RANKOS PASPAUDIMAS ERDVĖJ Spausdinti
Parašė A. Radžius   
1975 metų vasarą šio krašto spaudoje ir vyriausybės sluoksniuose plačiai nuskambėjo jungtinis rusų ir amerikiečių žygis erdvėn. Tai dar Nixono administracijos 1972 metais pasirašytos su rusais sutarties rezultatas, kuriuo siekiama atšildyti abiejų tautų santykius, sustiprinti dėtente dvasią. Žygis daugiau politinis, negu mokslinis.

Apollo-Sojuz misija prasidėjo 1975 m. liepos 15 d. Tos dienos rytą, 8 vai. 20 min. iš centralinės Azijos, Baikonur kosmodromo (kaip išdidžiai ir propagandiškai skamba), pakilo rusų Sojuz erdvėlaivis su dviem jų kosmonautais pik. Aleksei A. Leonov ir Valery N. Kubasov. Po pietų 3 vai. 30 min. buvo iššautas iš Cape Canaveral amerikiečių Apollo, kurio įgulą sudarė brig. gen. Thomas P. Stafford, Vance D. Brand ir Donald K. Slayton.

Už poros dienų abu erdvėlaiviai susijungė ir prasidėjo tarptautinė bičiulystė erdvėje. Rusai lankėsi amerikiečių erdvėlaivy, amerikiečiai pas rusus, lįsdami vieni pas kitus per siaurą erdvėlaivių susijungimo kapsulę. Amerikiečiai kalbėjo rusiškai, o rusai angliškai. Abi įgulos, ruošdamosi šiam žygiui, intensyviai mokėsi vieni kitų kalbų.
Taip susijungę Apollo ir Sojuz išbuvo orbitoje dvi dienas, astronautams bedraugaujant ir kartu atliekant kai kuriuos mokslinius eksperimentus. Tada erdvėlaiviai atsiskyrė. Rusai išbuvo dar dvi dienas erdvėje, o amerikiečiai ilgiau. Iš viso amerikiečių misija tęsėsi devynias dienas, o rusų šešias.

Atsiskyrusi Apollo įgula atliko dar 22 eksperimentus. Vienas iš uždavinių buvo specialiai šiai misijai sukonstruotu teleskopu apžvelgti ekstra trumpų ultravioletinių spindulių, vadinamų EUV (extreme Ultraviolet radiation) šaltinius. Kitas eksperimentas atmušė šviesos spindulį nuo Sojuz erdvėlaivio. Tai nustatė atmosferos dalelyčių koncentraciją 140 mylių aukštyje, matuojant ultravioletinių bangų absorbciją tarp dviejų erdvėlaivių. Visa grupė eksperimentų skirta nustatyti X-spindulių emisijos pasiskirstymą parinktose skliauto vietose.

Tad moksliniu atžvilgiu žiūrint, žygis buvo vaisingas. Bet rusų kosmonautų ir jų erdvėlaivio įmaišymas suteikė politinį atspalvį. Ru-rams to žygio būtinai reikėjo. Jie iš arčiau galėjo pažvelgti į amerikiečių erdvės technologiją. Be to, tai pakėlė jų prestižą, sudarė įspūdį, kad jie esą lygūs amerikiečiams erdvės srityje. Bet iš tikrųjų Apollo-Sojuz skrydis parodė ne lygybę, o amerikiečių pranašumą. Visų pirma, amerikiečių erdvėlaivis daug didesnis ir daugiau su savim turėjo mokslinių instrumentų. Rusai su savo Sojuzu tik laukė orbitoje amerikiečių atskrendant ir prisijungiant. Susijungimo mechanizmas buvo amerikiečių konstrukcijos. Taip pat ir dauguma mokslinių eksperimentų atlikta Apollo įgulos. Ne veltui Amerikos visuomenėj buvo jaučiamas mažas susidomėjimas tuo žygiu, nežiūrint oficialiųjų sluoksnių entuziazmo.
A. Radžius