NAUJAS LATVIŲ MENO ŽURNALAS Spausdinti
Parašė Alina Staknienė   
Latvju Maksla. Periodisks rakstu krajums. Amerikas Latviešu Apvieniba. (Latvių Menas. Periodinis straipsnių rinkinys. Amerikos Latvių Draugija). Rock-ville, Md., Nr. 2, 1975, $4.50.

Prieš kelerius metus, suvesdamas ketvirčio šimtmečio pabaltiečių tremties literatūros balansą, prof. Ivar Ivask išreiškė nuostabą, jog palyginti nedidelis pabaltiečių išeivių skaičius po II pasaulinio karo sugebėjo išauginti tokį gražų literatūros kūrybos derlių. Anot jo, šie žmonės, jei būtų susispietę į vieną vietą, o ne pasklidę po įvairias pasaulio šalis, net nesudarytų didesnio miesto. Gi tame nedideliame įsivaizduotame mieste kūrybinis vitališkumas būtų nepaprastai intensyvus, imant vien tik kūrybinių pasireiškimų skaičių. (Žiūr. Baltic Literature and Linguis-tics, 1973, psl. 5-6).

Pavarčius 1975 metais pradėtą leisti JAV latvių memo žurnalą Latvju Maksla, (kurio 1976 išėjo antras numeris ir jau ruošiamas trečias), kyla toks pat nuostabos jausmas ir pasididžiavimas mūsų brolių pabaltiečių tremtyje kūrybiniu vitališkumu, o taip pat ir jų negailėjimu pinigo ir triūso tokiam leidiniui įkūnyti.
Leidinys stebina savo aukštu profesiniu lygiu, turinio apimtimi ir techniniu tobulumu. Antrasis numeris — 168 puslapių, kaip ir pirmasis, pusiau kietais, spalvotais viršeliais, išspausdintas labai gerame popieriuje, gausiai iliustruotas puikios kokybės meno darbų nuotraukomis kai kurios jų pilno puslapio, kelios spalvotos).

Šiame antrame numeryje yra kelių žymesnių tremties menininkų kūrybos analizės, išsamūs svarbesniųjų dailės parodų ir jose gerai pasirodžiusių dailininkų darbų aprašymai su tų darbų reprodukcijomis. Čia taip pat randame kritiškų svarstymų apie rūkomosios dailės padėtį okupuotoje Latvijoje (su gausiomis kerami-audinių, sidabro ir gintaro, metalo ir medžio dirbinių nuotraukomis) ir apie 11-kos latvių dailininkų ras i rodymą Sovietų Sąjungos meno parodoje Dūsseldorfe. Be to, yra keli straipsniai apie pernai mirusius menininkus ir dar kitokių trumpesnių straipsnių.

Žurnalo leidėjas yra Amerikos Latvių draugija. Jo redaktorius — menininkas Arnolds Sildegs. Viena iš pagrindinių redakcijos kolektyvo narių, kuri daug rašo šiame žurnalo numeryje, yra žinoma latvių meno istorikė ir kritikė Eleonora Šturms, gyvenanti New Yorke. Ši gabi moteris dabar pažįstama ir New Yorko lietuviams, nes buvo atvykusi į Kasiulio parodą Kultūros Židinyje, Brooklyne, ir ją aprašė latvių laikraštyje Laiks. Ji aktyviai dalyvauja naujai sudarytame pabaltiečių kultūros komitete New Yorke, kuris pasiryžęs suruošti jungtinę pabaltiečių dailės parodą ir kitokių bendrų renginiu

Šiame numeryje, tarp kitų, taip pat rašo žinomas dailininkas Arnolds Treibergs, jaunos dvasios žmogus, kurio 70 m. gimtadienis buvo minimas New Yorke. Apie žymų mirusį dailininką/tfnj Gailį trumpą straipsnį rašo labai gerbiamas senosios latvių menininkų kartos dailininkas prof Augusts Annus, 84 m., dar vis aktyviai dalyvaująs įvairiuose menininkų sąskrydžiuose. Jis pokario metais Vokietijoje, rodos, buvo vienas iš organizatorių bendros pabaltiečių dailės parodos, ir dabar norėtų tokią parodą pamatyti. Domisi lietuviais menininkais, gerai prisimena prof. V. Jonyną ir P. Puziną, kurį, kaip jis pasakoja, Rygoje gelbėjo iš nacių nagų.

Pats pagrindinis straipsnis yra Eleonoros Šturms gyvai parašyta New Yorke gyvenančio dailininko Fridrichs Milts darbų analizė. Straipsnis iliustruotas pirmaeilio meno fotografo Bruno Rozičio labai geromis nuotraukomis: 14 juoda-balta, kurių viena yra Milts fotoportretas, ir dviem spalvotom, kurių viena puošia žurnalo viršelį. Net šešios yra pilno puslapio dydžio. Nuotraukos puikiai perduoda aliejinių darbų spalvas ir faktūrą.

Milts yra įdomus senesnės kartos latvių dailininkas. Daugiau kaip 20 metų jis praleido gyvendamas ir kurdamas triukšmingoje, dabar gerokai apšepusioje vakarinėje Manhattano dalyje, vadinamoje "Hell's Kitchen", 42-sios gatvės ir 10-sios avenue sankryžoje. Jo studija vieno pusiau apleisto namo rūsyje suvaidino svarbią rolę latvių išeivių meno ir literatūros gyvenime.

Čia kitados buvo susispietusi rašytojų ir menininkų "bohema" — tokie poetai, kaip Gunars Salins ir Linards Tauns 1956-1958 m. čia skaitė naująją savo kūrybą. Jų krypties poetai ir dabar latvių literatūroje žinomi "Hell's Kitchen" poetų vardu: tuo vardu amžiams pakrikštyta jų poezijos srovė, gimininga mūsų "žemininkų" poetų kartai (Nagiui, Nykai-Niliūnui).

Pats Milts su žeme per paskutinius 20 metų maža ryšio teturi. Užsidaręs savo rūsyje tarp didmiesčio mūrų, jis mažai kur beišeina. Jo kūryboje atsispindi ne gamta, o miesto žmonių veidai ir figūros, sukarpytos stogų plokštumos su virš jų plevenančiais skalbiniais, didmiesčio gatvės ir aikštės, dangoraižių didžiuliai siluetai, vakaro spalvų užlieti, o kartais — saulėgrąžų puokštė, kažkieno atnešta, ar gal iš praeities išniręs seno žvejo veidas ar uostas.

Parafrazuojant Eleonorą Šturms: "Jo nekomplikuotų formų, lengvų ir akcentuotų linijų ritmikoje telpa ir natiurmortas, ir pu s abstrakti s: aš-triakampių namų prigrūstas didmiestis čia rūsčių, čia švelnių spalvų gamoje; laužtomis, akcentuotomis linijomis nubrėžtos moterų figūros, ant lenktų, prailgintų kaklų parimusios merginų galvos ir linksmos, puikiais žiedlapiais gėlės". O po kelionės į Meksiką į jo kūrybą įsiliejo meksi-kietiškų motyvų.

Milts technika — aliejinė tapyba, akvarelė ir, paskutiniu laiku, — akri-lis, kuriuo jis mėgsta perduoti miesto spalvas ir nuotaikas. Ilgus merus praleidęs pačioje miesto širdyje, jis jaučia jo pulsą, kurį išreiškia sugestyvia jėga "savo architektoniškų kompozicijų ritmika ir išbalansuotų spalvų sąskambiais".
Jo kūryboje, be abejo, galima rasti įvairių Vakarų meno įtakų, bet ne aklą pasidavimą kuriai vienai srovei. Viską atsveria, anot E. Šturms, kieta, iš žemdirbių paveldėta jėga ir betarpiškumas. (Latviai irgi mėgsta pabrėžti savo ryšį su žeme!).

Antras pagrindinis straipsnis (iliustruotas 8-iomis darbų nuotraukomis, 5 — pilno puslapio, 1 — spalvota), yra minėto Arnoldo Treibergs išsamus rašinys apie vidurinės kartos, jau emigracijoje pilnai subrendusį dailininką, Laimons Eglitis, gerą piešėją ir stiprios kompozicijos menininką, kuris mėgsta vaizduoti renesansinių proporcijų figūras.

Jo formos tridimensinės, keliose plokštumose. Akį pagauna ryškūs, apvalūs objektai, kaip obuoliai, citrina, kiaušinis, realistiškai nutapyti. Bet jo paveikslų turinys slėpiningas, pakibęs tarp realybės ir iliuzijos Nuotaika ir asociacijos kilusios iš modernaus žmogaus vidinio pasaulio. Realūs daiktai tai tik simboliai, realybė transcenduojama: už lang matoma kitokia erdvė — "iliuzijos iliuzija". Anot A. Treibergs, pas Egli-tį dominuoja metafiziniai elementai, stipri surrealistinė nuotaika ir magiškojo realizmo atmosfera.

Kitas išsamus rašinys šiame numeryje tai E. Šturms straipsnis apie pačią svarbiausią, pasaulinę latvių meno parodą, kuri, kaip pas juos priimta, ir 1975 m. vyko kartu su didžiule dainų švente, šį kartą surengta Seattle mieste, Washingtono valstijoje. Kaip ir pas mus, tokio pobūdžio šventės sutraukia net keliolika tūkstančių (12,000 - 15,000) žiūrovų. Menininkai tada būna kviečiami iš viso pasaulio. Seattle dalyvavo 57 menininkai su 115 darbų iš įvairių kraštų, bet daugiausia iš šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados), tik po vieną buvo iš Australijos ir Pietų Amerikos. Čia buvo reprezentuojamos įvairios meno srovės, nuo tradicinio realizmo, iki surrealizmo, nuo "optiškojo intelektualizmo", "pop art" iki plakatiškojo modernizmo (su latviškais motyvais!). Dalyvavo kelios menininkų kartos, nuo 'Veterano" prof. A. Annus iki pačių jauniausių menininkų.

Latvių Kultūros Fondas, kaip paprastai, skyrė menininkams eilę premijų ir atžymėjimų. Pirmąją premiją laimėjo skulptorius Janis Min-tiks. Buvo išstatyta ir pritaikomosios dailės darbų, kurių vienas (abstraktas audinys) laimėjo atžymėjimą. Ši meno sritis pas latvius tęsia liaudies meno tradicijas ir yra labai gerbiama (būna visada reprezentuojama didžiosiose meno parodose). Šis straipsnis apie parodą iliustruotas 14-kos joje išstatytų ir premijuotų ar atžymėtų darbų nuotraukomis.

Taip pat gausiai iliustruotas kitas E. Šturms rašinys apie Evaldo Da-jevskio, scenos dekoratoriaus, kūrybą. Čia 20 gerų Bruno Rozičio nuotraukų — Dajevskio scenos dekoracijų ir kostiumų eskizų, paruoštų Annos Brigadere pasakai - vaidinimui "Pincese Gundege un karalis Brusu-barda". Šis Amerikos Latvių teatro spektaklis buvo statytas trijose vietose: 1975 m. birželio mėnesį New Yorke, rugsėjo mėnesį Bostone, spalio mėnesį Toronte.

Dajevskis, tai profesionalas scenografas. Jis dirba garsioje scenografų menininkų studijoje New Yorke bendradarbiaudamas su žinomais amerikiečiais scenos dekoratoriais, gamindamas dekoracijas baleto, operos ir teatro pastatymams (kaip, pavyzdžiui, "Nutcracker", "Mefisto-fele", "Fiddler on the Roof").

Jis labai dažnai naudoja iliuzorišką tridimensine stilizaciją, atremtą į psichologiškai motyvuotą vizualinį pojūtį, geometrinę ornamentiką (senovės latvių pilies vaizdavime) ir jausminį bei humoristinį elementą — įvairias nuotaikas atspindinčias spalvų gamas. Šis scenografas menininkas yra daug dirbęs latvių teatrui, kuris turi savo ansamblius didesniuose JAV miestuose, kaip Bostone ir New Yorke. Yra gavęs jau keletą premijų.

Likusieji žurnalo rašiniai yra kiek mažesnės apimties. E. Kronbergos straipsnis (pilnas Inaros Simanis fotografijų) apie menininkų suvažiavimą Clevelande; keli trumpi straipsniai apie mirusius menininkus: minėto prof. A. Annus — apie dailininką Janį Gailis, Valdemaro Avens — apie Sigurdą Vidzirkste, "juodosios saulės tapytoją", Annos Graudins — apie medžio skulptorių Hugo Mercs (su Janitis Studio nuotraukomis), Roberto Legzdinš prisiminimai apie Jasper Grosvalds, ryšium su jo darbų paroda Stockholme. Taip pat yra keli rašiniai apie mažesnes parodas, apie pritaikomos dailės parodą okupuotoje Latvijoje ir apie minėtus latvių menininkų darbus, išstatytus Dūsseldorfe, sovietinėje parodoje, kur tikrai begėdiškai buvo iškraipyti jų vardai. Pvz., ar galima atpažinti latviškus vardus: Endzelina Liwija Janowna, Iltner Edgar Karlowitsch?

Žurnalo gale yra išsami chronologinė apžvalga visų pereitais metais įvykusių parodų, grupinių ir individualinių, JAV, Kanadoje ir Europoje, o taip pat smulkiai suminėtas individualių dailininkų dalyvavimas įvairiose amerikietiškose parodose JAV miestuose. Ši apžvalga suteikia pilną vaizdą apie latvių menininkų aktyvią veiklą tremtyje. Panaši apžvalga, tik labiau sutraukta, yra ir latvių kultūros žurnale Jauna Gaita (žiūr. Nr. 4, 1976 m.). Pas mus tik Aiduose tenka matyti tokių išsamių apžvalgų, sausio mėn. numeriuose.

Tepasvarsto menininkai ir meno rėmėjai, ko galėtume iš šio puikaus latvių leidinio pasimokyti, o taip pat kokios būtų galimybės ir mums tokį ar panašų žurnalą išleisti. Su žodynėliu ir tvirtu pasiryžimu šį latvišką leidinį skaityti nėra labai sunku, o puikios darbų nuotraukos kalba pačios už save. Norintieji žurnalą įsigyti, gali rašyti: Latvju Mdksla, c/o Margers Grins, 3270 Parmalee Drive, Seven Hills, Ohio. Numerio kaina — $4.50.

Šią apžvalgą ruošiant spaudai, išėjo ir trečias Latvju Maksla numeris. Jis taip pat iliustruotas puikiomis nuotraukomis. Yra straipsnių apie iškilesnius latvių dailininkus ir apie žinomą meno istoriką Janį Šilinš. Aprašomos ir svarbesnės meno parodos: brolio ir sesers, skulptorės Anna Annus ir dail. Janis Annus paroda Philadelphijoje, "veterano" dailininko Martinš Kruminš paroda New-ton, N.J., centrinė Kultūros Dienų paroda New Yorke ir kt.

Alina Staknienė