GRAFIKOS IR TAPYBOS KELIU Spausdinti
Parašė Mikas Šileikis   
Iš dail. Magdalenos Stankūnienės parodosDailininkės Magdalenos Birutės Stankūnienės grafikos ir tapybos kūrinių paroda vyko kovo 18-27 Čiurlionio galerijoje, Jaunimo centre, Chicagoje. Buvo išstatytas 41 kūrinys — 16 grafikos ir 25 tapybos darbai.

Magdalena B. Stankūnienė yra jaunesniosios kartos dailininkė. Gimė Lietuvoje, Šunskų bažnytkaimyje. Po II pasaulinio karo išvyko į Vakarų pasaulį. Meno studijas pradėjo Anglijoje, Londono St. Martin's Art Academy. Atsikėlusi į Chicagą, mokėsi Art Institute, Bogan kolegijoje ir Academy of Fine Arts.

Vėliau grafiką studijavo V. Petravičiaus studijoje.
Už savo kūrinius yra laimėjusi keletą premijų bei pagyrimo lakštų. Turėjo keletą individualių dailės parodų, dalyvauja kolektyvinėse parodose, priklauso prie menininkų organizacijų.

Ji yra viena iš produktingiausių ir kūrybingiausių moterų, su kuriomis mokėsi Orento įsteigtoje meno studijoje, palyginti trumpu laiku pasiekusi plataus pripažinimo meno srityje. Tą studiją lankė nemaža lietuvių moterų ir vyrų. Dėstė mūsų žymesnieji dailininkai; Viktoras Petravičius, Povilas Kaupas, Eleonora Marčiulionienė, seselė Mercedes ir kiti. Mikas Šileikis skaitė paskaitas. Iš tos mokyklos kai kurie persikėlė į profesines meno mokyklas.

Šiuo metu dar anksti daryti išvadą, kuri kūrybinė šaka Stankūnienei būdingesnė: grafika ar tapyba? Atrodo, kad visos techninės priemonės jai prieinamos ir geros, turint skirtumą pačioje technikoje bei temose. Dalininkė nesiblaško, neseka pasimetusiais dailininkais, naujovių beieškodama. Ji yra tradicinio meno atstovė. Abstraktinius elementus traktuoja atsargiai. Ši paroda atskleidė dvi pagrindines jos meno sritis — tapybą ir grafiką. Pamėgta tema — Lietuvos moterų darbai, kaimo gyvenimas ir lietuviškos tradicijos.

Grafikos paveikslai beveik metro didumo, atlikti medžio raižiniais Beveik nežymu Petravičiaus įtakos, formuojamas originalus stilius. Jos grafika neturi "sausos" linijos, bet turi tonus, panašiai, kaip litografija. Tautiniuose motyvuose slypi poetinė fantazija, žiūrovą įtikina įkūnyti Lietuvos gyvenimo vaizdai: Moterų darbai, Lopšinė, Verpimas. Prie šulinio, Drobių baltinimas, Šie-napiūtė, Audimas ir kt. Prie jų priskirtinas ir ciklas "Dvylika mėnesių", sukurtas anksčiau (šioj parodoj nebuvo). Kiekviena paveikslo plokštuma, užpildyta įvairiais tekstais teikia trečiojo matavimo optinį vaizdą.

Anksčiau dailininkė dirbo mozaikos srityje, taip pat ir keramikos mene, bet labiau susikoncentravo grafikoje ir tapyboje.

Kai kas dailininkei gali prikišti įprastinį dalyką: kodėl jos grafikoje neišryškinti žmonių veidai, tėra tiktai galva be nosies ir akių. Čia ir yra pateisinimas, kad žmogaus figūra nėra sau portretas, bet viso paveikslo dalis, sudaranti vieningą vaizdą, išvengiant realistinio mėgėjiškumo ten, kur nereikia. Nesi-stebėtina, kad paklausta dailininkė atsakė mandagiai: "Žmonės dabar neturi veidų".

Tapyba duoda skirtingą vaizdą — egzotiškų gėlių bei žiedų ciklą, surinktą iš viso pasaulio. Gėlių paveikslai bent 100 kartų didesni už normalias gėles. M. Stankūnienė ilgesnį laiką ruošėsi šiam ciklui (25 paveikslai). Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje, Meksikoje ir kitur rinko medžiagą, fotografavo, užfiksuodama spalvas, darydama piešinius. Gėlėse ji mato magišką jėgą, žaves| ir grožį. Jos paveiksluose gėlės ir tropikų augalija nepaprastos, ne iš darželio paimtos, net nepažįstamos. Iš jos teptuko išauga monumentali spalvinga gėlė ar gėlių kombinacija, sudaranti dekoratyvinio vaizdo unikumą. Gėlių pavadinimai lotyniški, pagal botanikos žodyną.
Pažymėtini šie paveikslai: Žydintis bananas, Candidum — Turkiškas irias, Rojaus paukštis, Persiška rožė, Žiedų likimas, Aechmea, Monstrea, Deliciosa ir t.t.

Magdalena Birutė Stankūnienė kiekvieną atliekamą minutę skiria tapybai ir grafikai. Daug pūslių rankose jai atsiranda, beraižant medį. Neretas dailininkas neišvengia manierizmo, net pats to nežinodamas, kai Stankūnienė suranda naujų temų. Kūryba neduoda ramybės, neleidžia sustoti. Ji niekada nepabaigiama, kol jos šaltiniai dar nėra išsemti. Sunkus darbas, ryžtas ir meilė nurodė dail. M. B. Stankūnienei kelią ir, sakyčiau, gerą kelią.

Žiaurios meno reformacijos formos, protestai prieš realizmą žaloja žmogaus moralę, kai tuštuma mene tampa aukščiausiu idealu. Reikia sveikinti mūsų dailininkę debiutante už jos suteiktą mums malonumą, jai šią parodą suruošus.
Mikas Šileikis