Eilėraščiai Spausdinti
Parašė JOLANTA MALERYTĖ   
*
Trapų jaukumą po lašų
Suneštu į didelę pirkią . .
Stiklinę laimės paprašė
Užgesę langų žibintai.

Stiklinėmis samsčiau ežerus,
Kaimynų languos ieškojau,
Mačiau save tyliai veriančią
Šermukšnių žalius karolius . . .

Languose pasklis ratilai,
Įšals kibiruose dūmai . . .
Kažkas pas duris pritilo
Išėjo iš pirkios jaukumas.

*
Eglių naštą —
skarotą atodūsį
Tartum laimę namo parsivesiu . . .
Ir pušinių šakų sopuliu,
Jai įėjus, duris užremsiu.


Gal raudosiu —
kaip praeitą rudenį
Ir už stalo lyg svečią sodinsiu . . .
Bet, geltonų laiškų liūdesį,
Nuraminusi, rytą dingsiu — — —

Du atodūsius, springstančius ašarom,
Lyg dvi laimes namo parsivesiu . . .
Atraudos už mane vasaros,
jei naštos savo nepanešiu . . .

*
Gudobelėm sukrykštė naktys . . .
Pabusiu . . .
Ir, baugiai apglėbus šešėlį,
Suklustu . . .

Languose sustings minčių šukės.
Palūšiu . . .
Prašau, pasakyk man nebūti — — —
Nebūsiu.

O keistos gudobelių naktys
Vėl tylios,
Bejėgiškai purtau šešėlį
Nebylų . . .

Ir šiandien kaip vakar nuo skausmo
Užmigsiu,
Tik dar vieną šukę languose
Paliksiu . . .

Vienatvė per miegą sukliko!
Pabusiu . . .
Nutykino paupiu medžiai —
Pajusiu . . .

*
Nuo stogų, mačiau,
Ledo bokštų
Kasos blizgančios — nusidriekusios . .
Kai maža buvau,
Pilys rodėsi
Kaip varvekliai — nepasiekiamos.

Šiandien pamačiau
Kovo saulės
Iš varveklių tų — neišgriebiamos . . .
Tapo, supratau,
Pilys manosios
Kaip vaivorykštės — nepasiekiamos.