| |
|
|
1979 m. 6 birželis
|
Iš darbo Lietuvių Enciklopedijoje |
 |
 |
 |
|
Parašė Juozas Girnius
|
Informacinių nuotrupų žiupsnis
Per dvidešimt penkerius metus (1953-78) iškeistos ir Lietuvių Enciklopedija, ir Encyclopedia Lituanica. Pirmoji išleista per trylika metų, antroji — per dvylika. Lietuvių Enciklopedijos 36 tomai apima 19.796 puslapius, Encyclopedia Lituanica 6 tomai — 3438 puslapius, tad iš viso — 23.234 puslapiai. O kadangi abi enciklopedijos surinnktos smulkiu šriftu, normalių knygų susidarytų dvigubai — per aštuoniasdešimt!
Šio didelio užmojo sėkmingą ištesėjimą neperdedant galima laikyti jei ne pačiu didžiausiu, tai tikrai vienu iš didžiausių žygių, atliktų laisvojo pasaulio lietuvių. Ilgamečio darbo ištesėjimas iškilmingai buvo atšvęstas Bostone praėjusiu metų gruodžio 3. Pabaigtuvėms leidėjo Juozo Kapočiaus rūpesčiu buvo pagamintas ir dokumentinis filmas (filmavo kun. A. Kezys, režisavo P. Jasiukonis), kuriame leidėjas ir redaktoriai pateikia informacijos apie savo darbą. Prof. Jonui Puzinui jau iškeliavus amžinybėn, apie Lietuvių Enciklopedijos redagavimą teko tame filme kalbėti mudviem su Pranu Čepėnu. Nors galbūt ir pavertėme filmą "paskaitomis", turėjome labai glaustai kalbėti. Šioje vietoje, LE leidėjo raginamas, imuosi pateikti platesnį žiupsnį nuotrupų iš dirbtojo darbo. Darau tai dviem sumetimais. Pirma, kadangi Lietuvių Enciklopedijos išleidimas buvo reikšmingas užmojis, galbūt pravartu bent šiek tiek pateikti informacijos "iš vidaus", kokiomis sąlygomis reikėjo darbą dirbti. Antra, tokia informacija gali būti pravarti ir dėl to, kad metrikinė informacija, kuri buvo duodama pačioje enciklopedijoje, nebuvo visai tiksli. Pašalietį ji gali ir klaidinti.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Leonas Lėtas
|
DAINA
Gražus lietus! — Jis krenta ant tavęs, Jis
Blizga
Rytmečio šviesa,
Įdrėkusia skarda išsitiesiančia stogų juosta,
Jis
Apvelka rūku
Toliuose
Naują Vilnių, jis bėga
Mano vidaus
Kamieno drevėmis
Ir
Laša žibučių mėlyna, trapia guoda —
jis
Žaidžia atdaro lango žiotyje,
Jisai —
Lygiai kaip aš! —
Jau junta jauną diegą,
Pavasarėjimu apliejantį lankas!
— Ir drąsiai —
Tarsi šalna šerkšnojanti susikryžiavusių
Laidų
Siela —
Sala
Mūsų rankų drebėjimo vandenyse
Iškyla
Kiekvieno žalio gamtos spurgo viltyje diena
Įaugt sapnu į aukso lūpas
Ir krist lašais,
Ir krist lašais,
Ir krist lašais mano skruostais beriedančiuose
Pavasario lietaus vandens
Srauniose upėse.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Pilnaprasmis pasaulio kūrimas |
|
|
|
|
Parašė Vytautas Bagdanavičius
|
Žvilgsnis į Edith Stein filosofiją
 Šio rašinio tema yra Edith Stein filosofinės pastangos aiškinti negyvosios gamtos, arba medžiagos, paslaptį. Kai kitus labiau stebina gyvoji gamta, ši filosofė ir pačioje negyvojoje gamtoje mato didelę paslaptį ir dar neišsivysčiusią galimybę. Kažkokią didelę paslaptį negyvojoje gamtoje jaučia ir modernieji dailininkai, kurie, eidami vis gilyn abstrakcijos keliu, stengiasi ją suvokti. Dėl to šiame rašiny papildomai yra svarstomos ir modernaus meno apraiškos, pasinaudojant filosofo Etienne Gilsono studijomis. Medžiagos paslaptimi buvo susidomėjęs ir O. Milašius. Dėl to ir jo pažiūros palyginimui įjungtos į šį svarstymą.
Tačiau pagrindinis dėmesys kreipiamas į Edith Stein. Ji gimė 1891 spalio 12 Breslau mieste, kaip septintas vaikas žydų šeimoje. Buvo filosofo E. Hus-serlio asistentė, 1922 m. perėjo į katalikybę, 1934 m. įstojo į karmeličių vienuoliją, atsidėjo Šv. Jono nuo Kryžiaus mistikos studijoms, bet neišsižadėjo ir savo mokytojo vadinamosios fenomenologinės filosofijos. Po jo mirties ji sutvarkė jo mokslinį palikimą. Nacių sunaikinta Auschwitzo dujų kameroje 1942 rugpjūčio 9.
1. Editos Stein negyvosios gamtos filosofija
Edita Stein pateikia naują žvilgsnį į negyvąją gamtą, kritiškai pervertindama klasikines jos sampratas. Abiem didiesiems klasikiniams filosofams Aristoteliui ir Platonui ji taria šitokį kritikos žodį: "Platoniškos ir aristoteliškos filosofijos formų mokslo trūkumas, man atrodo, glūdi tame, kad tiek vienas, tiek kitas žiūri į dalyką vienašališkai. Abiejų trūkumas yra tas, kad ir Aristotelis, ir Platonas yra pasilikę svetimi Dievo pasaulio kūrimui ir jo tęsimui, palaikant sukurtą pasaulį bei jam vadovaujant" (Edith Steins Werke II, Endliches und ewiges Sein, 1950, Louvain-Freigurg, p. 217-218).
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Jurgis Jankus
|
Karštis taip įsitižo, kaip nebeatmenu kada. Aldona, šiaip viskam pakanti, aną dieną nebeištvėrė:
— Jau ir pačiam pragaro prieangy nebebus karščiau, — nebe šukte sušuko, kaip jai buvo įprasta, bet dejuote išdejavo, nuleisdama rankas ir padėdama galvą virtuvėj ant stalo.
— Ką žinai? Gal daug karščiau? — mėginau paerzinti.
— Gal pačiam pragare, bet ne prieangy. Ten velniai lakstydami nors vėją sukelia, o čia visur tas pats.
— Tai čia gal man palakstyti? Šiokį tokį vėjuką pakelsiu.
Ji nieko nebeatsakė, bet palaidai nukabusių rankų nepajudino. Atrodė, lyg būtų pasirengusi nebepajudėti visam.
Iš tikrųjų toks karštis ir mane pradėjo įpjauti: dieną devyniasdešimt aštuoni ar šimtas, naktį devyniasdešimt, bet ir tai tik prieš aušrą. Ir drėgna. Nė į vandenį nereikia lįsti — visas dvidešimt keturias valandas maudais savo paties prakaite. O jeigu ir apsiplauni, tai po kelių minučių ir vėl visas sulipęs. Panašus oras pasitaikydavo kasmet, bet tik dieną, kitą, o šiemet laikėsi jau trečią savaitę be jokio atlydžio. Kaimynai turėjo vėsintuvus, bet mes nakčiai visada palikdavom atvirus langus, ir to užtekdavo. Rytą anksčiau pakyli, užsidarinėji, užtrauki užuolaidas ir ligi gero popiečio gali džiaugtis jaukiu pavėsiu, net geresniu už tą iš vėsintuvo. Šiemet tą patogų ir pigų gerumą visiškai sudarkė saulė ir drėgno karščio pritvinkęs pietvakarių vėjas. Pagaliau vieną dieną tas šlapias karštis perlipo jau ir gerokai per šimtą. Slampinėji žmogus, lyg būtum pirty pasilipęs ant trečio plauto. Vakare jau palikom atviras ir duris. Ne visiškai, tik vidurines. Išorines, uždengtas minkštu tinkleliu, palikom uždaras. Ne saugumui, apsigavimui. Toks tinklelis gali sulaikyti tik uodą ar peteliškę, bet vis tiek, kai žinai, kad uždarytos, atrodo, niekas ir nesilauš.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Alina Skrupskelienė
|
Čekoslovakų filosofo M. Machoveč knyga apie Jėzų
Septintajame mūsų amžiaus dešimtmetyje šaltojo karo ledai truputį atitirpo. Popiežius Jonas XXIII savo enciklikomis ir susirūpinimu neturtingaisiais, aplamai savo kukliu elgesiu kvietė įgyvendinti žemėje taiką, vienybę, teisingumą, gailestingumą. Ta pačia kryptimi veikė ir Vatikano II susirinkimas, jo pažadintas ekumeninis sąjūdis, liturginė reforma. Susikūrė taikesnė pasaulio atmosfera, atsirado noras geriau pažinti vieni kitus. Kitaip mąstantieji ir kitaip tikintieji nebelaikomi mirtinais priešais, bet jais imta domėtis ir su jais kalbėtis. Rytų Europoje, kur visai natūraliai susiduria skirtingos ateistinio marksizmo ir krikščioniškosios Vakarų kultūros idėjos, vadovaujančių intelektualų tarpe kilo noras pradėti krikščionių ir ateistų dialogą, kai kurie teologai ir filosofai ėmė organizuoti krikščionių ir marksistų susitikimus. Lenkijoje buvo sukviestos svarstybos, kurių tema buvo marksizmo ir humanizmo santykis. Panašiais klausimais kalbėtasi Austrijoje ir Čekoslovakijoje. Rūpėjo išsiaiškinti, ar stalinizmas yra tik vieno nesveiko asmens nukrypimas, ar pavojus ta pačia kyrptim nueiti slypi pačioje sistemoje, ar galimas komunizmas su "žmogaus" veidu. Prahos Karolio IV universiteto filosofijos profesorius Milan Machoveč sukvietė seminarą, kurio metu susirinkusiems buvo pasiūlyta šv. Raštą ir Marksą studijuoti krikščionims ir marksistams kartu |
|
Skaityti daugiau...
|
|
ANTANO MONČIO piešiniai Kryžiaus kelių skulptūroms (tušas) |
|
|
|
|
Parašė MONČYS ANTANAS
|
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Jean-Jacques Rousseau vienišumas |
|
|
|
|
Parašė JOLITA KAVALIŪNAITĖ
|
 200 m. nuo rašytojo mirties suėjus
Le pays des chimeres est le seul digne d'ėtre habite.
Svajonių pasaulis — vienintelis, kuriame verta gyventi.
J.-J. Rousseau
1978 m. vasarą suėjo du šimtai metų nuo XVIII a. prancūzų rašytojo Jean-Jacques Rousseau mirties. Šis Švietimo amžiaus rašytojas ir filosofas, mūsų poeto Donelaičio bendraamžis (gimęs ir miręs 2 metais anksčiau už "Metų" autorių), įrėžė labai gilią vagą ne tik Prancūzijos, bet ir viso Vakarų pasaulio intelektualiniame gyvenime. XVIII a. prancūzų literatūros specialistas, Exeterio universiteto (Anglijoje) profesorius Ro-bert Niklaus taip glaustai susumuoja šio Ženevos laikrodininko sūnaus reikšmę: "Jean-Jacques Rousseau (1712-78) buvo vienas iš pačių įtakingiausių savo amžiaus mąstytojų ir rašytojų. Jo gyvenimo kelias ir nepaprastas jausmingumas, jo socialinės ir politinės teorijos ir jo auklėjimo pagrindai turėjo gilios įtakos jo ir vėlesnėms generacijoms; jis dar ir šiandien tebėra vienas iš daugiausia skaitomų, kritikuojamų ir diskutuojamų rašytojų" (A Literary History of France, The Eighteenth Century 1715-1789, p. 187).
Tačiau — ir tai nuostabu — šis rašytojas, savo mintimi ir dvasia taip giliai susijęs su skaitytoju ir apskritai su visuomene, kuriai skyrė ir pačius svariuosius savo veikalus, liečiančius pačias svarbiąsias socialinio gyvenimo problemas — meilės ir vedybinio gyvenimo "Naujojoje Eloizoje", individo ir jo auklėjimo "Emi-lyje", politinio gyvenimo "Visuomenės sutartyje", jautėsi esąs ne tik kad tos visuomenės nemylimas, bet ir pasmerktas, meste iš jos išmestas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė R. G. Toleikis
|
 Vilniaus krašto mažutės Ceikinių parapijos klebonas jėzuitas kun. Karolis Garuckas buvo tapęs simboline figūra Lietuvos katalikų kovoje už sąžinės laisvę, žmogaus teises, Bažnyčios misijos vykdymą pasaulyje. Sovietinėje sistemoje valstybės atskyrimas nuo Bažnyčios iš tikrųjų reiškia ne "atskyrimą" (t. y. valstybės pasaulėžiūrinį neutralumą ir todėl pakantumą), bet, priešingai, siekimą prijungti Bažnyčią savo kontrolei, kad tuo būdu sėkmingiau vyktų totaliai ateistinės valstybės sukūrimas. Tokiomis priespaudos sąlygomis natūralu, kad didesnį poveikį daro ne valdžiai paklusnieji, jos įbaugintieji autoritetai, bet į užkampius nugrūstieji kunigai, plačiai spinduliuojantieji savo dvasine stiprybe. Toks buvo ir kun. Karolis Garuckas, palikęs šį pasaulį balandžio 5, baigdamas 71 amžiaus metus. Kaip prieš penkerius metus (1974) atskiru nekrologu paminėjome kun. Petrą Raudą, taip dabar atsisveikiname su kun. Karoliu Garucku.
Karolis Garuckas gimė 1908 gegužės 1 Igno ir Rozalijos (Šaparnytės) šeimoje, Užkalnių kaime, Ramygalos parapijoj, Panevėžio apskrityje. Kilmė neturtinga — tėvų ūkelis tebuvo 7 ha. Tėvas mirė, Karoliui tesant ketverių metų. Su keturiais našlaičiais (trimis berniukais ir viena mergaite) likusiai motinai, aišku, buvo sunku verstis. Vargą dar padidino po dvejų metų prasidėjęs karas. Ir Karolis pradėjo mokytis sulaukęs dešimties metų. Iš Barklainių pradžios mokyklos stojo į Ramygalos progimnaziją. Kadangi šioj pastarojoj nebuvo lotynų kalbos ir dėl to negalėjo stoti į gimnaziją. Pasirinko Panevėžio mokytojų seminariją. Nors ir padėjo iš Amerikos motinos brolis Petras Pašakarnis, Karoliui mokymosi sąlygos buvo sunkios. "Neturtingas, prastai apsirengęs, tai jautėsi nesmagiai, buvo tylus, nedrąsus".
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Meila Balkus
|
"Naujoji vaizdinė tapyba"
Kovo mėnesį New Yorko Whitney galerijoje - muziejuje vyko paroda 'Naujoji vaizdinė tapyba". Pirmą žvilgsnį metus, ši paroda, atrodo, išreiškia kompromisą tarp dviejų radikaliai priešingų krypčių — abstraktinio ir realistiškai figūrinio meno; kompromisą, kuris neišvengiamai veda į palyginimą su dabartine Sovietų Sąjungos tapybą. Ten menininkai jau ilgas laikas stengiasi į-skiepyti abstraktines tendencijas į realistinį stilių. Tačiau šis palyginimas būtų pagrįstas klaidingomis prielaidomis, nes paviršutinis dabartinės Sovietų Sąjungos ir Amerikos dailininkų tapybos panašumas yra tik momentinis susikryžiavimas kelių, kurie jau seniai pradėjo vesti ir dar vis veda skirtingomis kryptimis.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė A. Radžius
|
Iki šiol iš devynių saulės planetų tik vienas Saturnas didžiavosi plačiu, šviesiu žiedu, tarytum būtų užsidėjęs skrybėlę. Bet štai 1977 kovo 10 netikėtai gauta duomenų, rodančių, kad ir Uranas galįs turėti žiedus.
Tą dieną įvyko devinto ryškumo žvaigždės, kurią astronomai žymi SAO 158687, okultacija, matoma pietinėje Indijos vandenyno dalyje. Žvaigždę pritemdė Urano planeta. Toks fenomenas suteikia astronomams progą patikslinti turimus duomenis, kartais gaunant ir naujų, apie kul-taciją sukeliančią planetą. Šį kartą iš žvaigždės šviesos kitimo, kai jos spinduliai pereina per planetos atmosferą, buvo tikimasi sužinoti, kaip Urano atmosferos temperatūra ir kitos savybės kinta pagal aukštį nuo planetos paviršiaus. Be to, palyginant okultacijos laiką, stebėtą iš kelių vietų, galima precizuoti planetos diametrą ir jos susiplojimą.
Todėl Cornell universiteto ir Lo-well observatorijos astronomai sutarė savo stebėjimus koordinuoti. Cornell grupę sudarė astronomai Jim Elliot, Ted Dunham ir Doug Mink. Jie stebėjimus atliko NASA skraidančioje observatorijoje. Tai didžiulis lėktuvas su 36 inčų teleskopu ir visais observatorijos įrengimais. Be minėtų astronomų, lėktuve buvo dar 13 įgulos narių ir 3 svečiai. Stebėjimo metu lėktuvas observatorija skrido viršum Ramiojo vandenyno 41,000 pėdų aukštyje pietvakarių kryptimi nuo Australijos, nes toje žemės vietoje okultacija turėjo būti matoma. Lovvell astronomai Bob Millis, Peter Birch ir Dan Trout buvo pasiruošę okultacijos stebėjimams Perth observatorijoje Australijoje su 24 inčų teleskopu.
|
|
Skaityti daugiau...
|
— Lietuvių radijo valanda Laisvės Varpas savo 25 m. veikimo sukaktį balandžio 22 Bostone paminėjo kultūriniu renginiu, kurio programą atliko akt. Algimantas Dikinis ir pianistas Vytas Bakšys. Laisvės Varpo programoms vadovauja Petras Viščinis. Transliacijos girdimos Naujosios Anglijos apylinkėse.
— Kanados Lietuvių katalikų kunigų vienybės suvažiavimas įvyko balandžio 27 Toronte. Svarstyta religinės šalpos, LKB kronikos leidimo ir Šv. Kazimiero kolegijos Romoje lietuviškumo reikalai. Kanados Lietuvių katalikų kunigų vienybės pirmininku yra kun. J. Staš-kus.
— Lietuvių Fondo narių suvažiavime gegužės 5 Chicagoje investavimo komisija pranešė, kad 1978 m. pajamų turėta per 105,899 dol.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
NAUJOJI DVIKALBĖ POEZIJOS ANTOLOGIJA |
|
|
|
|
Parašė M. G. Slavėnienė
|
JONAS ZDANYS, ed. and transl.: Selected Lithuanian Post-War Poetry. New York, Manyland Books, Inc. 1978.
Pakutinių dvejų metų būvyje pagausėjo verstinė literatūra, o ypač sveikintinas reiškinys — kelios svarbios antologijos: pirmieji du tomai A. Straumanio redaguojamos pabal-tiečių dramos antologijos "Con-frontations with Tyrany" ir "The Golden Steed", kur lietuvių dramai atstovauja A. Landsbergis, Škėma, Boruta ir Saja, S. Zobarsko redaguota ir jo leidyklos išleista nauja novelių rinktinė "The Lithuanian Short Story — Fifty Years" ir galiausiai tos pačios Manyland Books leidyklos naujas leidinys, Jono Zdanio paruošta dvikalbė poezijos antologija "Selected Post-War Lithuanian Poetry", gražiai išleista ir kruopščiai redaguota knyga, kuri tuojau krinta į akį savo patraukliu formatu ir stilingu V. Žiliaus aplanku.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Sesuo Ona Mikailaitė
|
MIRGA GIRNIUVIENĖ (parašė ir iliustravo): Senojo bokšto paslaptis. Detektyvinė apysaka jaunesniems skaitytojams. Išleido JAV LB Švietimo Taryba Chicagoje, 1978 m. Minkšti viršeliai. 150 psl. Kaina 4 dol.
Džiugu matyti, kad lietuviškų knygų lentyna, skirta jaunesniesiems skaitytojams, kone kasmet papildoma patraukliais leidiniais. Mažėja progos teisintis ir skųstis, kad mūsų vaikams trūksta gerų lietuviškų skaitinių. Ypač malonu, kad į rašančiųjų eiles įsijungia jaunesnioji karta, kuri šiuo metu augina vaikus ir gerai supranta, ką reiškia vaikui augti dviejų kultūrų pynėje.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
ATSIŲSTA PAMINĖTI, pataisymai |
|
|
|
Petras Klimas: 1$ MANO ATSIMINIMŲ. Lietuvių Enciklopedijos leidykla, Boston 1979. 416 psl., 12 dol.
Kazimieras Barėnas: BRITANIJOS LIETUVIAI 1947-1973 METAIS. D. Britanijos lietuvių sąjunga, London 1978. 366 psl., gausiai iliustracijų.
P. I. Kušneris (Knyševas): PIETRYČIŲ PABALTIJO ETNINĖ PRAEITIS. MAŽOJI LIETUVA. Vertė Aleksandras Tenisonas. Lietuvių miškininkų sąjungos leidinys Nr. 6, Chicago 1979. 224 psl.
V. Stanley Vardys and Romuald J. Misiūnas (eds.): THE BALTIC STATES IN PEACE AND VVAR 1917-1945. The Pennsylvania State University Press, University Park and London 1978. 240 psl., 14 dol.
Dr. Alex Shtromas: WHO ARE THE SOVIET DISSIDENTS? 19 psl. brošiūra
— paskaita, skaityta Bradford un-te, užsisakoma šiuo adresu: P. van den Dungen, School of Peace Studies, University of Bradford, Bradford, BD 7 1DP, kaina 60 pensų.
TĖVYNĖS SARGAS, 1979, Nr. 1 (42), 96 psl., 3 dol. Šiame numery rašo P. Maldeikis, K. Valiūnas, V. Bagdanavičius, J. Sakas-Sakevičius, J. Augustaitis (pradeda str. apie 1926.XII.17 perversmą) ir kt.
TECHNIKOS ŽODIS, 1979, Nr. 1 (163), 32 psl. Duodami J. V. Danio, V. Petraičio, B. Saldukienės ir kt. str.
PASAULIO LIETUVIS, 1979, Nr. 2 (60 psl.), Nr. 3 (48 psl.). Redaguoja R. Kasparas ir R. Sakadolskis. Informuojama apie viso laisvojo pasaulio lietuvių gyvenimo svarbesnius įvykius ir kylančias problemas.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
|
|
Vytautas Bieliauskas
Kazimieras
Jonas
Paulius
Antanas
Juozas
Leonardas
