MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
I š   v i s u r . — Naujoji Australijos vyriausybė, kuriai vadovauja min. pirm. Fraser, yra nutarusi nesilaikyti buvusio premjero Gough Whitlam Pabaltijo valstybių pripažinimo Rusijai. Maskva apie tai būsianti painformuota oficialiu raštu. Australijos ir laisvojo pasaulio lietuviai daug kovojo, kad tasai pripažinimas būtų atšauktas.

— Prof. dr. Paulius Rabikauskas, S.J., buvęs Gregorianum Popiežiškojo Universiteto istorijos fakulteto dekanas Romoje, gruodžio mėn. išrinktas to universiteto vicerektorium. Verta pastebėti, kad tai pirmas toks lietuvio jėzuito poaukštis ne tik šiame, bet ir kituose užsienio universitetuose. Be to, šiais metais jis paskirtas to paties universiteto, istorijos fakulteto leidžiamo žurnalo Archivum Historiae Pontificiae redaktorium, kuriame spausdinamos su popiežių istorija surištos studijos. Jis taip pat yra suredagavęs Didž. Lietuvos Kunigaikštijos vyskupų relacijų I-jį tomą ir baigia redaguoti II-jį. Profesorius yra ir "Aidų" nuoširdus bendradarbis. Sveikiname!

— Lietuvių Enciklopedijos anglų kalba visi šeši tomai bus išleisti šiais metais. Gruodžio mėnesį Simas Sužiedėlis baigė redaguoti penktąjį tomą. Enciklopedija turi 2,500 prenumeratorių. Kai bus atspausdinta, leidėjas Juozas Kapočius mano pasiūlyti ją 10,000 JAV bibliotekų. Šiuo metu ją prenumeruojąs i 200 amerikiečių institucijų.
— Žurnalas Lituanus eina jau 21 metus. Jį leidžia specialus fondas, globojamas Lietuvių Bendruomenės. Redaguoja kolektyvas iš J. Račkausko, A. Klimo, T. Remeikio ir B. Vaškelio. Žurnalas išeina 4 sykius metuose 80 puslapių knyga. Administruoja Jonas Ku-čėnas. Redaktorius A. Klimas vajaus atsišaukime rašo: "Lituanus pasiekia daug bibliotekų. Jo medžiaga plačiai naudojasi mokslininkai, žurnalistai ir kiti, kurie interesuojasi bent kokiomis žiniomis apie Lietuvą". Žurnalui reikalinga lietuvių parama prenumerata ir aukomis.

— "Dirvos" 60 metų leidimo minėjimas įvyko Philadelphijoje lapkričio 29 d.

— New Yorko Aušros Vartų lietuvių parapijos klebonu paskirtas kun. Petras Kmita, dirbęs Patersono lietuvių parapijoje. Ilgametis Aušros Vartų parapijos klebonas kun. Jurgis Gurins-kas išėjo į pensiją.

— K. Škirpos knyga "Sukilimas" pristatyta visuomenei Kultūros Židiny New Yorke lapkričio 16 d. Pristatymą ruošė vietos L. Fronto Bičiulių sambūris. Apie knygą kalbėjo Vytautas Voler-tas. Taip pat skaitytos ištraukos.

— Kun. Kazimieras Pugevičius metinėje Amerikos vyskupų konferencijoje Washingtone lapkričio 17-25 atstovavo Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnybai, teikdamas informaciją apie Lietuvos katalikų priespaudą.

— Juozas Rajeckas, Lietuvos atstovas Amerikai, lapkričio 24 d. rytą jau trečią kartą buvo užpultas gatvėje ir skaudžiai primuštas. Kiek vėliau apiplėšta ir jo žmona. Tie dažni užpuldinėjimai atrodo įtartini.

— Lietuvos Bažnytinės Provincijos įkūrimo 50 m. jubiliejus sueina šiais metais. Tai įvyko 1926 m. balandžio 4 d.

— Petro Jurgėlos veikalas "Lietuviškoji skautija" pristatytas visuomenei lapkričio 16 Tautinės Sąjungos namuose Bostone. Apie knygą ir jos autorių kalbėjo dr. Jurgis Gimbutas.

M u z i k a . — Komp. Vladas Jakubėnas gruodžio 13 pagerbtas Kultūros Židiny New Yorke akademija ir koncertu. Jo kūrybą apibūdino Jeronimas Kačinskas. Pats kompozitorius Jakubėnas išsamiai kalbėjo apie lietuvių muzikos raidą. Koncertinėje daly kompozitoriaus kūrinius perteikė pianistė Aldona Kepalai tė, smuikininkės Elena Kuprevičiū-tė ir Judy Shiffers, o taip pat solistė Irena Stankūnaitė. Joms akomponavo pats kompozitorius. Kompozitoriaus pagerbti buvo suvažiavę daug jo bičiulių, tarp kurių op. sol. Juzė Augaity-tė iš Philadelphijos. Pagerbimą ruošė Vaižganto Klubas.

— Bostono Kultūros Klubas veiklos metus užbaigė gruodžio 12 Čiurlionio minėjimu Tarptautinio Instituto patalpose. Apie Čiurlionio asmenį ir kūrybą kalbėjo Elena Vasyliūnienė. Čiurlionio kūrinį "Kvartetą" atliko Iz. Vasy-liūno vadovaujama smuikininkų grupė. Bostono LB Kultūros Klubui praėjusiais metais vadovavo Ramūnas Kondratas.

D a i l ė . — Lietuvių meno galerija baigiama įrengti prie Kultūros Židinio New Yorke. Įrengimu rūpinasi pranciškonų provincijolas T. Jurgis Gailiu-šis. Jau baigiamos įrengti patalpos, pritaikytos meno galerijos poreikiams. Bus iškabinti pranciškonų kolekcijoje esą lietuvių dailininkų darbai.

— Dail. Povilo Puzino kūrinių monografiją išleido jo žmona Austrą Puzi-nienė, gyvenanti Kalifornijoje. Spaudos darbas adiktas Japonijoje. Visos reprodukcijos spalvotos.

— Dail. Kazimieras Žoromskis prie Kultūros Židinio steigiamai galerijai padovanojo 2 savo paveikslus.

— Dail. Vaclovo Rato, mirusio Australijoje, grafikos parodą suruošė Vilniaus muziejus.

M i r t y s. — Prof. dr. Pranas Skardžius, vienas iš žymiausių lietuvių kalbininkų, mirė gruodžio 18 d., Hot Springs mieste, Arkanse. Palaidotas gruodžio 20 d. Liko žmona ir duktė. Velionis buvo gimęs 1899 Subačiuje. Baigė Panevėžio gimnaziją, Lietuvos universitetą. Studijas dar gilino Leipzige. Visą nepriklausomybės laiką profesoriavo Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Būdamas tremty, kalbotyros paskaitas skaitė Goetingeno ir Tuebin-geno universitetuose. Atvykęs į JAV, įsikūrė Clevelande ir pelnėsi duoną fiziniu darbu, kol atsikėlė į Washing-toną ir gavo vietą Kongreso bibliotekoje. Velionis buvo nuoširdžiausias "Aidų" bendradarbis. Apie jo asmenį ir mokslinius darbus bus daugiau ateinančiuose žurnalo numeriuose.

— Kun. Zigmas Ramanauskas, uolus "Aidų" bendradarbis, mirė 22 Chicago-je. Staigus širdies priepuolis ištiko jį vairuojant automobilį. Sunkiai sužeista kartu važiavusi jo motina. Velionis buvo gimęs 1922 lapkričio 20 Vainute,
Tauragės apskrity. Mokėsi Tauragėje ir Telšiuose. Kunigu įšventintas Bamberge, Vokietijoje, 1948. Nuo 1955 dirbo Wau-kegano liet. parapijoje. Paskutinis jo straipsnis "Aidams" yra spausdinamas šiame numery — tai kun. A. Baltinio nekrologas "Geriausieji mus palieka".

— Adolfas Gaigalas, žymus ir uolus Philadelphijos lietuvių veikėjas, mirė lapkričio 9 d. Nenuilstama visuomenine veikla jis reiškėsi Liet. Bendruomenėje, šeštadieninėje mokykloje ir visur, kur šaukė lietuvybės reikalai.

T e a t r a s . — Akt. Henrikas Kačinskas pagerbtas Bostone, Kultūriniame Subatvakaryje, Tautinės Sąjungos namuose. Svečias pateikė pluoštą įdomių prisiminimų apie savo teatrinę veiklą ir daug įspūdžių apie kitus teatro žmones. Henriko Kačinsko gyvenimas parodytas skaidrėmis.

J a u n i m e. — Lietuvių Jaunimo kongresas, vyko Pietų Amerikoje. Ten buvo nukeliavusios gausios lietuvių delegacijos iš Jungtinių Valstybių ir Kanados. Kongreso aprašymą pateiksime vėliau.

— Lietuviškos Skautybės Fondas
Įsteigtas su pradiniu 10,000 dol. kapitalu. Fondo reikalų vedėju paskirtas Česlovas Kiliulis iš Bostono.

— Skautų Aido redaktore pakviesta Sofija Jelionienė. Iki šiol žurnalą redagavo Alė Namikienė.

— Moksleivių Ateitininkų Sąjungos ideologiniai kursai lapkričio 27-30 suruošti Dainavoje. Dalyvavo 40 atstovų iš daugelio Amerikos ir Kanados vietovių.

— Lituanistinių mokyklų mokytojų
konferencija, įvykusi 1975 lapkričio 22-23 Kultūros Židiny, New Yorke, surašė šiuos pageidavimus bei prašymus L.B. Švietimo Tarybai:
1. kad būtų vadovėliai perredaguoti, pritaikyti dabarties sąlygom, metodiškai parašyti ir turėtų žodynėlį;
2. kad į vadovėlio rašymą būtų įtraukti bent keli žmonės ir keli dailininkai;
3. kad būtų išleistas mokytojo vadovas, kur būtų išaiškintos mokymo priemonės, sudarytas jų sąrašas ir nurodyta, kur jų galima gauti, kad būtų taip pat pridėtas ir literatūros sąrašas;
4. kad pagalbinėm klasėm, kur mokosi angliškai kalbą vaikai, būtų parengta programa ir išleistas vadovėlis;
5. kad Švietimo Taryba susipažintų su Rūtos Penkiūnienės Washingtono mokyklai paruošta mokinių pergrupavimo programa, vadinama grupine sistema;
6. kad aukštesniosiom mokyklom bū
tų paruošta nauja, labiau suglausta programa;
7. kad būtų prisiminti ir Amerikos rytai su lituanistinėmis mokyklomis, laukiančiomis didesnio Švietimo Tarybos dėmesio.

R a š y t o j u o s e. — Lietuvių Rašytojų Draugijos valdybos antrasis trimetis baigiasi šiais metais. Ruošiamasi naujos valdybos rinkimams. Dabartinę valdybą sudaro: Leonardas Andriekus, pirm., Algirdas Landsbergis, vicepirm., Leonardas Žitkevičius, sekr., Jurgis Jankus, ižd., Nelė Mazalaitė, valdybos narė. Šiuo metu vyksta naujų narių priėmimo procesas.

— Liet. . Fronto Bičiulių sambūris
gruodžio 6 suruošė literatūros vakarą su Bernardu Brazdžioniu. Įvadinį žodį tarė Alė Rūta, Bern. Brazdžionis skaitė savo kūrybą. Pagal jo žodžius sukurtas dainas adiko sol. Birutė Dapšienė. Akomponavo Raimonda Apeikytė. Deklamavo Viltis Jatulienė.

— Poetas Tomas Venclova, Antano Venclovos sūnus, Lietuvoje yra patekęs į komunistų nemalonę. Jis atvirai priešinasi komunistinei vergijai ir varžtams, kuriuos ši sistema uždeda kūrybai Poetui Venclovai gresia kalėjimai, kankinimai psichiatrinėse ligoninėse, deportacijos ... Jo noras yra išvykti į užsienį. Liet. Rašytojų Draugijos valdyba, kontaktuodama užsienio literatūrines bei kultūrines institucijas ir žymiuosius rašytojus, daro viską, kad galėtų išgelbėti šį talentingą poetą.

— Mindaugas Tamonis, mokslininkas ir poetas, Lietuvoje lapkričio 5 d. žuvo po traukiniu. Tai nauja komunistų žiaurumo auka. 1974 m. Tamonis, Paminklų konservavimo instituto cheminės laboratorijos vedėjas, technikos mokslų kandidatas, atvirame pareiškime karštai išreiškė protestą prieš lietuvių tautos priespaudą, reikalavo jai elementarių teisių. Už šį drąsų protestą M. Tamonis buvo uždarytas į Vilniaus Vasaros g. Nr. 5 psichiatrinę ligoninę ir čia išlaikytas 4 mėnesius. 1975 m. birželio 25 d. M. Tamonis laišku kreipėsi į Lietuvos KP CK, įspėdamas dėl neostalinizmo grėsmės ir protestuodamas prieš lietuvių kultūros slopinimą. Birželio 27 d. jis vėl prievarta buvo uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Nepakėlusi šios sūnaus nelaimės, birželio 29 d. nuo širdies priepuolio mirė jo motina. Po mėnesio M. Tamonis buvo išleistas iš ligoninės, tačiau pastaruoju metu, t.y. prieš lapkričio mėn. 5 d., jis vėl gavo šaukimą atvykti į ligoninę, bet nenuvyko. Įvairiais būdais ignoruojamas ir persekiojamas. M. Tamonis gyveno visą antrojo grįžimo iš psichiatrinės ligoninės laikotarpį. Jis buvo gimęs 1940 m. gruodžio 14 d. Liko žmona ir 2 vaikai. Lietuvių Rašytojų Draugijos valdyba stengėsi poetą gelbėti, informuodama kitų kraštų rašytojus apie jo dalią.

— Leonardas Andriekus spaudai paruošė naują eilėraščių rinkinį. Išleidžia pranciškonai. Rinkinys jau spaustuvėje.

— Aloyzo Barono romaną "Mėnesiena" į latvių kalbą išvertė Janis Za-rinš. Knyga jau atspausdinta.

— Vaižganto Kultūros Klubo 2 seminarai buvo skirti Justino Marcinkevičiaus dramos veikalams nagrinėti. Renata Alinskienė nagrinėjo "Mindaugą", Eglė Juodvalkytė — "Katedrą". Seminarai vyko Kultūros Židiny, New Yorke.

— Poetei Haniai (Galinai) Lukauskaitei-Poškienei šiemet sueina 70 m. amžiaus. Ji yra- gimusi 1906 m. sausio 29 Šiauliuose. Baigusi Šiaulių gimnaziją, biologiją studijavo Kauno ir Vienos universitetuose. Literatūrinį kelią pradėjo spausdindama eilėraščius žurnale "Darbe". Išleido 2 eilėraščių rinkinius: "Brangiausią pėdą" (1933) ir "Eilėraščių kraitį" (1938). Jos poezijoje pynėsi socialinio maištingumo dvasia su jautriais lyriškais išgyvenimais. Ruso okupanto apkaltinta dalyvavimu rezistenciniuose sąjūdžiuose, poetė 1948 m. buvo nuteista 18 m. kalėti. Po Stalino mirties amnestuota, 1955 m. grįžo iš Vorkutos į Lietuvą ir apsigyveno Šiauliuose. Abu jos sūnūs žuvo per karą. Lukauskaitė tebėra komunistinio režimo nemalonėje, ir Lietuvoje neminimas jos vardas.

Mėnesiniam žurnalui redaguoti normaliai reikėtų bent vieno žmogaus, tam skiriančio visą savo darbo laiką.% Tačiau "Aidų" finansinė padėtis neleido nė vieną žmogų pilnai tam reikalui turėti. Nuo 1965 metų žurnalo redaktorius visus darbus atliko tik puse laiko, būtent dviem savaitėmis vienam numeriui. Nors ir neskaičiuojant dienos darbo valandų, poros savaičių nepakakdavo, bet reikėdavo ir trijų. Tad nuo pereitų metų rudens "Aidų" redagavimo darbas taip pasidalytas: dr. J. Girnius ir toliau rūpinasi pagrindine žurnalo medžiaga (straipsniais), skirdamas numeriui vieną savaitę, bet talkon ateina leidėjų atstovas T. dr. L. Andriekus, kuris rūpinasi literatūra ir apžvalgomis, o taip pat perima techninio redaktoriaus pareigas.