Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NAUJAS PROVERŽIS į ERDVĘ PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A. Radžius   

Pasibaigus Apollo projektui, kuris nunešė žmogų j mėnulį, JAV aktyvumas erdvėje apsiribojo atskirais, nors svarbiais, užmojais. Leidžiami į erdvę moksliniai, komunikacijos, me-tereologiniai satelitai, neseniai erdvės laboratorija dominavo padangę, paleisti erdvėlaiviai Jupiterio - Saturno, Veneros - Merkurijaus kryptim, o daugiausia susidomėjimo susilaukė sėkmingi dviejų Vikingų nutupdymai užpernai Marse, ieškant ekstraterestrinės gyvybės. Tad judėjimas yra, bet ne toks intensyvus, kaip Mercury, Gemini ir Apollo laikais, nes pagrindinis NASA domesys nukreiptas į vadinamąjį "Space Shuttle" — erdvės lėktuvą.

Normaliai kiekvienas satelitas ir jį į orbitą išnešusi raketa tinka tik vienam panaudojimui. Iššovei į erdvę, ir raketos nebėra. Pirmosios stadijos raketa paprastai nukrinta į Atlantą, ir kas ją bežvejos. O jei ir sužvejotų, ji jau nebetinkama pakartotiniam naudojimui. Antrosios stadijos raketa paprastai patenka į orbitą. Vienos vienintelės didelės, galingos raketos panaudojimas gana brangus. Dėl to visa erdvės programa suryja daug bilijonų dolerių. Reikia ieškoti naujo, pigesnio būdo išsiveržti iš žemės atmosferos. O pigesnis būdas — tos pačios raketos pakartotinis naudojimas.

Ši mintis ir pagimdė "Space Shuttle" — erdvės lėktuvą, kuris jau pagamintas, užpernai rugs. 17 iškilmingai atidengtas ir parodytas visuomenei Palmdale, Californijoje. Prezidentas Fordas jį pavadino Enterprise.
Erdvės lėktuvas yra raketos ir lėktuvo kombinacija. Jis yra ir erdvėlaivis, ir raketa, ir lėktuvas — sklandytuvas. Ir jo dydis maždaug toks, kaip komercinio lėktuvo: 122 pėdų ilgio, 78 pėdų sparnų išsiskėtimo ir 57 pėdų aukščio. Sveria 75 tonas.

Į orbitą galės iškelti tris kelei-leivius ir keturis įgulos narius. Tik pilotai turės būti astronautai, o keleiviu galės būti kiekvienas normalios sveikatos asmuo. NASA gydytojai net nenustatė nė amžiaus ribos. Be to, erdvės lėktuvas galės paimti iki 65,000 svarų krovinį. Tai didesnis pajėgumas negu visų kitų dabartinių raketų, išskyrus Saturn V, kuris gali iškelti orbiton 200,000 svarų. Iš orbitos atgal į žemę galės atgabenti 32,000 svarų.

Erdvės lėktuvo uždavinių apimtis labai plati. Anot NASA pareigūnų, tai būsiąs tikras darbo arklys. Jis galės į orbitą paleisti net kelis satelitus iš karto. Galės sugedusius satelitus orbitoje "pagauti" ir grąžinti juos į žemę, kad būtų pataisyti. Galės iškelti į erdvę didelius teleskopus, mokslinius įrankius, atlikti reikalingus stebėjimus bei eksperimentus erdvėje. Taip pat galės atgabenti dalis didelių erdvės stočių montavimui. Žmonės erdvės lėktuve dirbs be specialių apsaugos drabužių, kasdieninėse sąlygose.

Erdvės lėktuvas nepritaikytas tolimosioms misijoms, pvz., skridimui į mėnulį ar planetas, bet iš jo bus galima paleisti erdvėlaivius į tolimąją erdvę. Orbitoje erdvės lėktuvas

galės išbūti nuo vienos iki keturių savaičių.
į orbitą kils kaip raketa, o grįš į žemę kaip lėktuvas. Tačiau pats kilimo procesas gana sudėtingas. Erdvės lėktuvas bus užsodintas ant didžiulio tanko — 154 pėdų ilgio ir 27.5 pėdų diametro. Iš abiejų tanko pusių bus pritvirtintos dvi didelės raketos. Tada visa sistema bus pastatyta vertikaliai, tankas bus pripildytas skystu deguoniu ir vandeniliu, kurie bus reikalingi varyti trims dideliems paties lėktuvo motorams. Nuo žemės lėktuvą su tanku pakels dvi šoninės raketos, kurios 27 mylių aukštyje atitrūks ir parašiutais leisis žemyn, į Atlantą. Jos bus išžvejotos iš vandenyno ir vėl bus naudojamos. Tada ims veikti erdvės lėktuvo motorai, naudodami didžiajame tanke esantį kurą. Prieš pat įeinant j orbitą, tankas atsipalaiduos, pateks atgal į atmosferą ir tikriausiai sudegs. Tai vienintelė dalis, kurios jau neapsimoka gelbėti ir vėl naudoti.

Atlikus vienai misijai skirtus uždavinius ir atėjus laikui grįžti į žemę, bus įjungti lėktuvo raketiniai motorai, kurie išves lėktuvą iš orbitos ir pakreips leidimosi kryptim. Į atmosferą jis pateks 34 laipsnių kampu su horizontu. Toliau jokios jėgos nenaudodamas, kaip sklandytuvas sklęs žemyn ir nusileis kaip lėktuvas ant ratų Cape Canaveral, Floridoje, Ken-nedy Space Center, ant specialaus 3 mylių ilgio nusileidimo tako. Leidimosi greitis bus gana didelis — 185 mylios, arba netoli 300 kilometrų per valandą.

Nusileidusį lėktuvą reikės nuodugniai patikrinti. Po poros savaičių jis bus jau paruoštas kitai misijai. Vienas lėktuvas galės padaryti daugiau kaip 100 kelionių į erdvę ir atgal, kol susidėvės. Jis pakeis konvencio-nalines raketas.

Per metus planuojama apie 60 tokių lėktuvo skridimų. NASA tikisi, kad per 12 metų galės įvykdyti 570 erdvės lėktuvo misijų, t. y. maždaug po vieną skridimą per savaitę. Bet vienas lėktuvas bus skraidinamas tik vieną kartą per mėnesį.

Enterprise yra tik prototipas visos eilės erdvės lėktuvų, kuriems bus skirti uždaviniai orbitoje. Šis, oficialiai žymimas OV101 (OV — Orbitai Vehicle), į orbitą nepakils. Jis skirtas tik testams.

Pirmasis testas įvykdytas 1977 vasario 15 Edvvards karo aviacijos bazėje, Californijoje. Enterprise buvo pritvirtintas ant modifikuoto Boeing 747 lėktuvo, kuris su savo našta padarė tris bandomuosius bėgimus kilimo taku. Po trijų dienų, vasario 18, 747 lėktuvas jau pakilo su Enterprise našta ir per 16 minučių pasiekė 16,000 pėdų aukštį. Taip jis skraidė dvi valandas, pasiekdamas 300 mylių per valandą greitį, bandydamas Enterprise stabilumą įvairiuose greičiuose ir įvairiuose aukščiuose.

Tokių testų buvo numatyta šeši. Bet, atlikus penkis, nuo šeštojo atsisakyta, nes rezultatai buvo labai geri. 747 manevravo laisvai, lyg neturėtų jokios naštos.

Bandomasis skridimas į orbitą bus vykdomas 1979 kovo mėnesį. Šiam bandymui bus naudojamas antras erdvės lėktuvas OV 102, kuris šiuo metu yra statomas.

Baigus visus reikalingus bandymus, bus statoma daugiau erdvės lėktuvų, ir 1980 metų dekadoje prasidės jų darbymetė.

Įdomi erdvės lėktuvo terminė izoliacija. Grįžtant į žemę, iš didelio orbitinio greičio patekęs į atmosferą, lėktuvas bematant sudegtų, o vėjai liekanas išnešiotų. Kad to neatsitiktų, reikia tinkamos apsaugos. Todėl 709< erdvės lėktuvo paviršiaus bus padengta specialiomis izoliacinėmis plokštelėmis. Jos bus kvadratinės, maždaug 6-8 inčų dydžio, bet skirsis viena nuo kitos paviršiaus lenktumu, pritaikytu prie atitinkamos lėktuvo dalies. Reikės net 34,000 plokštelių vienam lėktuvui, ir kiekviena bus vis kitokia, vis skirtingai lenkta. Kiekviena iš jų bus glazūruota grynu stiklu, kuris apdengs plokštelę 0.015 inčų storumo plėvele. Be to, visos plokštelės bus specialiai impregnuotos, kad būtų atsparios drėgmei. Taip paruoštos plokštelės bus pajėgios išlaikyti 2300 laipsnių F (arba 1260 laipsnių C) karštį šimtui didelio greičio skridimų per atmosferą.

Erdvės lėktuvo projektas atsieina maždaug 6.7 bilijonų dolerių. Vien Enterprise statybai išleista 500 milijonų dolerių. Prie viso projekto dirba apie 50,000 žmonių. Bet tos visos išlaidos labai apsimoka. Anot NASA direktoriaus dr. James C. Fletcher, naudojant erdvės lėktuvą, galima tuo sutaupyti daugiau kaip bilijoną dolerių per metus. Vienas lėktuvo skridimas į orbitą atsieis 10 su puse milijono dolerių. Krūvis, kaip jau minėta, būsiąs 65,000 svarų. Tad vieno svaro nunešimas į orbitą atsieis 160 dol. Tai daug mažiau už jo nunešimą kitomis dabar vartojamomis raketomis. Titan III-C nuneša į tą pačią 100 mylių orbitą 29,000 sv. krūvį. Vienas svaras atsieina 1000 dol. Atlas - Centaur gali iškelti tik 9000 svarų, Thor-Delta 5000 sv. ir Scout raketa vos 1500 sv. Kiekvienos iš pastarųjų trijų raketų vieno svaro iškilimas į orbitą atsieina po 2000 dol. Be to, pakartotinis erdvės lėktuvo vartojimas sumažins erdvės kelionių išlaidas bent 90%.

Erdvės lėktuvo idėja nėra nauja. Jau 1930 metų dekadoje austras Eu-gen Sanger padarė pirmą raketos -lėktuvo projektą. Jis toliau buvo vystomas garsiojo VVerner von Braun Peenemuendėje II-ojo pasaulinio karo metu. Po karo keletas sparnuotų pakartotinai vartojamų raketų buvo suprojektuota jau Amerikoje. 1960 m. dekadoje buvo pradėti net bandomieji skridimai. Bet žmogaus skridimui į erdvę ir aplamai erdvės programai buvo apsispręsta naudoti nepakartojamas, vienkartines, raketas dėl jų reliatyvaus paprastumo ir mažesnių pradinių išlaidų.

Toks sprendimas nepalaidojo pakartotinio vartojimo minties. 1968 NASA pradėjo tyrinėti dabartinio Enterprise tipo erdvės lėktuvo projektus. 1974 birželio mėn. Enterprise pradėtas statyti, ir štai jau yra jauna, versatili erdvės susisiekimo priemonė, kuri daug žada tolimesniam JAV žygiui į erdvę.
A. Radžius

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai