| |
|
|
1975 m. 9 lapkritis
|
Parašė VYTAUTAS VOLERTAS
|
Bendrybės
Į darbą visuomenėje, tur būt, žiūrime per daug paprastai, tarsi čia užtektų vien gerų norų. Bet jam taip pat yra naudingi svarstymai, pasiruošimas, išmintis. Žinoma, šioje srityje nėra tiksliai apibrėžtų dėsnių. Nėra taisyklių, kuriose neužtiktume gausybės neaiškumų, tik nuojautos pagalba išsprendžiamų. Tačiau kiekvienas logiškas darbas turi tikslą, vyksta tam tikroje aplinkoje ir savo laike, todėl jau vien tikslas, aplinka ir laikas verčia žvalgytis, protauti ir pasirinkti tinkamus veiklos būdus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė DANGUOLE SADŪNAITE
|
Adomas Galdikas — Kryžminė kompozicija (tempera)
KELIONĖ PER SODĄ
ALYVOS ŽYDI
I.
žolė šį rytą —
žalias strazdų švilpimas
-- -- -- -- -- --
žydi alyvos —
ir žvelgia į mane
aušros lašai:
daug mėlynų ugnelių
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė ANTANAS MACEINA
|
JUOZO BRAZAIČIO MIRTIES METINĖMS (1974.XI.28)
---------
Jau taip susiklostė aplinkybės, kad tam pačiam autoriui teko aprašyti Juozą Brazaitį, sulaukusį 70-ties metų amžiaus (plg. Kad niekas manęs nepastebėtų, "Aidai", 1973, Nr. 10, p. 438-450) ir dabar tenka aprašyti jį jo mirties (1974.XI.28) metinių proga. Savaime tad šiedu straipsniai virsta vienas kito papildu — tuo tik skirtumu, kad pirmajame daugiau dėmesio kreipiama į Brazaičio veiklą, o dabartiniame — daugiau į jį patį, vaizduojant jį jo paties žodžiais. Šia proga autorius nuoširdžiai dėkoja Brazaičio dukrelei Marijai Brazaity te i -Matulionienei, Alinai Grinienei, Paulinai Ivinskienei ir dr. Jonui Griniui, kurie autoriui atsiuntė jiems rašytų Brazaičio laiškų ir mielai leido jais pasinaudoti.
------------
"Prašė palaidoti jį be kalbų, be gėlių, be vainikų, nestatyti paminklo".
Kun. S t. Yla, Pamokslas laidotuvių dieną
Metodinė pastaba
Kaip apibūdinti asmenį, tą 'neištariamą nedalųjį — individuum ineffabile"? — Atrodo, kad esama trijų kelių, kuriais galime artintis prie asmenybės, klausdami: 1. kuo žmonės ją laiko, 2. kuo mes ją laikome ir 3. kuo ji pati save laiko. Kiekviena ši prieiga yra kitokia, todėl kitoks esti vaizdavimo būdas ir kitoks kyla net ir pats vaizdas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. IVAŠKA
|
RUGSĖJIS ŠKOTIJOJE
Juodos bandos slenka ganyklomis.
Sukapojo saulę gyvatvorės
ir spindulių pluoštais
skalauja galvijų kojas.
Vakaras — veršis rožiniais ragais
brenda per skliautą.
Ten tiktai bitėms buvo leista
vaikštinėti gelsvais bateliais.
Apsimigloja akys kalnų.
Susiraizgo gyvatvorių raštai.
Srovėm srovendama vasara
teka į daržinių tamsą.
Iš latvių kalbos išvertė Henrikas Nagys
|
|
ADOMO GALDIKO KŪRYBINĖ RAIDA |
 |
 |
 |
|
Parašė ALEKSANDRA KAŠUBIENĖ
|
Betalkininkaujant prie Adomo Galdiko monografijos leidinio anglų kalba, teko susipažinti su dailininko visa kūrybine apimtimi, ypač išsamiai su darbais sukurtais egzilyje. Darbą pradėjau įsitikinusi, kad Galdikas neturėjo kūrybinės disciplinos, nes darbuose buvo jaučiamas blaškymasis tiek tematikoje, tiek išraiškos formose. Buvau tos nuomonės, kad Galdikas regimos tikrovės sąmoningai neformavo, o buvo priklausomas nuo impulsų, kuriuos organizuoti jis arba nesugebėjo, arba nerado reikalo.
Tačiau jau pirmiems darbo metams įpusėjus, iškilo du įkyriai varginantys klausimai: kokiu būdu Galdikas kaip grafikas sugebėjo taip galutinai atsisakyti linijos, ir kokiu būdu kūrėjas, kuris leido sau taip blaškytis, vis tiktai nepasiklydo tokioj formalinėj painiavoj ir pajėgė surasti sintezę? Su laiku abu šie klausimai surado atsakymus, ir juos bandysiu čia apibūdinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Neišsipildžiusių troškimų POEZIJA |
|
|
|
|
Parašė VIKTORIJA SKRUPSKELYTĖ
|
 Žvilgsnis į Juozo Kėkšto kūrybą
Arthur Rimbaud, vienas didžiųjų prancūzų poetų, metė rašęs sulaukęs devyniolikos metų. Juozas Kėkštas, savo poetine samprata Rimbaud itin artimas, šį rudenį švenčia šešiasdešimtą gimtadienį ir poezijos verte tiki gal nemažiau, kaip ir pirmaisiais kūrybos metais. Du poetai broliai, du skirtingi keliai. Ir Rimbaud, ir Kėkštas poeziją lygino su saulėtekiu (SH, 55)1: tai pirmoji šviesos kibirkštis, pasaulio gimimas. Tačiau ir vienas, ir kitas rado, kad poezija laimima skaudžia kaina, nes yra momentų, kai poetas, saulėtekio ieškodamas, grįžta į naktį. Ir, Rimbaud žodžiais tariant, išgyvena "une saison en enfer". Ir Rimbaud, ir Kėkštui poetinis žodis kartais atsiveria praraja; jie abu jaučia tylos trauką ir ne kartą nueina iki tos ribos, kurią peržengus neįmanoma kurti. Pirmasis, šią ribą pasiekęs, išsėmęs jėgas, perdeginęs vaizduotę, atbaigęs poetinę mintį iki kraštutinumo, — nutilo. Tačiau Kėkštas randa jėgų nuo prarajos atsiplėšti. Jis išgyventą košmarą transponuoja į estetinę plotmę ir tuo būdu jį apvaldo. Kūrybiniu katarsiu Kėkštas savo poeziją išsaugoja, bet jis taip pat ją atveria kaskart stiprėjančiai prarajos sąmonei. Krizės — kūrybos ritmas, tie Kėkštui būdingi nerimo ir atoslūgio svyravimai, poetą veda kaskart gilyn į naktį ir tuo pačiu į kaskart tamsėjantį eilėraštį. Juo gilesnė praraja, juo didesnė tylos trauka, juo tamsesnės prarajos sąmone maitinamo kūrinio spalvos.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
1975 M. NOBELIO PREMIJOS LAUREATAI |
|
|
|
|
Parašė L. A.
|
 
Spalio mėnesį paskelbti 1975 metų Nobelio premijos laimėtojai. Šiais metais jų yra net 10 asmenų, nes paskiros mokslinės premijos įteiktos kolektyviškai, atžymint kelis mokslininkus už savitą įnašą ton pačion sritin.
Premiją už fiziką paskirta 3 mokslininkams, vysčiusiems teoriją apie atomo branduolį. Trijulę sudaro amerikietis James Rainwater, profesoriaująs Columbia universitete New Yorke ir du Danijos piliečiai — Aage N. Bohr ir Ben Mottelson. Bohro tėvas, Niels Bohr, garsus fizikas, taip pat yra gavęs Nobelio premiją ir prisidėjęs prie pirmosios atominės bombos susprogdinimo Alamos tyruose. Sūnus nuo pat vaikystės dirbo su juo.
Premiją už chemiją gavo 2 mokslininkai — John Warcup Cornfort, gimęs Australijoje ir dirbąs Oxfor-do universitete Anglijoje, ir Vladi-mir Prelog, gimęs Jugoslavijoje, o profesoriaująs Ziuriche Šveicarijoje. Jų moksliniai laimėjimai liečia komplikuotų biologinių molekulių sudėtį, kaip antibiotikų ir pan. Cornfort yra gimęs kurčias ir susikalbėti gali ženklais bei raštu. Kito kalbą jis supranta iš lūpų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
TREČIAS ŽVILGSNIS Į MERKURIJŲ |
|
|
|
|
Parašė A. Radžius
|
Belėkdamas orbitoje aplink saule, amerikiečių erdvėlaivis Mariner 10-sis jau trečią kartą praskrido pro Merkurijaus planetą. Jis buvo paleistas iš Cape Kennedy bazės 1973 lapkričio 3 d. Veneros kryptim. Šią planetą jis pasiekė kitų metų vasario 5 d. ir suteikė mokslininkams vertingų duomenų apie jos atmosferą. Be to, Veneros gravitacinis laukas pakoregavo erdvėlaivio trajektoriją, kad jis atitinkamam atstume praskristų pro Merkurijų. Čia jau galime sakyti, vienu šūviu du zuikiai buvo nušauti, ir Venera, ir Merkurijus. Pastarąjį Mariner 10-sis pasiekė 1974 kovo 29 d. ir nulėkė aplink saulę.
Po maždaug nepilno pusmečio, apsukęs saulę, erdvėlaivis vėl prisiartino prie Merkurijaus 1974 rugsėjo 21 d. Trečią kartą Mariner praskuto netoli planetos paviršiaus Š.m. kovo 16 d. Tikrai netoli. Vos 200 mylių atstu. Tai buvo iš visų trijų pats artimiausias praskri-dimas, suteikęs mokslininkams dar daugiau žinių apie planetos paviršių ir magnetinį lauką. Žinoma, kiekvienas praskridimas suteikė po glėbį vertingų duomenų. Bet dabar planetos paviršių galima tiksliau įžvelgti, nes fotografijos daug ryškesnės ir daugiau detalių atskleidžia. Iš trečiojo praskridimo gauta daugiau kaip 300 nuotraukų. Jose galima išskirti objektus iki 500 jardų dydžio. O paviršiaus bruožuose, kraterių, kalnagūbrių bei įdubimų charakteristikoje atsispindi planetos istorija, jos paviršiaus sudėtis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
JUBILIEJINĖ ATEITININKŲ STOVYKLA |
|
|
|
|
Parašė Administrator
|
Jubiliejus tai džiaugsmingas paminėjimas sukakties, tai susikaupimas ir žvilgsnis ateitin. Ateitininkai savosios organizacijos jubiliejus švenčia kas penkeri metai. Būdavo įprasta jubiliejinę sukaktį atžymėti viešais kongresais, kurių pirmasis buvo Kaune 1920 metais. Šiais metais, minint 65 metų organizacinio veikimo sukaktį, ateitininkai susirinko Dainavos stovyklon. Federacijos valdyba, skelbdama šią stovyklą, nurodė, kad ši stovykla ypatinga keliais atžvilgiais. Pirma, tai retai pasikartojantis tokio plataus masto at-kų susibūrimas vienoje vietoje darbui ir ideologiniam atsinaujinimui. Antra, jos piūvis eina per visas tris sąjungas, kas sudaro sąlygas artimes-niam bendravimui bei suartėjimui. Trečia, tai ne atostogų ar poilsio stovykla. Ji skirta darbui. Gi darbas savaime reikalauja tam tikro susikaupimo nuotaikos bei rimties.
Ko stovykloje buvo ir ko pritrūko
Federacijos valdybos kviečiami ir katalikiškosios spaudos skatinimų bei linkėjimų paveikti, Dainavon suvažiavo ir užsiregistravo 406 asmenys: 196 studentai, 69 moksleiviai ir 141 sendraugis. Paskirstydami šiuos skaičius į dvi grupes, galėtume sakyti, kad jaunimo buvo 265, o vyresniųjų 141, kas sudarytų apie 65% jaunimo ir 35% vyresniųjų. O jeigu prie minėtų skaičių pridėtume viendienius bei savaitgalio neregistruotus svečius ir tuos vyresniuosius, kurie apsistojo viešbučiuose ir moteliuose už stovyklos ribų, tai viso stovyklą aplankiusių asmenų skaičius gerokai prašoktų 500. O gal ir nedaug apsiriktume sakydami, kad stovykloje buvo apie 600 asmenų.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
LITUANISTIKOS INSTITUTO SUVAŽIAVIMAS |
|
|
|
|
Parašė A. Mažiulis
|
Lituanistikos Instituto taryba penktajame suvažiavime Cleveiande gegužės 16 d. Iš kairės: dr. B. Vaškelis, dr. J. Puzinas, J. Dainauskas, pirm. dr. J. Gimbutas, L. Dambriūnas, dr. D. Krivickas, Ant. Tamošaitis, dr. T. Remeikis, Ant. Mažiulis. A. Gulbinsko nuotr.
Penktasis Lituanistikos Instituto suvažiavimas dar 1974 m. gegužės mėn. buvo sutartas ruošti Clevelan-de 1975 m. gegužės mėn. 24 - 26 d.d., būtent, Vainikų dienos savaitgalyje. LI buvo apsisprendęs kaip tik savo suvažiavimus ruošti lietuvių gyvenamose apylinkėse, kur galima, ir lietuvių salėse, nes visos paskaitos skiriamos lietuviams ir skaitomos lietuvių kalba. Tuomet Clevelandas atrodė LI suvažiavimui visai tinkama vieta. Ten dar nebuvo nei LI, nei Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos, nei kurio kito, grynai lietuvių mokslo reikalams skirto, suvažiavimo. Antra — ten gausus ir judrus visokios veiklos lietuvių židinys, turįs ir erdvius Lietuvių namus ne tik su didele sale, bet ir atskirais kambariais, kurie tinka paskaitoms. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
EMIGRANTOLOGO RIMBAS IR MENTALITETO SKURDUMAS |
|
|
|
|
Parašė Pr.V.
|
Sunku praleisti negirdomis š.m. birž. mėnesio "Akiračiuose" įvykusį masochistinį pasiplakimą, kurio uoliausias įkvėpėjas yra ne kas kitas, o pats vilniškės "Pergalės" emigrantologas Vyt. Kazakevičius. Kas gi kitas Lietuvoje taip nuoširdžiai rūpintųsi mūsų vargana buitimi.
12 puslapio kertėje "Akiračiai" cituoja Kazakevičiaus nepasitenkinimą "Metmenimis" ir pačiais "Akiračiais" ("Pergalė", 1975, Nr. 3). Emigrantologo nuomone, "Akiračiai" yra be idėjinės kūrybinės dvasios, dargi — "priartėja kone prie 'Naujienų' lygio".
Šis Kazakevičiaus užsipuolimas pakartojamas "Akiračiuose" be jokio komentaro, pasitenkinant lakoniškai mandagia paantrašte — "Susižavėjimas . . . 'Naujienomis'?". Žodžiu, antausis priimamas su stoikiška ramybe. Ir tai nuostabu, nes šiaip aki-ratininkai dar prieš menkesnius antausių skaldytojus paleidžia humoro nepaisantį buldogą. O gal Kazakevičiaus, kad ir geliantis dėmesys mėnraščio redaktoriams, suteikia tam tikro tylaus malonumo. Čia jau reikėtų pasirausti psichoanalizės knygose ir sužinoti tikrą priežastį.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Iš visur. — Pavergtųjų Europos Tautų seimas išsirinko naują valdybą: pirmininkas Stefan Korbonski (lenkas), vicepirmininkas — dr. Bronius Nemickas, generalinis sekretorius — Feliksas Ga-domski (lenkas), iždininkas — Miron Butariu (rumunas).
— A. Solženicynas išleido Gulag Archipelago antrą tomą, turintį 720 psl. Anglų kalbon vertimas — Thomo P. VVhitney, leidėjas — Harper & Raw. Kaina — 15 dol. įrišta, 2.50 — neįriš-ta. Pirmame šio veikalo tome autorius aprašo Stalino laikų areštus, tardymus, vežiojimus . . . Antrame tome vaizduojamas stovyklų kasdienis gyvenimas su kankinimais ir mirtimis. Solženicynas tai matė savo akimis, pats būdamas vergu aštuonerius metus. Jo liudijimu, koncentracijos stovyklose vienu laiku būdavo po 15 milijonų žmonių.
— Lietuvių Kunigų Vienybės seime, įvykusiame spalio 29 New Yorke, valdyba perrinkta ta pati: pirm. prel. J. Bal-kūnas, P.A., vicepirmininkai — kun. J. Gurinskas ir kun. K. Pugevičius, sekr. kun. V. Pikturna, ižd. kun. V. Dabušis.
— Ohio Lietuvių Gydytojų Draugijos 1000 dol. premija šiemet paskirta "Dirvai".
— Lietuvos Atgimimo Sąjūdžio seniūnų tarybos suvažiavimas įvyko spalio 18-19 Chicagoj. Išrinkta nauja valdyba: pirmininkas M. Blynas, Z. Peckus, Z. Smilgys, K. Deikis, V. Šimkus.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
KRIKŠČIONYBĖS ŠVIESA MODERNIOJO GYVENIMO TAMSUMOSE |
|
|
|
|
Parašė Juozas Prunskis
|
ALFONSAS GRAUSLYS: Šviesa tamsoje. Įrašus piešė Telesforas Valius. Išleido Krikščionis Gyvenime, 1974 m. Spaudė Immaculata Press. 455 psl., kaina $8.00.
Veikalas, susilaukęs Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos premijos, taigi — ne eilinis, prašokąs kitus religinius tų metų veikalus. To iš autoriaus buvo galima tikėtis. Jis yra įžvalgios minties žmogus ir turįs gyvą stilių. Tai jau buvo daugelio pastebėta, kai jis nuo 1932 m. ketvertą metų pamokslavo Kauno centrinėje — Įgulos — bažnyčioje, kur sutraukdavo gausiai inteligentijos, besigėrinčios jo pamoksluose reiškiamomis gyvenimiškomis savo laiko idėjomis, psichologiniu įžvalgumu, formos naujumu. Ne be pagrindo jis vokiečių okupacijos metu buvo skirtas Kauno arkivyskupijos pamokslininku. Jis taip pat atkreipė skaitančiųjų dėmesį savo ne eiliniais straipsniais Tiesos Kely, Naujojoje Romuvoje, Laike, Laiškuose Lietuviams ir kituose žurnaluose bei laikraščiuose. Giliai išgyvendamas vienatvę, kažkaip suartėjęs su meilės problemų gvildenimu, jis pasidarė daug kuo intriguojantis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
Feliksas Jucevičius: MENAS SPALVŲ IR FORMŲ ŽAISME. Atspaude Imma-culata spaustuvė Putname. 1975, 240 psl., 5 dol.
ANGLŲ NOVELĖ. Anglų rašytojų novelių antologija. Sudarė Povilas Gaučys. Atspaude "Laiko" spaustuvė Buenos Aires 1974. 460 psl.
Į LAISVĘ. Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai. Vyr. red. dr. Kajetonas Čeginskas, atspaude pranciškonų spaustuvė Brooklyne, 144 psl., kaina 4.50 dol. Turinyje: dr. V. Kazlauskas — Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje, Marija-Aušra Jurašienė — Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje, Julius Vidzgiris — Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis. Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas. Apžvalginėje daly — Idėjos ir darbai — rašoma apie Lietuvos Bažnyčią šveicaro akimis (J.V.), Ne Muravjovo laikai (A.S.), Lietuvos demografiniai rūpesčiai (dr. J.V.). Kitos apžvalgos: Veiksniai kryžkelėje (K. Nemura), Vasario 16-sios gimnazija, Lietuviškos programos Laisvės Radijuje (dr. J. Gintautas), Nuo Vienos iki Helsinkio (V. Vaitiekūnas), Tarptautinis atoslūgis (E.V.Š.). Plačiai paminėtas FB studijų savaičių dvidešimtmetis Europoje ir Amerikoje ir t.t.
|
|
Skaityti daugiau...
|
M e c e n a t a i : 100 dol.: Vytautas Saulius, Chicago, II.; 50 dol.: E. Vilkienė, Chicago, II.; 40 dol.: Konstantinas Gulbinas, OFM Cap., Werne, a.d. Lippe, W. Germany.
G a r b ė s p r e n u m e r a t o r i a i: Pasaulio ir Amerikos Lietuvių Gydytojų Sąjunga per dr. V. Šaulį, Chicago, II.; Jurgis Zabelskis, Flushing, N.Y.
Rėmėjai: Regina Jautokaitė, Pranas Razminas, Chicago, II.; K. Graudienė, Miltown, N.J.; Feliksas Girdauskas, S. Paulo, Brasil; Izid. J. Kaunas, Mitcham, Vic; A. Lukšytė-Milūnas, Peakhurst, NWS, Australia.
"AIDŲ" administracija
nuoširdžiai dėkoja visiem žurnalo rėmėjam.
|
|
Spalio nr. (8). Viršelių 2 puslapy: archit R. Dičius, o ne Dirčius; Zubovaitė, o ne Zubivaitė. P. 383 Skrupskelio rašytoj recenzijoj: Nuo pradžios 6 eil. maišininkai, o ne maištininkai; p. 366 po nuotrauka: Šachdarino kalnagūbry, o ne Sacharino kalnagūry. |
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
