Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PENKTOJI LAISVOJO PASAULIO LIETUVIŲ ŠOKIŲ ŠVENTĖ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Juozas Prunskis   
Tautinių šokių šventės jau pasidarė išeivijoje tokia brangia tradicija, kaip ir dainų šventės. Pirmoji šokių šventė įvyko 1957, antroji — 1963, trečioji — 1968, ketvirtoji — 1972. Visos buvo Chicagoje. Čia centras, kur daugiau šokėjų grupių ir kur lengviau visiems suvažiuoti. Nusistatyta šokių šventes laisvajame pasaulyje ruošti kas penkeri metai, tačiau šiemet surengta metais anksčiau — švenčiant JAV 200 metų sukaktį.

Didžiąją tautinių šokių šventę Chicagoje sutikdamas, jos rengimo komiteto pirmininkas Bronius Juodelis pareiškė:
"Mūsų tautiniai šokiai sukurs mums mažąją Lietuvą kiekviename laisvojo pasaulio kampelyje tol, kol mes juos šoksime. Tad tegul penktosios tautinių šokių šventės džiaugsmas atgaivina visus dalyvius ir svečius, lyg tyras šaltinio vanduo, bekeliaujant per gyvenimo dykumas. Tas džiaugsmas tepalaiko mūsų tautinę sąmonę per daugelį metų ir išugdo naujas generacijas, dirbančias lietuvių tautos gerovei".

Taigi tautinių šokių šventė — ne vienkartinis įvykis, o sąjūdis, kuris patriotine ugnimi uždega plačiąsias išsiblaškiusių lietuvių kolonijas ir telkia mūsų tautai draugus iš kitų tarpo. Šokių šventės proga sustiprėjo mūsų ryšiai su eile šio krašto įžymybių, kai į garbės komitetą įėjo prezidentas Fordas, daugelis senatorių, kongresmanų ir Chicagos miesto galva. Jie atsiuntė iškalbingus sveikinimus, skelbė lietuvių dienas.
Į šokių šventę sveikinimais įsijungė ir vadovaujantieji mūsų tautos žmonės.

Visą ratą energingai suko rengimo komitetas: pirm. Br. Juodelis, vicepirm. S. Džiugienė, progr. di-rekt. G. Gobienė, sekr. A. Rauchie-nė, ižd. G. Rimkienė, adv. P. Žum-bakis, muz. dir. A. Modestas, ir eilė kitų.

Jiems pavyko sutraukti gausias šokėjų grupes. Šokių šventėje dalyvavo Venecuelos Vaivorykštė, Londono (Anglijos) lietuvių tautinių šokių grupė, Kanados Atžalynas (Torontas), Baltija (Londonas, Ont.), Gintaras (Torontas), Gyvataras (Hamiltonas). Ypač daug iš JAV: Niagara Falls — Nemunas, Los Angeles Audra ir Jaunimo ansamblis, Hartfordo Aitvaras ir Berželis, Omahos Aušra, Kenoshos-Racine Bijūnas, Bostono tautinių šokių sambūris, Cle-velando Čiurlionio ansamblio taut. šokių grupė ir Grandinėlė, Baltimo-rės Kalvelis ir Malūnas, Rocheste-rio Lazdynas, Lemonto Maironio lituanistinės mokyklos šokėjų grupė ir Sumestinis, Roselle, N.J., Liepsna, Melrose Parko lituanistinės mokyklos tautinių šokių grupė, Water-burio Ratelis, Detroito Šilainė, New Yorko Tryptinis, San Francisco Vakarų Vaikai, Daytono Vėjeliai, Phi-ladelphijos Aušrinė, Grand Rapids Sietynas, Cicero aukštesn. ir pradinės lituanistinių mokyklų grupės. Mūsų kolonijos daug pasidarbavo tiek šokėjų grupių paruošdamos ir atveždamos.

Ypač daug šokėjų grupių buvo iš Chicagos: Brighton Parko lit. mok., Chicagos aukšt. lit. mok., Dariaus-Girėno lit. mok., Krist. Donelaičio aukšt. ir prad. lit. mokyklų grupės, Grandis, Jaunimo Centro studentų ansamblis, Jaunimo Viltis, Lėtūnas, Lietuvos vyčių taut. šokių grupė, LTS korp. Neo Lithuania taut. šok. grupė, Marquette Parko lit. mok.,Sūkurys, Švyturys, Žilvitis, Tėviškės jaunimo ratelio taut. šokių grupė. Brazilijos Nemunas, nors labai norėjo, bet negalėjo atvažiuoti.

Šokių šventei paremti buvo sudaryti keli muzikiniai vienetai. Visų pirma — jungtinis choras iš Dainavos, Tėviškės parapijos, Pirmyn, Lietuvių operos ir Chicagos vyrų chorų — iš viso 95 dainininkai, kuriuos paruošė muz. A. Jurgutis. Buvo sudarytas liaudies instrumentų ansamblis iš Čiurlionio kanklių orkestro, Detroito šaulių kuopos kanklininkių, Chicagos lietuvių liaudies instrumentų ansamblio, Toronto St. Kairio muzikinio vieneto. Iš viso apie 60 tautinių instrumentų ir 30 dūdų orkestrų. Viskas buvo suplanuota, iš anksto numatyta ir tinkamai išgarsinta taip, kad jau mėnesį prieš šventę visi bilietai International Amfiteatre, kur telpa per 10,000 žmonių, buvo išparduoti. Tvarkai palaikyti iš 4 Chicagos tuntų pakviesta 150 skautų.

Besirinkdami svečiai su visa šventės eiga galėjo susipažinti iš rūpestingai parengtos programos knygos, kurią redagavo D. Bindokienė, o iliustravo dail. A. Korsakaitė-Sutku-vienė, gi spaudė naujai Drauge įrengtas ofseto skyrius.
Jau šokių šventės išvakarėse buvo patriotinės iškilmės prie žuvusių už Lietuvos laisvę paminklo — su PLB pirm. Br. Nainio žodžiu ir aukuro uždegimo iškilmėmis. Aukurą uždegė programos direktorė G. Gobienė su JAV, Kanados, Anglijos, Venecuelos šokėjų atstovais. Mirusiųjų pagerbimui pakviesta žodį pasakyti gen. kons. J. Daužvardienė. Deja, ji susižeidė ir pačioje šokių šventėje negalėjo dalyvauti. Skambėjo Lietuvos himnas. Vakare Jaunimo Centre buvo šokėjų susipažinimo vakaras, kur labai daug susirinko jaunimo. Jaunimo Centro kavinėje vyko šventės komiteto ir svečių pobūvis.

Sekmadienį, rugs. 5 d., buvo pamaldos Šv. Kryžiaus bažnyčioje, kur iškilmėse taip skambiai gieda Dainava. Mišias aukojo vysk. V. Brizgys.


Šokių šventės vaizdas

Pamoksle vysk. A. Deksnys pažymėjo, kad tautinių šokių šventė yra ne tik mūsų kultūrinis laimėjimas, bet ir ateivių dovana Amerikai. Evangelikų pamaldos vyko Tėviškės parapijoje.

Pati šokių šventė buvo savotiškas išeivijos lietuvių triumfas. Per 35 metus gyvenant Chicagoje ir daug kartų būnant International Amphi-theatro patalpose, pirmą kartą teko matyti, kad visos vietos (10,000) buvo užpildytos ir dar daugelis turėjo stovėti. Arena buvo rezervuota šokėjams. Galingai šventės orkestrui skambant, įneštos Lietuvos, JAV, Anglijos ir Venecuelos vėliavos. Orkestro maršų palydoje pradėjo žygiuoti ilgos šokėjų gretos. Priešaky buvo nešamas kiekvienos grupės vardas, stambiomis raidėmis išrašytas plakate ir papuoštas tautiniais ornamentais. Žygiavo jaunimas, veteranai šokėjai, jaunių ir vaikų šokių grupės. Jas lydėjo gausūs publikos plojimai. Entuziazmas spaudė ašaras. Su dideliu dėmesiu juos sekė V. Adamkaus iškviesti ir estrados priešakin pasodinti svečiai — dr. K. Bobelis, pik. Reilly, inž. Br. Nainys, J. Gaila, gubernatorius Walker su žmona, prezidento pavaduotojas etninių grupių reikalams dr. Kuro-pas, sen. Percy, o svarbiausia — prezidentienė Betty Ford. Ji publikos buvo sutikta didelėm ovacijom. Fordienės atvykimas padėjo šokių šventę išpopuliarinti. Chicagos miesto laikraščiai, radijas, televizija vis minėjo, kad prezidentienė atvyksta į lietuvių šventę.

Orkestrui griežiant ir jungtiniam chorui giedant, galingai skambėjo Amerikos himnas, o visa 12,000 minia (su šokėjais) stipriai traukė "Lietuva, tėvyne mūsų". Tuo metu iškilmingai plevėsavo prožektorių nušviesta trispalvė. Dar ilgesnė Lietuvos vėliava buvo nutiesta virš estrados.

Chicagos burmistrą pavadavęs pik. Reilly šokių šventės komiteto pirmininkui įteikė specialų dokumentą, dėkodamas, kad čia paminima ir JAV 200 m. sukaktis. Pirm. Br. Juodelis, trumpa kalba pasveikino dalyvius ir šokėjus, pabrėžė JAV sukaktį ir mūsų čia turimą kultūrinę laisvę. Sen. Percy, pasveikindamas prezidentienę, priminė priespaudą Lietuvoje, iškėlė tai, kad JAV niekada nepripažins Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą. Amerika reikalaus, kad Sovietų Sąjunga laikytųsi Helsinky pasižadėto įsipareigojimo — gerbti žmonių ir tautų teises. Užbaigė linkėjimu — tegyvuoja Lietuva. Gubernatorius Walker sveikino Illinois valstijos vardu. Priminė, kad, jeigu seniau buvo "tirpdančio katilo " kryptis, tai dabar laukiama kiekvienos etninės grupės tautinio įnašo. Prezidentienė Betty Ford visus maloniai nuteikė pradėdama lietuviškuoju sveikinimu "Labas". Ji pažymėjo, jog prezidentas Fordas ją prašė pranešti, kad jis yra susirūpinęs Rytų Europos žmonių laisve ir naudos visas pastangas ta kryptimi. Pabrėžė, kad ji šokius vertina, nes pati yra buvusi šokėja. Prezidentienė oficialiai atidarė šokių šventę. Ji buvo apdovanota gintaro puošmenimis ir lietuvių tautiniais drabužiais.
Po to prasidėjo šokiai. Reikia stebėtis, kaip viskas gerai buvo išplanuota. Deja, arena rodės per maža visiems 2,000 kartu šokti. Visas plotas buvo padalintas į 28 kvadratus, ir kiekviename jų pradėjo šokti Landytinį atskira šokėjų grupė, jungdamasi į bendrą didžiulį, tautiniais drabužiais marguojantį sūkurį. Žiūrovų pasigėrėjimas buvo didelis, ir šokius jie lydėjo dažnai kartojamais plojimais.
Jaunimo šokėjai greit persiformavo Aušrelės šokiui, atliekamam su jungtiniu choru ir orkestru, diriguojant muz. A. Jurgučiui. Ir vėl miklusis mūsų jaunimas ėmė suktis pagal Žėkelio taktą.

Trankesniam dūdų orkestrui skambant ir muz. A. Modestui diriguojant, jaunimą pakeitė jauniai, dailiai pašokdami Šustą ir Prienų suktuką. Įvairumas augo, išėjus mergaitėm su Audėjėlės šokiu, palydint liaudies instrumentų ansamblio švelnesnei muzikai ir diriguojant muz. A. Mikulskiui. Neatsiliko nė vyrija, išeidama su gerokai įtampos reikalaujančiu Mikita. Visą pirmąją šokių dalį iš balkono stebėjo prezidentienė. Specialiai jai bei kitiems garbingiems svečiams parodyti buvo sukeista programa, anksčiau įvedant mergaičių svajingąją Blezdingėlę, o paskiau mūsų šokėjai, pagerbdami JAV sukaktį, pirmą kartą tokioje šventėje sklandžiai sušoko amerikiečių "Virginia Reel" ir sudarė masinį sukakties skaitmenį "200". Kiekvienam šokiui trumpą įvadą padarė programos vedėjos Julija Cijūnelienė ir Jolita Kriaučeliūnaitė.

Pertraukos metu pasipylė gausūs iš visų žymesnių lietuviškų kolonijų suvažiavę svečiai į teatro erdvius koridorius, ieškodami savo pažįstamų, su kuriais kiti buvo nesimatę po kelias dešimtis metų. Buvo žmonių iš visur — nuo Pacifiko iki Atlanto, nuo Miami iki Kanados įvairių miestų.

Antrojoj daly daugiau pasireiškė vaikai, išeidami parado maršu ir patraukliai pašokdami Aguonėlę, Piemenėlį ir Žvejų polką čia su tautinių instrumentų, čia su dūdų orkestro palyda. Šioje dalyje pasirodė ir lietuviško šokio veteranės — nuometuotos ankstyvesnių šokių švenčių šokėjos, atlikdamos Rugelius, Lėtū-ną ir Ketvirtainį. Nenusileido jaunimas, išeidamas su Abrūsėliu, Vėdaru, Berneliais apgavikais, Ūsauninku. Ir šie šokiai, kaip ir visa programa, praėjo labai sėkmingai. Programoje buvo dar numatytas Malūnas, tačiau jis liko išleistas. Priežastis — šeštadienį bendroje repeticijoje nebebuvo laiko jam galutinai pasiruošti. O repetuota įtemptai: nuo 9 vai. ryto iki 6 vai. vakaro. Vadovai dar norėjo repeticiją užtęsti ilgiau, tačiau salės savininkai nesutiko, nors buvo siūlomas ir antva-landžių didesnis mokestis. Bet po visos dienos repetavimo, ypač po tokio planingo pasiruošimo, iš anksto viską numatant ir sutvarkant, šventę vainikavo pasisekimas.

Išnešus vėliavas, iškilmingai išeidami šokėjai, nuotaikos pagauti, nebe ėjo ir žygiavo, o tiesiog šokdami iš salės traukėsi. Gal jie jautė, kad čia buvo didysis mūsų jaunimo įnašas į tautinį pasireiškimą, savo įspūdžiu pralenkiąs beveik visus vyresniųjų pasireiškimus. Ne veltui, šokių šventę užbaigdamas, JAV LB pirm. J. Gaila skelbė: "Garbė mūsų šokių mokytojams: mes visi su pasididžiavimu žiūrėjome į mūsų šokantį jaunimą, kuris yra lietuvių tautos ateitis". Dėkojo jis šokių šventės komitetui, šokių šventės mokytojų institutui, reiškė padėką Amerikai, kuri mums suteikė galimybę pasirinkti tokį gyvenimą, kokio norime ir augti savo kultūrine veikla. Pagaliau jis visus pakvietė į dainų šventę, kuri įvyks 1978 Toronte.

Pasibaigus programai, burmistro Daley pavaduotojas specialiems įvykiams Chicagoje prasitarė, kad tai buvęs didžiausias įvykis, kokį jam, esant tose pareigose beveik per 50 metų, tekę stebėti. Jis sakė: "Nemanau, kad Chicagoje yra kita tokia tautinė grupė, kuri galėtų pakartoti tai, ką lietuviai padarė. Niekada gražesnio dalyko nemačiau, o man tenka dalyvauti Chicagon atvykstančių karalių ir kitų garsenybių priėmime. Kalbu iš patirties. Tai spalvingiausias pasirodymas, kuriame man teko dalyvauti".

Prezidentienė pokalbyje su žurnalistais irgi pareiškė, kad ji šio įvykio niekada neužmirš. O į šią šokių šventę atsilankęs vienas įtakingas italas prisipažino: "Mūsų, italų, Chicagoje yra daugiau negu lietuvių, bet mes tokio dalyko nepadarėme ir nepadarytume ..." Šokius stebėjo ir latvių bei estų atstovai.

Bet mūsų šokėjams tai dar nebuvo pabaiga. Vakare didžiuosiuose Chicagos parodų rūmuose įvyko banketas su specialiai parinktomis salėmis vyresniems ir jaunimui, su šaunia vakariene, laimėjimų paskirstymais ir su šokiais.
Visa šokių šventė buvo įrodymas, kokius didelius darbus, vieningai veikdami, galime atlikti. Tai laimėjimas, pasiektas rūpinantis Lietuvių Bendruomenei.

Juozas Prunskis


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai