Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
1979 m. 2 vasaris
TURINYS PDF Spausdinti El. paštas
Julius Rimdžius — Vasario 16 ir okupantų gruodžio 16 ..................................... 49
Kotryna Grigaitytė — Eilėraščiai ........................................................................ 61
Bronius Nemickas — Nuo Helsinkio iki Madrido .............................................. 62
Vytautas Vaitiekūnas — Tarptautinė politika 1978 metais ................................ 69
Antanas Maceina — Filosofijos keliu .................................................................. 80

IŠ MINTIES IR GYVENIMO
Vladas Juodeika — Humanistinis marksizmas ..................................................... 87
St. S. — Dainininkė Gina Čapkauskienė .............................................................. 90
S. Kaunelienė — Lietuvių kambarys Wayne State universitete .......................... 92

KNYGOS
Paulius Jatulis — Naujųjų laikų Lietuvos istorija (Pr. Čepėnas) .......................... 94
Aug. R. — Turi nuosavą balsą (Teresės Pautieniūtės "Lyg nebūtų rytojaus") ... 97
Šis Aidų numeris iliustruotas nuotraukomis iš lietuviškų sričių sovietinės Rusijos valdžioje. Viršelių 1 psl.: Steponas Dargevičius — Kristaus
skulptūra (Zietala, 1977). Viršelio 4 psl.: Sandėlys Mažėnuose (Apso sritis, 1977). Taip pat Kotrynos Grigaitytė s, Vlado Juodeikos, Aniceto Simučio, Ginos Čapkauskienės ir Lietuvių kambario Wayne State universitete nuotraukos.
Skaityti daugiau...
 
VASARIO 16 IR OKUPANTŲ GRUODŽIO 16 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė JULIUS RIMDŽIUS   
1. Vasario 16 istorinė reikšmė
Vasario 16 šiemet šventėme šešiasdešimt vienerių metų sukaktį nuo Lietuvos Tarybos akto, kuris išreiškė tautos valią atkurti Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę. Neilgai džiaugėmės nepriklausomybe — nepilnus 22 metus. Beveik dvigubai tiek laiko Lietuva vėl netekusi savo valstybinės nepriklausomybės. Negalime Vasario 16 švesti kitaip, kaip tik su viltimi ateičiai, bet su rūpesčiu dabarčiai.

Nors atsikūrusi Lietuvos valstybė neilgai egzistavo, bet tie nepriklausomybės metai buvo be galo reikšmingi, tiesiog lemtingi — tikra istorijos dovana mūsų tautai.
Skaityti daugiau...
 
Kotryna Grigaitytė — Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Kotryna Grigaitytė   
VIDUVASARIS

Kai vasara išsišakoja,
nuo pirmojo rasos įsižiebimo,
žaliais stogais čiulbėjimai
upeliais teka.

Tingiai dienų kolonos slenka
per liepos aikštę
pasveikinti subrendusio jaunuolio skrybėlėto.

Ir moja jos
vainikais varpų jam iš tolo —
tviskėdamos sagtim ramunių, vosilkų auskarais — — —
gal su malda, gal su kerais
linguodamos per liepos aikštę.
Skaityti daugiau...
 
Nuo Helsinkio iki Madrido PDF Spausdinti El. paštas
Parašė BRONIUS NEMICKAS   
ŽMOGAUS TEISĖS IR MADRIDO KONFERENCIJA

Prof. dr. Broniaus Nemicko paskaita, skaityta Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seime Chicagoje 1978 gruo­džio 9.

L Helsinkio baigminis aktas
Kalbant apie žmogaus teisių samprotį laisvajame pasaulyje, šios apimties rašinyje, manding, nebūtų tikslu grįžti gilesnėn jų istorijon, nagrinėti jų vystymąsi, sakysime, pradedant nuo Virginijos 1776 birželio 12 Teisių ar Jungtinių Amerikos Valstybių tų pat metų liepos 4 nepriklausomybės, arba nuo 1787 m. konstitucijos su jos 1789 pakeitimais ar nuo Prancūzijos 1789 m. Steigiamojo susirinkimo deklaracijų, ar pagaliau nuo Lietuvos Steigiamojo seimo 1922 m. priimtosios konstitucijos, konstituciniu pagrindu pripažinusių asmens teises esant pirmesnes ir svarbesnes už valstybės ir todėl gerbtinas ir net apsaugotinas. Taip pat neketinu sustoti nė ties Jungtinių Tautų chartija (1945), Visuotine žmogaus teisių deklaracija (1948), Europos Tarybos priimtąja Žmogaus teisių konvencija (1950), tarptautinės teisės pagrindu bandžiusiomis įtvirtinti žmogaus teises ir paversti jas gyvenimo tikrove. Manau, šįkart pakaks tik kiek žvilgterėti į du tarptautinius fenomenus — 1975 rugpjūčio 1 Helsinkio baigminį aktą ir iš jo išriedėjusio Belgrado susirinkimo (1977 spalio 4 — 1978 kovo 9) išdavas.

Helsinkio baigminis aktas yra viršūninio lygio tarptautinis politinis įsipareigojimas. Jo ruoša užsitęsė kone dvejus metus (nuo 1973 rugsėjo 18 ligi 1975 liepos 21). Jį ruošė atskiros komisijos. Todėl jis stokoja suderinimo ir nesudaro vienalyčio teisinio kūrinio: pilna pasikartojimų, yra dviprasmiškumų, net ir priešybių. Atrodo, tarptautinė bendruomenė neturi kito taip netvarkingo ir supainioto dokumento.
Helsinkio baigminio akto nuostatai apima maždaug šešiasdešimt puslapių padriko ir daug kur nesuderinto teksto. Tie nuostatai, atrodo, ketina tolydžio tapti tarptautinės teisės dėsniais tarpvalstybiniam saugumui bei visokiausiam tarptautiniam santykiavimui reguliuoti ir žmogaus teisėms apsaugoti.
Skaityti daugiau...
 
Tarptautinė politika 1978 metais PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vytautas Vaitiekūnas   
I
Ne tik Jungtinių Valstybių užsienio politikos vykdytojus, bet ir jos teoretikus mokslininkus domina klausimas, kodėl prezidentų Trumano, ir Eisenhowerio laikais pokarinės užsienio politikos turėtas visuotinis prijautimas ("concensus") vėliau sunyko. To prijautimo pagrindą sudarė vyriausybės ir kongreso (bent jo žymios daugumos) nusistatymų sutapimas. Tačiau jį stipriai sukrėtė "Bay of Pigs" invazijos (1961) nesėkmė, : galutinai sugriovė nesėkmingas Vietnamo karas, kurio metu išryškėjo vyriausybės ir kongreso pozicijų skirtingumai ir prasidėjo kongreso aktyvus kišimasis į užsienio politikos vykdymą. Todėl buvo atšaukta vadinamoji Tonkino rezoliucija; atsirado priedas, ratifikuojant Jungtinių Valstybių — Sovietų Sąjungos prekybos sutartį; embargo Turkijai parduoti ginklus; draudimas teikti paramą Angolos "baltiesiems" partizanams kovai su raudonaisiais partizanais; draudimas be kongreso sutikimo parduoti ginklų, kai jų kaina viršija septynis milijonus dolerių; kongresiniai tardymai dėl vyriausybės vaidmens Chilės prezidento rinkimuose ir vėlesniame perversme. Žodžiu, keleriais pastaraisiais metais kongresas nesitenkina savo vaidmeniu tik JAV užsienio politiką formuluojant, bet ėmė stipriai angažuotis ir ją vykdant. Vietoj prijautimo vyriausybės vykdomai užsienio politikai atsirado kongreso "assertiveness" — va, ką aš galiu.
Skaityti daugiau...
 
FILOSOFIJOS KELIU PDF Spausdinti El. paštas
Parašė ANTANAS MACEINA   
Biografinė nuotrupa pokalbiui su jaunesniaisiais
Tęsinys iš š. m. Aidų nr. 1

c. Filosofinės kalbos klystkelis
Tuo, atrodo, butų galima išsklaidyti dr. K. Girniaus abejonę ryšium su analitine filosofija. Pasidžiaugęs, kad mano vartojami lietuviškieji žodžiai "iš tikrųjų daug natūraliau skamba, negu lotynų ar vokiečių kalbų nukalti naujadarai" (A 80), jis rašo: "Tačiau nemanau, kad būtų galima taip lengvai atskleisti ar sukurti lietuviškų žodžių, išreiškiančių analitinės filosofijos sąvokas, kurios dažnai susietos su gan naujais logikos laimėjimais" (t. p.). Ši abejonė yra pagrįsta pažiūra — gal net nesąmoninga —, esą ne filosofavimas gimdąs filosofinę kalbą, o iš anksto turima arba 'susikurta' filosofinė kalba įgalinanti žmogų filosofuoti. Dr. K. Girniaus minima analitinė filosofija yra geras tokios pažiūros pavyzdys. Ši filosofijos srovė yra anglosaksų išvystyta ir jų mąstyme, Girniaus liudijimu, vyraujanti (plg. A 77) Mums, europiečiams, ypač lietuviams mąstytojams, ji yra jau gatava filosofija. Jos kūrime nesame dalyvavę, mažai ją pažįstame, o dar mažiau suprantame. Jos sąvokos ateina mums iš viršaus arba iš lauko, todėl tegali būti mūsų išmokstamos, bet ne savaime ištariamos. Jas nusakyti mes galime tik aprašomuoju būdu, kadangi jos yra mums nesavos. Šiuo atžvilgiu dr. K. Girniaus abejonė yra visiškai pagrįsta.
Skaityti daugiau...
 
Humanistinis marksizmas PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Juodeika   
Ar toks egzistuoja?

Marksistinis bolševikų socializmas parodė tikrovėje savo bjaurų būdą, daug ką nugąsdino ir sukrėtė daugelio marksistų idealizmą. Tačiau kai kuriems marksistiniams socialistams yra labai sunku sugriauti senus altorius, prieš kuriuos tiek metų buvo praleista. Tarsi skęsdami audringoje jūroje, jie griebiasi ir už šiaudo, nes nori palikti ištikimi marksizmo palikimui. Jie pasisako esą "humanistiniai marksistai", norį likti ištikimi Markso jaunųjų dienų filosofiniam komunizmui, kurį dabar, prisitaikydami prie laiko dvasios, jie vadina humanistiniu marksizmu". Jie sako atsisaką nuo vadinamojo mokslinio, arba ortodoksinio, marksizmo, kurį esą subjaurioję "bolševikiniai rytų barbarai".

Tad čia iškyla rimtas ir neeilinis klausimas, ar iš tikrųjų yra du marksizmai, ar tik vienas. Ar yra mokslinis socializmas, t. y. ortodoksinis marksizmas, išdėstytas "Kapitale" IS67 m., ir filosofinis komunizmas, arba humanistinis marksizmas, išdėstytas Markso "Rankraščiuose" 1844 m.? Koks yra skirtumas tarp filosofinio komunizmo ir mokslinio socializmo? Pabandykime šį klausimą atsakyti.

Savo filosofinius "Rankraščius" Marksas parašė 1844 metais, būdamas 26 metų amžiaus. Beveik šimtą metų jie ramiai sau dūlėjo ir pirmą kartą buvo išleisti vokiškai 1932 metais, o rusiškai Sovietų Sąjungoje tik 1956 metais. "Rankraščiuose" Marksas išdėsto savo filosofinį komunizmą. Tačiau jau 1848 metais "Komunistų manifeste" ir kituose vėlesniuose raštuose Marksas ir Engelsas vadina savo komunizmą "moksliniu socializmu". Kyla klausimas, koks skirtumas tarp filosofinio ir mokslinio marksizmo.
Skaityti daugiau...
 
Dainininkė Gina Čapkauskienė PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. S.   
Gina Čapkauskienė yra pabėgėlių ir emigracinių sąlygų augintinė. Jos mergautinis vardas ir pavardė — Gina Butkutė. Karo audra ir artėjanti rusų okupacija tėvus ir ją nubloškė į Vokietiją. Ten ji mokėsi, nors ir skurdžiose aplinkybėse — džiaugėsi savo jaunuolinėm dienom, ieškojo gyvenimo prasmės ir tikslo.

Emigracijos bangom įsisiūbavus, Gina Butkutė, dar vis ne Čapkauskienė, atvyko į Kanadą, įsikūrė Montrealy. Čia ji ir pradėjo savo pašaukimą ir talentą atrasti, su atsidėjimu ėmė į studijas kibti.

Muziką ir dainavimą Gina studijavo pas prof. Pauliną Donald ir Liną Narduccį tame pačiame prancūzų kultūros mieste — Montrealy. Dar būdama studentė, dalyvavo Kanados muzikos festivaliuose ir jaunųjų dainininkų varžybose, vienur ir kitur laimėdama laurus ir pripažinimą.

Niekur šiame margame pasauly nėra lengva jaunam dainininkui ar muzikui susidaryti vardą ir iškilti į garbę. Mūsų dienos — gabių ir talentingų profesionalų dienos! Net stambūs menų talentai turi stipriai parungtyniauti, pakovoti, kol, galų gale, jiem pasiseka įkopti į didžiąsias scenas, į televizijos ekranus, į tokius darbus, kurie ir medžiaginiu požiūriu ne skatikais atlyginami.
Skaityti daugiau...
 
Lietuvių kambarys Wayne State universitete PDF Spausdinti El. paštas
Parašė S. Kaunelienė   

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 60-ąsias metines, 1978 vasario 16 buvo iškilmingai atidarytas ir pašventintas Lietuvių kambarys valstybiniame Wayne State universitete Detroite. Prieš lietuvius kambarius įsiruošė ir atidarė graikai, prancūzai ir ukrainiečiai. Po lietuvių — rumunai, vengrai, arabai ir kinai. Šiuo metu kambarius ruošia afrikiečiai ir armėnai. Numatę ruošti — lenkai, slovakai, vokiečiai, airiai ir kitos tautybės. Visi kambariai yra Ethnic Heritage centre, kitaip vadinamame Manogian Hali.
Skaityti daugiau...
 
Naujųjų laikų Lietuvos istorija (Pr. Čepėnas) PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Paulius Jatulis   
PRANAS ČEPĖNAS: Naujųjų laikų Lietuvos istorija. I tomas. Išleido Dr. Kazio Griniaus Fondas Chicagoj 1977. Spaudai parengti padėjo Albina Sirutytė-Čepėnienė. Knyga turi XIV-1-543 psl. Gale yra vardynas ir chronologinė lentelė nuo 1414 iki 1914 m.).

Autorius šiame veikale panaudojo labai daug medžiagos; į jo rankas pateko net ir sunkiai šiandien berandami seni spaudiniai. Tiesiog nuostabus kruopštumas. Pateikiama nemaža statistinių duomenų lentelėse, kurių yra 36. Šiame I-me tome tjų žada būti iš viso trys) autorius vaizduoja lietuvių tautinį atgimimą, taigi jau pateikia žinių nuo XIX a. pradžios, kartais net iš anksčiau, tačiau išsamiai dėsto tik "XIX ir XX amžiaus sąvartą", kaip tai matome iš įžanginio skyrelio (p. 1-6). Knyga turi 15 skyrių.

I skyrius — Tauta istorijoje (p.7-34) — gvildena tautos sąvokos kitimą ir veiksnius tautai susidaryti, kalba apie tautų kovas dėl laisvės ir tautų apsisprendimo teisę. Autorius pasirodo esąs didelis Didžiosios Prancūzijos revoliucijos gerbėjas, nes ją mini bent 12 kartų (p. 1, 8-16, 24-25). Tiesa, toji revoliucija, pasižymėjusi žiaurumais, davė gražių idėjų demokratiniam žmonių susipratimui, bet nė vienos tautos neišlaisvino. Tokių idėjų būta ir anksčiau. Pats autorius pripažįsta, kad "net Prancūzijos revoliucijos gražūs šūkiai tautų laisvės reikalu iškito į tautų nukariavimą, ypač imperatoriaus Napoleono I metu" (p. 24). Autorius apžvelgia įvairių tautų laisvės kovas ir sukilimus, bet toliau nieko nekalba apie Lietuvoj buvusius 1831 ir 1863 m. sukilimus; tik 1905 m. sukilimui skiriama nemaža reikšmė. Tačiau lietuviams kelią į tautos nepriklausomybę, kiek žinome, paruošė ne sukilimai, o religinė, moralinė ir kultūrinė stiprybė.
Skaityti daugiau...
 
Turi nuosavą balsą (Teresės Pautieniūtės "Lyg nebūtų rytojaus") PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Aug. R.   
TERESĖ PAUTIENIŪTĖ: Lyg nebūtų rytojaus. Eirėlaščiai. Išleido Ateitis. 1975 m. 75 p.

"Geriau vėliau negu niekad", tariau sau, prisiminęs, kad kadaise buvau žadėjęs tarti žodį apie šį Teresės Pautieniūtės lyrikos rinkinį. Be to, yra toksai dalykas kaip sąžinė: pasižadėti tai pasižadėjai, o padaryti nepadarei, — kužda tau ji!

Tad trečią kartą perskaičiau **Lyg nebūtų rytojaus" ir pasilikau prie tos pačios išvados: autorė turi nuosavą balsą, kurio pagrindinis bruožas yra paprastumas, nuoširdumas ir tiesioginumas.
Skaityti daugiau...
 
ATSIŲSTA PAMINĖTI PDF Spausdinti El. paštas
Anatolijus Kairys: LAISVĖS SONATA. Poema. Išleido Dialogas. Iliustravo Dina Kizlauskienė. Didelio formato, kietais viršeliais, 78 psl. Chicaga 1979. Kaina — 6 dol.
Vida Augulaitytė, Juozas Masilionis: LIETUVIŲ LITERATŪRA. Trumpas tautosakos ir lietuvių literatūros kursas su chrestomatija ir literatūros teorijos pagrindais aukštesniosios lituanistikos mokyklos penktajai klasei. Išleido Chicagos Aukštesnioji lituanistikos mokykla, 1979. 416 psl., kietais viršeliais, kaina su persiuntimu — 7.75. Užsisakoma šiuo adresu: J. Masilionis, 4632 S. Keating Ave., Chicago, IL 60632.
Skaityti daugiau...
 
AIDŲ RĖMĖJAI PDF Spausdinti El. paštas
M e c e n a t a i : Po 40 dol.: Juozas Mikonis, Richmond Heights, OH; po 30 dol.: Gražina Juodeikienė, CA; J. Vidmantas, Elizabeth, NJ.

G a r b ė s p r e n u m e r a t o r i a i: Po 25 dol.: Rita Bureikienė, Los Angeles, CA; V. Tuskenis, Palm Springs, CA; Vladas Barius, Bridgeport, CT; dr. Alf. Stankaitis, Wetersfield, CT; Donatas Bielskus, Jurgis Gep-neris, kun. Paul Dilys, Stasys Juozapavičius, M. Kvedaras, Vac. Šaulys, M.D., Stasys Žilevičius, Chicago, IL.; dr. Pranas Budininkas, Cicero, IL;
Skaityti daugiau...
 
Viršeliai PDF Spausdinti El. paštas
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai