Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė KAZYS BRADŪNAS   
P O E Z I J A

Poezija, tai kaip giria,    
Pilna aidų ir žalumos         
Ir po kelionės vakare         
Ugnies traškėjimas namuos.

T U                                    

Tu žiežirba Dievo minties  
Vidury visatos nakties.    
Aplinkui žvaigždynų gaisai —
Blykstelei ir užgesai. . .    

PO ŠEŠIASDEŠIMT        

Po šešiasdešimt metų žemėje,
Kada, atrodo, jau buvau
Ir vyturiu ir akmeniu,
Upe ir debesiu,                     
Medžiu ir grūdu,
Duonos rieke ir vyno gurkšniu,
Yra ko džiaugtis ir gailėtis,
Žiūrint į laužo dūmus,
Palinkusius į šiaurę —
Pradedu būti žeme.


DUKTĖ PRIE TĖVO TĖVIŠKĖS

Lietingą dieną,
Sakai, pro ežero ūkaną
Kitoje pusėje dunksojo
Keli senieji medžiai:
Mano gyvenimo pradžia —
Kiršai.


Tiktai nuo plento
Niekas nedrįso nuvažiuoti
Išmaltu, dumblinu keliu
Prie dar gyvų senųjų medžių:
Tėvo gyvenimo pradžios —
Kiršų.

Gal ir gerai,
Nes parneštieji žodžiai būtų
Vien ežero pilkoji ūkana,
Pavirtusi švinu.

O B U O L I A I

Dievas atėjo seneliu
Ir atnešė raudoną obuolį,
Už kluono pasodino obelį,
Mane į viršų pakilnojo,
Išeidamas ranka pamojo —
Aš jo taip vaikiškai verkiau,
Bet niekam nieko nesakiau . . .

Ir vėl abu dabar po obelim,
Labai sena, be atminties.
O man reikėjo tik Paties,
Čia sėdinčio šalia
Po obelim žalia,
Kur krenta į rankas tyliai
Paskutinieji obuoliai.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai