Parašė KOTRYNA GRIGAITYTĖ
|
. . . Tada tu laisvas būsi tarsi vėjas Keliaujantis per užtvaras visas, kai jau gyvenimas pro tave bus praėjęs, palikdamas kaip akmenį tekėdama srovė. Gal būsi tu lengvesnis net už vėją ir kilsi šviesuliu beribėn visaton? Kada gyvenimas prie žemės vien prigludęs mirties simfoniją kartos tik ir kartos . . .
|