Eilėraščiai Spausdinti
Parašė Jolanta Malerytė   
Pabers geltonas ašaras klevai,
O man bus liūdna ir klevų tų gaila . . .
Surinkčiau ašaras visas visas
Ir vėl ant medžių pakabinčiau. Kvaila . . .
Tarytum nežinau. Nukritęs lapas nežaliuos.
Jis numirė. Bet jeigu tik galėčiau,
Vis tiek surinkčiau juos visus
Ir ant klevų iškabinėčiau . . .

* * *

Pušys išgėrė saules,
Upėse jų jau nerasi. . .
Ištiesi rudeniui saujas,
O pagalvojai — pavasariui.

Blyksi birių naktų sagtys . . .
Tos mėlumos nesuprasi . . .
Rudenio mėlynos naktys,
O pagalvojai — pavasario.

Pušys — geltonos ir šviesios.
Išgertų saulių nerasi . . .
Rudeniui meilę ištiesus,
Tu nusivylei pavasariu.

* * *
Sužvarbo pūgos
Nuo šaltos žvaigždžių šviesos,
Nugrubo rankos
Nuo vienatvės ir tamsos.

Seniai užgeso
Per dienų gilias marias
Vilties skarelė,
Nusinešusi svajas.

Pasilikau sau
Suledėjusias pūgas,
Atidaviau
Žmonėms šiltas žvaigždes.

* * *
Rugpiūtyje medžius nuplauna paukščių raudos,
Rugienose pasklinda balkšvos snaigės.
Rugpiūčio naktimis — be galo tylios delčios,
Ramus vanduo ir tylios žvaigždės.

Paliko gervės mane vieną
Ateinančiai snieginei tylai . . .
O po piūties užgęsta žvaigždės,
Ir medžiai nuo raudų pražyla.

Rugpiūty stoviu vidur lauko —
Ištirpsta paukščiai debesyse . . .
Ir pagailėjus balto skausmo,
Aš vėl su paukščiais neišskristu.