŽEMAIČIUOSE DVIDEŠIMTOJO AMŽIAUS PRADŽIOJE |
|
|
|
Parašė ALEKSANDRAS PAKALNIŠKIS
|
Ūkininkas šeimyną (vaikius, merges ir piemenį) samdė metams. Darbo metai prasidėjo per Užgavėnes, pasibaigė per Kalėdas. Ir alga metinė buvo.
Užėjus darbymečiui, šitos metinės šeimynos nebeužteko. Samdė tada padienius darbininkus, dieninin-kais vadinamus. Atlyginimas buvo jiems mokamas už dieną. Tokie darbymečiai, kuriems dienininkus samdė, buvo šienapiūtė, bulviakasis ir linų rovimas. Vyrus samdė šienui piauti, moteris šienui griebti, bulvėms kasti ir linams rauti. Vyrus dar samdė ir kitiems nepaprastiems darbams, kai jų atsirasdavo, kaip grioviam kasti, miškui kirsti ir t.t. Padieniai darbininkai buvo iš mažažemių, trobelninkais vadinamų.
Buvo ūkyje ir tokių darbų, kuriuos reikėjo atlikti greitai, per dieną, dvi ar tris, kuriems reikėjo darbo jėgos žymiai daugiau, negu normaliame darbymety. Tokie darbai buvo: mėšlavežis, javų kūlimas ir linamynis. Mėšlus reikėdavo išvežti greitai, vieną kartą pradėjus, nes reikėjo skubėti juos aparti, kad saulėje dziūdami kokybės neprarastų. Javus reikėjo iškulti greitai, nes reikėjo mokėti už kiekvieną kuliamosios mašinos dieną. Linų mynėjų turėjo būti daug, nes reikėjo spėti per dieną išminti viską, kas pirtyje sudžiauti buvo tilpę. Be to, neatlikus tų darbų greitai, būtų jie išsitęsę perdaug ilgai, būtų sutrukdę kitus darbus laiku pradėti, vienu žodžiu — būtų sugriovę visą žemės ūkio darbų eilės planą.
|
Skaityti daugiau...
|
SOVIETINIS "STATYMAS" — KRYŽIŲ GRIOVIMU |
|
|
|
Parašė Al.
|
"Negali būti leidžiami ir asmenybės teisių laužymai, piliečių orumo įžeidimai. Mums, komunistams, humaniškiausių idealų šalininkams, tai yra principinis dalykas". Taip Sovietų Sąjungos komunistų partijos XXIV suvažiavime kalbėjo jos generalinis sekretorius Brežnevas. Šio žmogaus rankose visa galia Sovietų Sąjungoje. Galėtume manyti, kad po "asmenybės kulto" metų teroro, "represavusio" ir daugybę pačių komunistų, nuoširdžiai ryžtamasi nuo stalinizmo žengti į humanizmą. Ir kalbose, ir raštuose vis deklaruojamas "socialistinis", "lenininis", "sovietinis humanizmas" . . .
Deja, veltui cituotaisiais Brežnevo žodžiais rėmėsi kun. Juozas Zdebs-kis, kai prieš trejus metus buvo teisiamas (ir nubaustas) už tai, kad rengė vaikus pirmajai komunijai. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika gausiais faktais rodo, kokiu "humanizmu" vadovaujamasi, kai nuo pirmo skyriaus pradedamas vaikų terorizavimas (už bažnyčios lankymą, katekizmo mokymąsi, patarnavimą mišioms) ar kai prie mirštamai sergančių ligonių neprileidžiama jų besišaukiamo kunigo. Kaip anksčiau, taip ir dabar sovietai neįsivaizduoja savojo "socializmo statymo" be sąžinės laisvės užgniaužimo ir ypač be tikinčiųjų persekiojimo.
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Romas Zalubas
|
Šių metų vasario 4 mirė profesorius Adolfas Jucys, pats žymiausias lietuvis fizikas, pagarsėjęs teorinės fizikos srityje visame pasaulyje. Jo mirtis buvo paminėta daugelyje mokslinių žurnalų.
A. Jucys gimė 1904 rugsėjo 12 Klausgalvų Medsėdžiuose, Salantų valsčiuj, Kretingos apskrityje. 1927 m. jis baigė Plungės gimnaziją ir 1931 m. gavo fiziko diplomą Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos -gamtos fakultete. 1933 m. pradėjo dirbti tame pačiame universitete laborantu. 1938 - 1940 m. jis specializavosi atominėje teorijoje pas prof. D. R. Hartree Anglijoje. Grįžęs į Lietuvą, 1941 m. gavo daktaro laipsnį Vilniaus universitete už teorinę studiją neutralaus ir vieną kartą ioni-zuoto anglies atomo.
1939 m. jis pradėjo garsėti, kai išspausdino straipsnį "Self-Con-t Field with Exchange for Car-bon" žurnale "Proceedings of the Royal Society" (London). Šiuo savo darbu jis prisidėjo prie išvystymo metodo tyrinėti atominei struktūrai. Sis metodas buvo pasiūlytas Hartree 1928 m. ir modifikuotas Focko 1930 m. Kaip minėta, jis dirbo su Hartree Anglijoje. Vėliau 1949 -1951 m. su Focku Leningrade plėtė tą pačią teoriją, kuri dabar vadinama Hartree - Focko vardu. Tuo būdu jis bendradarbiavo su abiem pagrindinės atominės struktūros teorijos kūrėjais. 1944 - 1971 m. jis buvo teorinės fizikos katedros vedėju Vilniaus universitete. Jis taip pat 1945 -1948 m. buvo švietimo ministerijoj aukštinu mokyklų valdybos viršininku ir Vilniaus Pedagoginio Instituto direktoriumi. 1953 m. buvo išrinktas Lietuvos Mokslų Akademijos tikruoju nariu, kur ėjo įvairias pareigas iki pat mirties.
|
Skaityti daugiau...
|
LAIKINOJI VYRIAUSYBĖ IR ŽYDAI |
|
|
|
Parašė J. V. Balčiūnas
|
Sovietinė propaganda tebesinaudoja nacių talka
Nors naciai ir jų planai bei darbai jau senokai yra nuėję į archyvą, sovietų propaganda tebesinaudoja nacių talka Lietuvos nepriklausomybės idėjai, institucijoms ir atstovams suniekinti. Ypatingai uoliai ir sistemingai sovietų propaganda siekia sukompromituoti 1941 tautos sukilimo pastatytąją Laikinąją vyriausybę, vaizduodama ją nacių kolaborante ir nacių vykdyto žydų naikinimo Lietuvoje bendrininke. Tam tikslui sovietinė propaganda prisispyrus įtaigoja, kad Laikinoji vyriausybė buvo nutarusi įsteigti žydams koncentracijos stovyklą - ghetto ir priėmusi "Žydų padėties nuostatus", kuriais "Jews were deprived of all civil rights, robbed and driven into the ghetto" (Plg. "Nazi War Crimi-nals Among Us", "Masinės žudynės Lietuvoje", "Nacionalistų talka hitlerininkams", "Documents Accuse" ir kitus leidinius).
1941 mūsų tautos sukilimas prieš sovietinį okupantą ir Lietuvos valstybinės nepriklausomybės atstatymas su Laikinąja vyriausybe buvo smūgis tiek Kremliui, tiek Berlynui. Kremliui sugriovė sovietų propagandos mitą apie Lietuvos savanorišką laisvės atsisakymą 1940. Berlynui stojo skersai kelio į nacių kuriamą "Naująją Europą", kurios planuose Lietuvos nepriklausomybei vietos nebuvo, kaip kad ir Kremliaus planuose. Suprantamos todėl ir nacių, ir sovietų pastangos už tokius lietuvių tautos žygius atsikeršyti ir jų rezultatus suniekinti.
|
Skaityti daugiau...
|
SOLŽENICYNAS IR PABALTIJO TAUTOS |
|
|
|
Parašė Anatolijus C. Matulis
|
Nesiimsime nagrinėti Solženicyno politinių ir filosofinių pažiūrų. Tai skaitytojas gali rasti kasdieninėje spaudoje ar net televizijos programose. Mums įdomiau žvilgelėti, kokia šio rusu rašytojo nuomonė apie mažas tautas, prisiglaudusias' prie Baltijos jūros: Estiją, Latviją ir Lietuvą. Šį klausimą Solženicynas savo Nobelevskaja Lekcija taip atsako: "Tautos yra žmonijos turtas, jos yra tik skirtingos asmenybės. Mažiausios iš jų turi savo individualias spalvas ir nešioja savyje ypatingą Dievo duotą charakterį" (p. 19). Kyla klausimas, kaip ir kur Solženicynas susipažino su šiomis "mažomis" tautomis ir daugiausia su Pabaltiju. Žinome, kad jis buvo suareštuotas Kuršių Neringoje (Rytprūsių pusėje); tada nemaža pabaltiečių pažino kalėjimuose ir koncentracijos stovyklose. Po to jau laisvas daug kartų atostogavo Pabaltijo kraštuose ir ypač Estijoje. Solženicyno gerą pabaltiečių pažinimą pats šios apžvalgos autorius patyrė susitikime su jo advokatu dr. Heebu, kuriam pirmiausia dėmesį patraukė mano baltiška pavardė. Reikia šia proga pabrėžti, kad Solženicynas dėl palankaus pabaltiečių aprašymo nemažai buvo sovietų spaudos išpeiktas (Solzhenitsyn: A Do-cumentary Record. New York: Har-per and Row, 1970).
|
Skaityti daugiau...
|
MONOGRAFIJA APIE PROF. S. KOLUPAILĄ |
|
|
|
Parašė Leonas Bajorūnas
|
Akademinės Skautijos Leidykla išleido Jurgio Gimbuto ir Juozo V. Danio parengtą monografiją Steponas Kolupaila (Chicago 1974. 464 psl., 12 dol.).
Leidėjai knygos apie S. Kolupailą paskirtį įžangoje taip nusako: "Šis milžiniškos energijos ir nepaprasto darbštumo vyras atliko savo Tėvų Žemei didelius darbus. Kas jis iš tiesų buvo ir ką padarė Lietuvai, lietuviams ir mokslui, bandoma aptarti šioje knygoje, kuri išleidžiama jo mirties dešimtmečio proga".
Ši storoka knyga susideda iš trijų dalių. Pirmoji dalis, Stepono Kolupailos biografijos bruožai, užima beveik tris ketvirtadalius visos knygos. Jos autorius yra dr. Jurgis Gimbutas. Antroji ir trečioji dalis apima S. Kolupailos kaip mokslininko ir profesoriaus apibūdinimą ir jo raštų bibliografiją. Šias dalis parašė inž. Juozas V. Danys.
Biografijos bruožai parašyti labai kruopščiai, bet gana sausu stiliumi ir, sakyčiau, ištęstai. Nežiūrint to, pradėjus knygą skaityti, sunku pamesti, nes prof. S. Kolupailos gyvenimo aprašymas yra sykiu aprašymas ir mūsų visų pergyvenimų per tą trumpą, bet labai permainingą ir tragišką laikotarpį.
|
Skaityti daugiau...
|
ŠVABAITĖS ANTRASIS PATEKĖJIMAS |
|
|
|
Parašė Sesuo Ona Mikailaitė
|
Julija Švabaitė - Gylienė savo naujuoju eilėraščių rinkiniu Septyni saulės patekėjimai (Ateities literatūros serijos leidinys Nr. 8, Chicago 1974, 80 psl., 3.50 dol.) mums pateikia vienuolikos metų minčių bei patirčių kupiną skrynelę. Skrynelė nedidelė (aštuoniasdešimt puslapių), bet daili: kietais viršeliais, jaunosios, debiutuojančios dailininkės Danguolės Stončiūtės įdomiai išpuoštu aplanku ir vinjetėmis, gražiu, stambiu, akį patraukiančiu šriftu.
Pirmoje savo eilių knygoje "Vynuogės ir kaktusai" (1963) poetė išryškino nedažnai mūsų poezijoje pasirodantį lietuvio tėvo veidą. Anuomet buvo pripažinta, jog tėvo portretą Švabaitė nupiešė itin sėkmingai: "Tokios virpančios įtampos ypač pilni yra posmai, skirti tėvynėje likusiam ir ten mirusiam žemdirbiui tėvui. Šitaip giliai akcentuota ir taip kūrybingai išsakyta tėvo tema mūsų poezijoje yra tikra naujiena" (iš aplanke įdėtos recenzijos). Šiame naujame rinkinyje poetė aiškiai užsimojus kurti motinos atvaizdą. Įžanginėje knygos dalyje "Balta kreida asloje" ji pagirtinu vaizdingumu, kaip A. Tyruolis savo recenzijoje pastebėjo (Tėviškės Žiburiai, 1974.IX.12), pristato tėvynės pagrobimo ir savo šeimos išsklaidymo tragiką išgyvenusią motiną. Šios eilutės krinta dėmesin: Tą dieną, kai išsiskyrėme, tavo akyse ne mėlynas ir ne Gižų dangus, o, Motina — — — Raudonos liepos tavo akyse, aukštos degančios pušys gaisrų agonijoj — — — (p. 8)
|
Skaityti daugiau...
|
Parašė Aug. B
|
Česlovas Valdemaras Obcarskas, uteniškis, dabar gyvenąs Anglijoj, su savo lyrika periodinėje spaudoje rodosi nuo 1950 metų, o dabar turime "Šaltinio" išleistą pirmą jo rinkinį Laikai neša žmones (Notting-ham 1974. 103 psl., 3 dol.).
Pagrindinis Č. Obcarsko poezijos tonas yra eleginis. Per pasaulį jis eina, lydimas nerimo, pesimizmo, nežinios ir graudulio. Tokias nuotaikas jaučiame visame veikale. Tai būtų tradicinis lyrikos bruožas, kuris mūsų autorių atribotų nuo paskesnių poetų, norėjusių būti mąstytojais. Betgi Č. Obcarskas vienu sparnu siekia ir juos — savo modernistiniais vingiais. Randame vietų, iš-:isą eilėraščių, artimų surrealizmo mokyklai. Jis ir pats vienur prisipažįsta: Ir negali jau prisimint sapnų Iš tų surrealistinių miškų. . . (54 p.)
|
Skaityti daugiau...
|
BALYS SRUOGA MŪSŲ ATSIMINIMUOSE. Spaudai paruošė ir išleido Vanda Sruogienė. Chicago 1974. XIV 552 psl. teksto ir 32 psl. nuotraukų, kaina 10 dol. Knygoj sukaupti per 70 asmenų atsiminimai apie B. Sruogą. Dailininkas — A. Kurauskas.
Antanas Klimas ir Stasys Barzdūkas (red.): LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS MOKYKLAI IR NAMAMS. Daugelis žodžių duodami su jų reiškiamų dalykų piešiniais — iliustravo Z. Sodeikienė. JAV LB Švietimo taryba (parėmus Lietuvių Fondui), Chicago 1974. 200 psl., kaina 6 dol. Užsisakymui adresas: Antanas Kareiva, 7030 So. Rockvvell St., Chicago, 111. 60629
Richard Scarry: MANO ŽODYNAS LIETUVIŲ IR ANGLŲ KALBA. Lietuvių kalbai pritaikė ir išleido JAV LB Švietimo taryba (parėmus Lietuvių Fondui). Chicago 1974. Didelio formato 92 psl. su gausiomis spalvotomis iliustracijomis. Kaina 5 dol. Užsisakymui adresas — tas pats.
Julija Švabaitė - Gylienė: GABRIUKO UŽRAŠAI. I dalis. Viršelis ir užsklandų piešiniai D. Stončiūtės. JAV LB Švietimo taryba. Chicago 1973. 133 psl., 3 dol. Užsisakymui adresas — tas pats.
|
Skaityti daugiau...
|
M e c e n a t a i : po 25 dol.: Valė Stalioraitienė, Buenos Aires, Argentina.
Garbės prenumeratoriai: Pranas Gasparonis, Los Angeles, Ca.; dr. E Mekys, Cleveland, Ohio; kun. Kazimieras Senkus, Stuttgart, W. Germany.
Rėmėjai: Č. Kondrašienė, Waterbury, Ct.; dr. Alf. Stankaitis, Wathersfield, Ct. Indrė Tijūnėlienė, Buffalo Grove, II.; Jonas Mikeliūnas, E. Chicago, In.; N. N. Bridgeville Pa.; Iz. Mališka, Montreal, Que., Canada; Prel. Audrys Backis, Citta del Vaticano Marija Slavėnienė, Auburn, NSW, Australia.
"AIDŲ" administracija nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam.
|
|
|
|
|
|