MĖNESIENA LIETUVOJ
Žėruoja rubinu žvaigždynas Anta milžinkapių naujų, Šaknis piliakalnio maitinas Šiltu kovotojų krauju. Jis renkas ten į vario urną – (Lyg lob| degantį matai! ...) Ir godžiai godžiai pilna burna Jį geria kalno pamatai,
Ir atžalas iš kelmo leidžia Sausi, šventieji ąžuolai, Ir klūpo prieš aušrinę žvaigždę Maldos ekstazėje šilai ...
KARŽYGIO KAPAS VIDURY KAIMŲ
Mano kaulai išbalo kaip sniegas, Mano žirgas prie šono ramus, Mano vardo neatmena niekas Mediniuose slėnių kaimuos.
Bet nelauktai kada susapnuoja Pro kapus jie, pro alkus einą, Mano šaukiami kylą ir joją, Svaigindamies žygio daina.
|