Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
SKULPTORIUS, PAJUDINĘS SKULPTŪRĄ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė St. Goštautas   
Alexander Calder, miręs pernai lapkričio 11, yra menininkas, kūręs judančias skulptūras. Nebuvo jis pirmas. Gotikos katedrų varpinės ir rotušių skulptūros savotiškai judėjo, nors atrodė statiškos. Gaide ris — daugiau negu judančių skulptūrų pradininkas. Jis net dar svarbesnis kaip originalus ir žaismingas kitų įvairiausių skulptūrinių formų kūrėjas.

Calderis tarp savo judančių skulptūrų

Kaip Klee tapyboje ir kadaise rusų konstruktyvistai, Calderis kūrė su gyvu džiaugsmu. Užtai jis atrodo kaip koks burtininkas, įsibrovęs į vaikų fantastinį pasaulį. Ar tai bus iš vielos sumezgiotas judąs cirkas, ar moterų papuošalai, ar monumentali skulptūra Spoleto gatvėje arba New Yorko aerodrome — visur jausis tas pats lengvumas bei džiaugsmas, kaip vaiko žaisluose, kuriuos galima išardyti, numesti, priglausti prie širdies ir pagaliau, padėjus ant lentynos, žiūrėti bei gėrėtis.

Neatsitiktinai daugiau negu 20 metų Calderis iliustravo vaikams knygeles. Lengva prisiminti jo brėžinius .leidiniuose: Animal Sketching (1926), Fables of Aesop (1931), Three Young Rats (1944) ir t.t. Jo susidomėjimą vaikų pasauliu ypač pamatėm pernai spalio 14 atidarytoje Whitney muziejuje parodoje New Yorke. Paroda suruošta paties dailininko priežiūroje mėnesį prieš jo mirtį. Joje žymi vieta užleista filmui "Cirkas", kur pats skulptorius žaidžia savo žaisliniais kūrinėliais su vaikaičiais. Calderis turėjo talentą menu išsakyti vaikų džiaugsmą. Jis žaisluose rodydavo skulptūrines formas vaikiškos iliuzijos plotmėje.

Po 1930 m. Calderis, neatsisakydamas vaizdinio meno, pasuko į abstrakčias, įš gamtos paimtas geometrines formas, kurioms jis suteikė tikrą judesį ir kuriomis pasiekė neregėto originalumo. Beje, kiekvieno dailininko troškimas visuomet yra duoti savo kūriniui judesio iliuziją.

Ar tai bus motorozuotas juc ar vėjo bei žmogaus stumtelėtas daiktas, Calderio skulptūrinės formos visuomet suksis aplink vieną ašį (stovinčią ar kabančią) cikliniu atsikartojimu.

Kaip ir žaislams, Calderis savo skulptūroms duoda tik pagrindines spalvas — geltoną ir raudoną, rečiau mėlyną ar rožinę, kurių visas apima viena juoda spalva. Tas grįžimas prie pagrindinių spalvų jau buvo bandomas Mondriano, kurio tapyba turėjo nemaža įtakos Calderiui.

1930 m. Jean Arp Calderio nejudančias skulptūras pavadino "Sta-biles", o po dvejų metų Marcei Du-champ Calderio judančias skulptūras — "Mobiles". Tarp šitų dviejų formų ir sukasi Calderio pasaulis, nešdamas jam tarptautinę garbę.

Dailininkas yra sukūręs įvairiausių skulptūrų, pradedant ant sienos kabinamomis mažomis statulėlėmis baigiant milžiniškomis judančiomis ir nejudančiomis metalinėmis formomis. Ypač pažymėtina, kad 1955 m. Calderis sujungė judančius ir nejudančius skulptūrinius elementus į darnų kūrybinį vienetą, tuo užbaigdamas savo naujų kelių ieškojimą.

Calderis ne tik išlaisvino skulptūrą iš pjedestalo vergijos, bet ir suteikė jai visas galimybes įsijungti į gyvenimą. Jis ją padarė gamtos dalimi parke, salėje ir aikštėje, kur suaugusieji gali gėrėtis, o vaikai liesti, laipioti ir džiaugtis.
St. Goštautas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai