Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ARCHITEKTAS JONAS KOVALSKIS - KOVA 1906 - 1977 PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Jurgis Gimbutas   


"Dabar noriu paliesti esminį klausimą, būtent — ateities lietuviškosios architektūros stiliaus kūrimą ... Ko turime siekti, kuriant naują architektūrą? — Stenkimės, kad ji būtų logiška. Stenkimės, kad ji būtų tinkama savo paskirčiai. Stenkimės, kad ji būtų estetiška. Stenkimės lavinti mūsų visuomenėje architektūrinį supratimą ir estetiką, nes nuo mūsų visuomenės priklauso mūsų kūrybos galimumai. Atsiminkime, kad visi tie pastatai, kuriuos statėme ar statysime Lietuvoje, sudarys XX amžiaus lietuviškąją architektūrą ir kad ją vertins būsimosios kartos. Stenkimės, kad mūsų architektūra būtų tobula, o lietuviška ji bus ir be mūsų pastangų". Tai ištrauka iš Jono Ko-valskio paskaitos III Lietuvių inžinierių tremtinių draugijos suvažiavime Augsburge 1948 m. (išspausdinta "Technikoje ir pasaulyje", 1948, Nr. 2; pakartota "Technikos žodyje" 1966, Nr. 3).

Šitokį kūrybinį credo architektas Kovai skis pagrindė gausiais projektais, įvykdytais Lietuvoje prieš okupaciją ir vėliau Amerikoje. Nors architektūrinei kūrybai Lietuvoje jis teturėjo vos šešerius metus laiko, jo pastatai puikiai reprezentavo jaunos valstybės pasiekimus architektūroje. Po 1935 metų buvo pastatyti šie Kovai skio suprojektuoti pastatai: kapinių koplyčia Biržuose, turistiniai centrai Klaipėdoje ir Nidoje, didžiausia Lietuvos radijo stotis Babtuose, centriniai Pienocentro sandėliai Kaune, šaulių namai Veiveriuose, daugiaaukščiai gyvenamieji namai Kaune. Dar suprojektuota, bet dėl karo nepastatyta: Motinos ir vaiko muziejus Kaune, Kraštotyros muziejus Panevėžyje. Konkursuose laimėjo pirmąsias premijas: Karininkų ramovės Vytauto seklyčia, Pabaltijo valstybių paviljonas 1937 m. pasaulinei parodai Paryžiuje, Prekybos ir pramonės rūmai Kaune (II-ji premija), Dariaus ir Girėno paminklas.

Jonas Kovalskis atidavė duoklę ir urbanistikai: parengė Kulautuvos kurorto, Kauno Ąžuolyno ir Zoologijos parkų planus. 1937 - 40 m. dirbdamas Kauno miesto savivaldybės planavimo dalies vedėju, Kovalskis asmeniškai prisidėjo prie miesto plano tobulinimo. Tuo klausimu jis skaitė pranešimą "Naujosios Romuvos" klube 1937.XI.9 ("Naujoji Romuva", 1937, Nr. 47), kur diskusijose dalyvavo architektai A. Mošins-kis, K. Reisonas, Ant. Varnas, profesoriai K. Pakštas ir M. Kaveckis, dr VI. Juodeika ir kiti. Apie Kauno planavimo problemas arch. Kovalskis skaitė referatą II Lietuvos inžinierių ir architektų kongrese Kaune 1938 m. ("Technika ir Ūkis", 1938, Nr. 4-6).

Būdamas taikomosios dailės menininkas, Jonas Kovalskis kūrė ir vidaus architektūros objektus: baldus Klaipėdos Pedagoginiam institutui, Karininkų ramovei, Seimo prezidiumui, interjerą Žemės ūkio parodų paviljonui Kaune. Šiai kūrybos šakai priklauso ir vėliau Amerikoje (1952 m.) sukurtoji ir Italijos auksakalių pagaminta altoriaus monstrancija Šv. Kryžiaus bažnyčiai Chi-kagoje. Inž. J. Jasiukaitis šitaip rašė apie Kovalskio monstranciją: "Tai bene pirmas įvykis, kad šis esminis mūsų apeigoms daiktas būtų suprojektuotas, plačiai panaudojant lietuvių liaudies motyvus" ("Draugas", 1952.VI.7).

Jo artimo bendradarbio Vytauto D. universitete architekto Jurgio Okunio nuomone, su architekto Jono Kovalskio mirtimi lietuvių architektūra nustojo sumodernintos klasikinės architektūros atstovo. Pastato erdvės ir formos išdėstyme laikydamasis klasikinės architektūros principų, jis ieškojo pastato visumos kompozicijoje, estetinės tiesos logikos ir funkcinės prasmės, išeinančios iš šių dienų modernaus gyvenimo reikalavimų. Todėl Kovalskio pastatų estetiniai užsimojimai skamba kilniai santūriu grakštumu Jų architektūrinėje formoje nėra nieko nereikalingo. Kovalskis buvo didelis architektas - menininkas ir jam dažnai būdavo sunku sutikti su šiandien vyraujančia komercine aplinka bei jos reikalavimais. Dėl to patirtus nusivylimus būdavo nelengva pergyventi jautrios sielos kūrėjui, koks buvo architektas Kovalskis - Kova.

Jei kitas architektas būtų galėjęs pasitenkinti tiek atliktų darbų trumpu laiku Lietuvoje, tai tada jaunam Jonui Kovalskiui to nepakako. Pagal savo įsitikinimą, kad būtina "lavinti visuomenės architektūrinį supratimą ir estetiką", Kovalskis ėmėsi dar pedagoginio darbo. 1937-41 m. jis dėstė architektūros istoriją ir miestų planavimą Aukštesniojoje technikos mokykloje Kaune, 1940-44 metais vadovavo Kauno Taikomosios dailės instituto taikomosios dailės studijai. Nuo 1940 metų jis buvo Vytauto D. universiteto Statybos fakulteto adjunktas, vadovavo Architektūros ir meno istorijos katedrai, dėstė architektūros kompoziciją, vidaus architektūrą ir akvarelę. 1941 m. prasidėjus naujai karo fazei Lietuvoje, profesorius J. Kovalskis su entuziazmu klausėsi lietuvių sukilėlių pastatytos Laikinosios vyriausybės deklaracijos, kad Lietuva vėl bus laisva. Bet netrukus tos viltys buvo sužlugdytos vokiškosios okupacijos replių, o po trejų metų Kovalskis nutarė pasitraukti į Vakarus nuo artėjančios raudonosios armijos ir kitos okupacijos.

Jonas Kovalskis gimė 1906 birželio 27 Garniuose, Daugailių valsčiuje, Utenos apskrityje. 1926 m. baigė Ukmergės gimnaziją. Jam kalbant lietuviškai, girdėdavome aukštaitį, o vėliau jam bandant kalbėti vokiškai ar angliškai, skambėdavo prancūzas. Mat, jau nuo 1927 m. jis studijavo Grenoblyje Ecole Rėgionale d'Archi-tecture, nuo 1930 m. — Paryžiuje, žinomoje Ecole Rėgionale Supėrieure des Beaux-Arts, kurią baigė 1935 m. architekto diplomu ir tuoj grįžo Lietuvon.

Atsidūręs Vokietijoje dar karo metu 1944 m., Jonas Kovalskis dirbo kaip paprastas darbininkas, kasė tunelį Alpėse. Po karo įsijungė į lietuvių pabėgėlių visuomenę ir vienerius metus dėstė e. o. profesoriaus titulu tarptautiniame UNRRA universitete Mūnchene, kur buvo suvažiavę nutraukto mokslo tęsti ir apie 400 lietuvių studentų su keliolika savų profesorių. 1949 pavasarį atvyko Amerikon, kur vėliau savo pavardę sutrumpino į Kovą. 1950 pradėjo dirbti architektūroje Chicagoj, įkūręs savo firmą drauge su architekte Brone Lukštaite, kurią buvo vedęs. Pasiliko Chicagoj gyventi ir išėjo pensijon. Pirmieji darbai buvo Chicagos lietuviams: Šv. Kryžiaus parapijos seselių vienuolynas (1954 m.), Marijonų vienuolynas ir "Draugo" dienraščio namai (1956 m.), Jėzuitų koplyčia, vienuolynas ir Jaunimo Centras (1958 m.). Moderniškuose religinės paskirties pastatuose arch. Kova įkomponuodavo lietuviškus koplytėlių stogelius su geležinėmis kryžių viršūnėmis. Be to, jo firma projektavo ir utilitarinės paskirties pastatus.

Savo negausiuose raštuose architektas Jonas Kovalskis - Kova keldavo Lietuvos monumentaliosios archi-tūros ir miestų grožį, nagrinėdavo istorinius stilius, nenuneigdamas ir tradicinės Lietuvos kaimo architektūros vertės. Jo nuomone, Lietuvos architektūros ateitis glūdi miestuose. Be jau minėtųjų žurnalų, Kovalskis yra rašęs kultūriniame "Draugo' priede.

Mirė kelionėje (su žmona arch. Brone) Londone Westminster ligoninėje, ištiktas širdies smūgio, 1977 balandžio 7. Palaidotas Chicagos lietuvių tautinėse kapinėse. Paliko sūnų Joną — ekonomistą.

Jurgis Gimbutas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai