Išblyškusiom kaktom romantiški vagantai
Ir moterys, kaip katedros, veidais švelniais;
Išvargę šunys, kruvinais šarvais gigantai
Ir Inkvizicijos Šventosios kaliniai.

Ant sienų miega iškankinti olifantai;
Aplink karalių, soste rymantį kilniai,
Kaip jietys lieknos šypsosi infantės,
Šventi baronai ir velnių pasiuntiniai.

Bet pas vartus štai pradeda raudot trimitas.
Klastingai šypsosi velnių pasiuntiniai
Ir rūstūs, tartum amžinosios laimės mitas,

Kančios už Dievą pasiilgę kaliniai,
Nes salėje Juodasis Riteris tuoj pasirodys
Ir bus ištartas paskutinis Velnio žodis.

Freiburg.