Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VASAROS LIETUVIŠKIEJI SUSITELKIMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Al.   
Vasaros karščiai suspenduoja vietinę kolonijų veiklą. Bet užtat atostogų metas įgalina išsijudinti iš vietos ir suvažiuoti į platesnius susitelkimus. Kaip kitais metais, taip ir pereitą vasarą vyko ištisa eile tokių lietuviškų susitelkimų.

Romos lietuvių koplyčios pašventinimas
Vasaros pradžioje dėmesys visų pirma krypo į Romą, kur buvo ruošiamasi lietuvių koplyčios šv. Petro bazilikoje pašventinimui, šios iškilmes Romon sutraukė apie 500 asmenų iš visų laisvojo pasaulio šalių. Gausiausią ekskursinę grupę sudarė Š. Amerikos (JAV ir Kanados) lietuviai. Po jų seke Vokietijos lietuviai. Buvo atvykusių iš P. Amerikos ir Australijos, o viena seselė (iš Maroko) atstovavo ir Afrikos žemynui.

Mater Misericordiae ("Gailestingumo Motinos) vardu pavadintą lietuvių koplyčią šv. Petro bazilikos kriptoje liepos 6 d. vakare pašventino ir jos altorių pakonsekravo šios bazilikos rektorius kardinolas P. Ma-rella. Kitos dienos (VII.7) rytą į koplyčią atvyko popiežius Povilas VI, lydimas vyskupų V. Brizgio, A. Deksnio ir P. Marcinkaus. Popiežius palaimino koplyčios Aušros Vartų Marijos paveikslą ir padovanojo koplyčiai žvakidę, kurioj pats uždegė žvakę. Kadangi lietuvių koplyčia tegali sutalpinti apie šimtinę žmonių, gausiai susirinkusiems lietuviams mišias popiežius atnašavo kriptos didžiojoje koplyčioje. Mišios buvo atnašaujamos lotynų kalba, bet jų protarpiais buvo giedamos lietuviškos giesmės (nuo "Pulkim ant kelių" iki "Marija, Marija"). Taip pat lietuviškai paskaityta mišių lekcija ir evangelija. Po evangelijos popiežius itališkai tarė žodį, kurį tuoj pat išvertė vysk. P. Marcinkus. Savo neilgame žodyje Šv. Tėvas pasidžiaugė, kad ir lietuviai įkūrė savo koplyčią "kaip broliško ir dvasinio susitikimo vietą, kad įamžintumėte savo istorines ir religines tradicijas, kad išreikštumėte savo tikėjimą Kristui, kad sutvirtintumėte savo ryšį su Bažnyčia ir Apaštališkuoju Sostu, kad sustiprintumėte savo sielas malda ir viltimi, kad melstumėte šv. Petro globos sau, savo kraštui, daugybei savo brolių, išsklaidytų po pasaulį". Vysk. P. Marcinkus lietuvių vardu angliškai padėkojo popiežiui, o jaunimo atstovai įteikė gintarinį Rūpintojėlį (gautą iš Lietuvos). Popiežiui išeinant, iškilmės baigtos programoj nenumatytu, bet spontaniškai išsiveržusiu Lietuvos himnu.

Buvo tikėtasi privačios popiežiaus audiencijos lietuviams, bet reikėjo pasitenkinti bendra audiencija liepos 8 d. Tačiau ir šioje audiencijoje keletą sakinių popiežius skyrė lietuvių grupei.

Tos pačios dienos (VII.8) vakarą koplyčios šventinimo iškilmių komitetas šv. Karsto riterių rūmų sode surengė priėmimą, kuriam vadovavo prel. V. Mincevičius. Dalyvių buvo per 500, nes nemaža dalyvavo ir kviestinių svečių kitataučių. Kalbas pasakė Lietuvos diplomatijos šefas ministras St. Lozoraitis ir kardinolas A. Samore, koplyčios šventinimo iškilmių vyr. vadovas ir globėjas.

Keli žodžiai apie pačią koplyčią. Ji nėra didelė (šimtinės žmonių talpumo), bet geroj vietoj — arti šv. Petro karsto. Jos vardą skelbia centrinės (galinės) sienos įrašas: Sub tuum praesidium confugimus, Mater Misericordiae. Tai toks pat įrašas kaip Vilniaus Aušros Vartuose. Aušros Vartų Marijos paveikslo padidinta mozaikinė kopija ir dominuoja centrinę sieną, šonines sienas puošia dail. V. K. Jonyno sukurti balto cemento skulptūriniai bareljefai, vaizduoją Lietuvos religinę istoriją. Vienoje sienoj regimi Lietuvos krikštytojai Mindaugas, Vytautas ir Jogaila, matomi trijų senųjų Vilniaus, Trakų įr Kauno bažnyčių siluetai. Antros sienos bareljefai vaizduoja Lietuvos globėją šv. Kazimierą su kankiniu šventuoju Juozapatu Kuncevičiumi, Kražių bažnyčią su už savo tikėjimą mirštančio jaunuolio figūra ir pagaliau Sibiro lietuvaičių maldaknygės vertimus su dominuojančia lietuviška antrašte "Marija, gelbėki mus". Be to, dešiniosios sienos nišoj, šalia Mindaugo krikšto scenos, pastatyta didelė Rūpintojėlio statula, sukurta italų skulptoriaus Alcide Tico. Grindis puošia tautinių raštų ornamentika; raštų inkrustacija atspindi tautines spalvas. Durų vidury Vytį supa lietuviškosios tikrovės simbliai: ąžuolas su gile, javų varpa, tulpė ir rūta. Visa tai suplanavo ir atliko dail. V. K. Jonynas.

Taigi, šion koplyčion sukaupta lietuviškumo, kiek tik jo galėjo tilpti (pvz. Vytautui į rankas įdėtas Vytis, o Gedimino stulpai figūruoja prie Jogailos ir Vytauto drabužių sagutėj). Be pagrindo kai kieno buvo pradedama skųstis, kad koplyčia nepakankamai lietuviška. Tebūtų klausimas, kokia to viso lietuviškumo meninė vertė. Bet šis klausimas priklausytų jau dailės kritikams. Taip pat naiviai buvo nusiskundžiama, kad koplyčioj nėra lietuviškų parašų ar kad aplamai per mažai Lietuva reklamuojama. Kas taip skundžiasi, pamiršta, kad šv. Petro bazilika yra tarptautinė katalikų šventovė, o ne mūsų pačių parapinė bažnyčia. Natūralu, kad joj vartojama lotynų kalba. Lietuvos vardas nėra pamirštas: atitinkamuose parašuose jis figūruoja net keturis kartus, ir tai savaime kiekvienam lankytojui pasako, jog čia lietuvių koplyčia. O kokios kitokios reklamos pageidauti yra lygu šv. Petro baziliką traktuoti lyg kokia parodos muge.

Kitas reikalas, kad nebuvo įrašyta paskutinio meto Lietuvos vyskupų kankinių pavardės. Tai buvo planuota, skelbiant ir kitą koplyčios vardą — Kankinių koplyčia. Ar buvo Sovietai intervenavę ar ne, nebuvo pagrindo tikėtis tokiam vardui Vatikano sutikimo. Religinėj šventovėj turi būti vengiama visko, kas implikuotų aktualią politinę tikrovę. Svarbiausia, nereikia žodžių, kur ir be jų pasakoma, kas skauda. Ir be žodžių kiekvienam lietuvių koplyčios lankytojui akivaizdu, jog joj akcentuojamas tragiškas mūsų tautos istorinis likimas. O kas nori žodžių, tas ras po Rūpintojėlio statula bronzinėj lentoj įrašyta, jog "viso pasaulio lietuviai šią koplyčią aukoja Švenčiausiai Mergelei Gailestingumo Motinai, norėdami įamžinti atminimą tų savo brolių, kurie Tėvynėje pasiliko ištikimi katalikiškojo tikėjimo liudytojai".
Savo pasikalbėjime "Drauge" (VII. 21) vysk. V. Brizgys mini, kad "iš Vatikano pusės buvo tik užuomina — lietuvių kančių istorija tebesitęsia, ji nėra baigta, ir ar galime dabar būti tikri, kurie iš hierarchų ar pasauliečių bus arčiau altoriaus garbės". Tačiau ir dabar galime būti tikri, kad ateis laikas šion mūsų koplyčion įrašyti ir sovietinio teroro, nuožmesnio ir už carinę priespaudą, kankinius. Nieko nėra amžino istorijoje.

Koplyčios statybos komitetui vadovavo iniciatorius vysk. V. Brizgys. Jam talkino vykdomojo komiteto nariai: kan. V. Zakarauskas, kun. A. Zakarauskas, kun. J. Malinauskas, prel. V. Mincevičius ir inž. P. Narutis, taip pat dail. V. K. Jonynas ir patarėjas J. Pilypauskas (Philips).

Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos įsteigimas

Pasibaigus lietuvių koplyčios Šv. Petro bazilikoje šventinimo iškilmėms, liepos 9 ten pat Romoje vyko pasaulio lietuvių katalikų suvažiavimas. Dalyvavo 65 asmenys. Suvažiavimą globojo Šv. Kazimiero kolegijos rektorius prel. L. Tulaba, pirmininkavo dr. A. Žemaitis (kiti prezidiumo nariai: kun. A. Kazlauskas iš Australijos ir V. Bieliūnienė iš Venecuelos, sekretores M. Gailiušytė iš JAV ir sesele Gertrūda iš Afrikos). Pamaldas suvažiavimo dalyviams laike kardinolas A. Samore, pamokslą, sake vysk. A. Deksnys. Pasaulio lietuvių katalikų organizacinio susitelkimo klausimu kalbėjo vysk. V. Brizgys, vysk. A. Deksnys, prel. D. Tulaba, Pasaulio lietuvių katalikų organizacinio komiteto pirm. K. Kleiva, Br. Pabedinskiene (iš Kanados), kun. A. Kazlauskas (iš Australijos), kun. J. Margis (iš P. Ame-riko"). Del šio reikalo visiems sutikus, diskutuotas klausimas, kaip pavadinti steigiamąjį pasaulio lietuvių katalikų centrą. Dauguma pasisakė už vysk. A. Deksnio pasiūlytą vardą — Pasaulio lietuvių katalikų bendrija. Į jos centro valdybą 4 metų kadencijai išrinkti: kun. V. Bagdanavičius, J. Baužys, M. Gailiušyte, dr. J. Jerome, P. Kilius, K. Kleiva, dr. B. Miniataitė, P. Povilaitis, St. Semėnienė, kun. J. Stankevičius, kun. J. Vaišnys ir dr. V. Vygantas; be to, du narius deleguos Kanados lietuvių katalikų centras. Dvasios vadas — vysk. V. Brizgys. Balsavimuose dalyvavo 34 asmenys.

Nėra abejonės, kad pravartu visų šalių lietuviams katalikams palaikyti glaudesnį ryšį. Todėl ir linkime Pasaulio lietuvių katalikų bendrijai sėkmingai vykdyti tą uždavinį, kuriam ji įkurta. O visų pirma, gal būt, reikėtų susirūpinti lietuvių katalikų sutelkimu pačiose Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Nors formaliai Katalikų federacija egzistuoja, bet faktiškai ji seniai nebepajėgia savo uždavinio vykdyti. Lietuviškosios parapijos atsidūrusios didelėn krizėn: arba jau visiškai nulietuvėjusios, arba tik formaliai savo lietuviškumą terodo. Didžiai aktualus reikalas susitelkti ne tik viso laisvojo pasaulio, bet ir JAV lietuviams katalikams. Ir būtent, pabrėžiame, kataliko žodžiu turime galvoj ne tik katalikiškųjų organizacijų narius, bet ir visus tikinčiuosius lietuvius katalikus. Būtų buvę pravartu tai pabrėžti, ir Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos vadovybę sudarant kiek galima platesniu pagrindu.

Ateitininkai
Pabrėždami, kad kataliko sąvoka yra platesnė už katalikiškosios organizacijos nario, nieku būdu nemanome nuvertinti katalikiškųjų organizacijų. Kiek didelės reikšmės gali turėti katalikiška organizacija, akivaizdžiai liudija ateitininkai, šiemet minį savo organizacijos 60 metų sukaktį.

Nors jau ir 60 metų sulaukę, ateitininkai lieka jauni, nes jų pagrindą sudaro moksleiviai. Iš trijų sąjungų, sudarančių Ateitininkų Federaciją, moksleivių sąjunga visada yra buvusi gyviausia. Ir pereitą vasarą ji liudijo savo gyvybę gausiomis stovyklomis. Dainavoje po dvi savaites atskirai stovyklavo moksleiviai (apie 150) ir jaunučiai. Atlanto pakraščio moksleiviai (per 120) pirmą kartą šiemet stovyklavo Putnamo seselių naujoj stovyklavietėj Neringoj (Ver-monte). Vieną savaitę savo stovyklą turėjo Kalifornijos moksleiviai. Kanadoj torontiškiai stovyklavo Wa-sagoj, montreališkiai — Baltijos stovyklavietėj.

Dainavos moksleivių stovyklos metu liepos 4 įvyko ir formalus MAS suvažiavimas aptarti organizaciniams reikalams ir išrinkti naujai vadovybei. Daugely organizacijų įsigali "vieno sąrašo" rinkimai. O šiame MAS suvažiavime rungėsi du sąrašai — New Yorko ir Toronto. Laimėjo torontiškiai (38 balsais prieš 35). Tuo būdu nauja MAS centro valdyba sudaryta Toronte: Eug. Gir-dauskas, A. Čepas, A. Kuolas, V. Kuprevičiūtė ir R. Puteris. Pastaruosius dvejus metus centro valdyba buvo taip pat Toronte, kur jai vadovavo Algis Puteris, talkinamas L. Gustainytės, G. Juozapavičiūtės, R. Kryžanauskaitės ir A. Juzuko-nio. Ši centro valdyba buvo tikrai uoli, ir dėl to suvažiavimo dauguma neskubėjo sąjungos centrą iš Kanados grąžinti į JAV.

Ateitininkai sendraugiai savo dešimtąją stovyklą Dainavoj VIII.2-9 skyrė įvairioms temoms. Narkotikų tema kalbėjo dr. J. Balčiūnas, aplamai jaunimo klausimą svarstė kun. G. Kijauskas, povatikaninę autoriteto reikšmę gvildeno kun. Pr. Geis-čiūnas, J. Polikaitis aptarė "Ateities" žurnalo reikalus, V. Kleizos vadovautas simpoziumas kreipė žvilgį į būsimą ateitininkų kongresą., o iš šalies ateitininkus vertino dr. Z. Rekašius. Literatūros vakare A. Vaičiulaitis skaitė paskaitą apie Milašių, o pianistė A. Kepalaitė atliko muzikinę programą. Visą savaitę rodyti St. Smalinskienės ir A. Krivicko dailės darbai. Stovyklai vadovavo Arv. Barzdukas, kapelionavo kun. K. Pugevičius. Dalyvių siekė iki 150, o su vaikais — iki 200.

Vokietijos sendraugiai savo metinei konferencijai buvo susirinkę VII. 25 Stuttgarte. Naujon valdybon išrinkti A. Grinienė, dr. R. Sakalauskaitė, dr. J. Norkaitis, kun. dr. P. Celiešius ir kun. A. Bunga.

Skautų akademinė savaitė
Kaip kasmet, taip ir pereitą vasarą vyko gausios skautų stovyklos
JAV ir Kanadoj. Atskirai dėmesį traukia Akademinio skautų sąjūdžio pirmoji pavasario savaitė Dainavoj VI.13-21, suruošta Detroito skautų filisterių (iniciatorė L. Rugienienė). Dalyvių buvo per gerą šimtą, pradžioj vyravo studentai, vėliau pagausėjo ir filisterių. Paskaitos buvo į-vairios. J. Damauskas metė žvilgsnį į tragiškuosius Lietuvos istorijos momentus (birželio trėmimų paminėjimas). Daugiau skautinėmis temomis kalbėjo vyr. skautininkas P. Molis ir ASS vadijos pirmininkas L. Grinius. Br. Kviklys supažindino su savuoju monetų bei medalių ir spaudos rinkiniu. Dailės klausimais skaitė dail. B. Jameikienė (religijos įtaka Lietuvos menui) ir architektas dr. A. Kulpa - Kulpavičius (formos problema mūsų architektūroje). Kun. St. Yla analizavo kultūrų derinimo problemą Amerikoje. Dr. J. Girnius žvelgė į dabartinį ideologijų pervertinimą. Stovyklos kapelionas kun. J. Kubilius nušvietė narkotikų pavojų. Eilėj simpoziumų svarstyti lietuviškojo jaunimo klausimai. Stovykla baigta literatūros ir dainos vakaru. Savo kūrybą skaitė L. Sutema su M. Katiliškiu, jaunieji poetai ž. Bi-laišyte, A. Pečiūraitė, M. Saulaity-tė, R. šilėnaitė ir A. Lapšys. K. V. Banaičio, K. Kavecko ir kitų mūsų kompozitorių dainų padainavo O. Pliuškonienė. Stovyklai vadovavo Altf. Rugienius.

Lietuvos Vyčių seimas
Lietuvos Vyčiai savo 57-tajam seimui buvo suvažiavę į Čikagą VIII. 20-23. Jie yra išsidirbę savo veiklos stilių, kurį atspindi ir jų seimai: daug laiko skiriama sporto varžyboms, ekskursavimui ir aplamai susidraugavimui. Bankete pagerbtas konsulas dr. P. Daužvardis, einąs šias pareigas jau 45 metai. Specialiu medaliu už nuopelnus Lietuvos labui atžymėtas JAV Atstovų rūmų narys R- C. Pucinski (iš Illinois). Centro pirmininku perrinktas prof. dr. J. Stukas. Dvasios vadas — kun. A. Contons (Kontau-tas). Seiman buvo suvažiavę apie 150 vyčių, tarp jų apie 85 oficialūs kuopų atstovai. Priimtas nutarimas netikraisiais nariais priimti ir ne lietuvių tautybės asmenis — vyčių žmonas ir vyrus.

Mokytojų studijų savaitė
Dainavoj VIII.16-23 vykusi mokytojų savaitė buvo jau ketvirtoji. Pirmąsias tris savaites buvo suorganizavusi JAV LB Švietimo taryba. Šių metų savaitę drauge organizavo-JAV ir Kanados LB švietimo vadovybės. Tai savotiški mokytojų kursai, nes programa yra studijinė, o ne
"poilsine": kasdien išklausoma bent trijų paskaitų su diskusijomis. Šios vasaros savaitę pagrindinis paskaitininkas buvo prof. A. Salys, įvairiais lietuvių kalbotyros klausimais skaitęs net 5 paskaitas. Tarp kitų paskaitininkų buvo J. čeponkutė, D. Orantaite, P. Balčiūnas, dr. R. Kriaučiūnas (jaunuolio psichologija), dr. I Gražytė (dabartiniai mūsų rašytojai, teiktini moksleiviams), kun. J. Vaiš-nys (religinis auklėjimas), F. Stro-lia ir L. Sagys (abi paskaitos meninio auklėjimo klausimais). Poroj simpoziumų rūpintasi mūsų mokyklų pagerinimo ir ateities klausimais. Inž. V. Kamanto vadovautame simpoziume svarstytas lietuviškos mokyklos ir organizacijų klausimas (simpoziume dalyvavo skautų atstovai D. Jurgutienė ir A. Rugienius MAS pirm. E. Girdauskas ŠAL-FAS pirm. S. Krasauskas ir mokytojų atstovas Pr. Joga).

Šios savaitės naujovė — lietuvių kalbos pasitobulinimo kursas studentams, šį kursą dėstė kalbininkai prof. A. Salys L. Dambriūnas ir St. Barzdukas.
Savaitės programai vadovavo Pr. Joga.

"Varpo" skaitytojų suvažiavimas
"Varpo" žurnalo leidėjai varpininkai filisteriai sukvietė šio žurnalo skaitytojų ketvirtąjį (po metų pertraukos) suvažiavimą Union Pier (prie Čikagos) vasarvietėje VT.27 -28. Suvažiavimo programą sudarė red A. Kučio vadovaujamas simpoziumas klausimu, ar mūsų politinės ideologijos yra jau atgyvenusios savo amžių, šiuo klausimu pasisakė valstiečių liaudininkų centro pirmininkas J. Daugėla, santarietis M. Dranga, Tautinės sąjungos buvęs pirmininkas inž. J. Jurkūnas ir frontininkų atstovas St. Rudys. Literatūros vakare prof. Augustinavičienė skaitė paskaitą apie laisvę naujojoj mūsų poezijoj pasigesdama joje herojinio nusiteikimo.

Frontininkų studijų ir poilsio savaitė

Kasmetinė Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė vyko Dainavoje VIII.9-16. Svarstyti įvairūs klausimai. Šios savaitės paskaitų moderatorius prof. A. Klimas nupiešė lituanistikos padėtį Lietuvoje. Kapelionas kun. G. Kijauskas por-tretavo dabartinį pasaulio jaunimo veidą ir drauge su inž. P. Naručiu diskutavo Bažnyčios ir lietuvybės klausimą. PLB pirmininkas St. Barzdukas ryškino Lietuvių Bendruomenės rūpesčius (likti sąjūdžiu ar tapti organizacija; laikytis vadovybės sudarymo demokratiniais rinkimais ar pereiti į vadovybės sudarymą iš organizacijų deleguojamų atstovų). St. Daunys apžvelgė tarptautinę padėtį, JAV LB pirmininkas Br. Nainys — 30 metų okupaciją. Tradiciškai šioj LFB savaitėj rengiamam partizanų vakarui šiemet buvo pakviesta Clevelando "Vaidilos" teatro grupė, kuri suvaidino A. Landsbergio "Penkių stulpų" ir J. Jankaus "Peilio ašmenimis" ištraukas. Baigiamojo vakaro programą atliko R. Babicko vadovaujamas Clevelando vyrų oktetas, humoristinės poezijos paskaitė Al. Baronas.

Krikščionių demokratų konferencija
Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos trimetinė konferencija buvo sušaukta Clevelande VIII.14 - 16. šiai konferencijai vedamąją mintį teikė simpoziumas tema "Krikščionis ir komunistas kovoje už žmogų". Konferencija pradėta šiuo simpoziumu jaunimui VIII.14. Įvadinę simpoziumo paskaitą skaitė LKDS centro pirmininkas A. J. Kasulai-tis. Tos * pačios temos simpoziume VIII.15 dalyvavo kan. J. Zakarauskas, valstiečių liaudininkų centro pirmininkas J. Daugėla, dr. K. Šidlauskas ir studentų ateitininkų centro pirmininkas A. Razgaitis. Iš valdybos veiklos pranešimo ryškėjo, kaip plačiai LKDS palaiko ryšius su kitų kraštų krikščionių demokratų partijomis ir tuo būdu vykdo Lietuvos laisvės bylos aktualinimą. Nauja centro valdyba sudaryta taip pat Clevelande: A. J. Kasulaitis, A. Gar-ka, A. Pautienis, H. Idzelis, P. Bal čiūnas, A. Tamulionis, P. Mikšys, P. Kliorys ir Pr. Razgaitis (beveik visi ir buvusios valdybos nariai). Konferencijai pirmininkavo A. Gar ka, talkinamas inž. A. Venskaus (iš Prancūzijos) ir Ant. Repšio; sekre toriavo P. Mikšys ir P. Balčiūnas. Konferencija baigta viešu posėdžiu — pietumis, per kuriuos Ant. Ta-mulionio kalba buvo pagerbtas LK DS garbės pirm. prel. M. Krupavičius, šį rudenį sulaukiąs 85 me tų amžiaus. Jo sveikinimą konferencijai perskaitė P. Spetyla.

Kiti svažiavimuai
SLA 56-tasis seimas posėdžiavo New Yorke VI.22-24. Kaip "Naujienos" informavo, buvo šiame seime bandžiusi pakelti galvą ir "opozicija" (V. Alantas ir kt.), bet ji buvo sutramdyta. Seimas patvirtino šių metų pradžioj dviem metam išrinktą Pildomąją tarybą su P. P. Dargiu priešakyje (vicepirm. A. Čaplikas, sekr. Alg. Budreckis, kiti nariai E. Mikužiūtė, J. Mileriūtė, Stp. Briedis, dr. Stp. Biežis).
Lietuvių evangelikų reformatų 23- čiasis bažnytinis sinodas vyko naujai įsigytoj bažnyčioj Čikagoj VI. 20-21. Kolegijos prezidentu perrinktas M. Tamulėnas. Paminėta superintendento kun. P. Dilio 40 metų kunigavimo sukaktis.

Vokietijoje
Vysk. A. Deksnys sukvietė Europos lietuvių katalikų kunigus studijiniam suvažiavimui Mainzo vyskupijos rekolekcijų namuose Brauns-hardte V.27-31. Iš 22 suvažiavusiųjų 4 buvo iš Romos, 1 iš Prancūzijos, kiti visi — iš Vokietijos. Prel. L. Tulaba išdėstė išeivių sielovadą tvarkančią "Migratorum cura" Vatikano konstituciją. Dr. J. Vaišnora nupiešė Bažnyčios padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje. Dr. V. Kazlauskas referavo apie Vatikano radijo lietuviškąją programą. Liturgijos klausimais kalbėjo J. Petrošius, jaunimo sielovados — H. J. Šulcas, socialiniais ir labdaros — A. Bernatonis ir V. šarka. Pagalbines sielovados priemones aptarė K. Senkus. Iš pasauliečių dalyvavo dr. J. Norkai-tis kuris kritiškai vertino dabartinę sielovadą. Numatyta ateityje surengti panašų studijinį suvažiavimą drauge su pasauliečiais.
šiaurės Vokietijos lietuviai evangelikai "buvo suvažiavę Hamburge VI. 6-7. Iš trijų paskaitų vieną skaitė psichologas E. žilius, savo žvilgsniu svarstydamas lietuvio evangeliko ateitį ir ryškindamas visur šiandien iškylančią netikėjimo krizę.

Annabergo rūmuose Bad Godes-berge prie Bonnos VI.6-7 vyko LB sušauktas jaunimo seminaras, sutraukęs apie 50 dalyvių. Opiaisiais jaunimo klausimais kalbėjo kun. J. H. Šulcas, lietuvių jaunimo nuotaikas aštriai kėlė A. Hermanas. A. Šmitas pateikė tokią statistiką: apklausinėta 70 proc. Vokietijos lietuvių jaunimo — iš 272 lietuviškai kalba tik 152, atseit, vos per pusę. Ir kitur ne daug geriau. Bet reikia žinoti, kur stovime.

Bendrinė studijų savaitė, sutraukusi Vokietijon ir kitų Europos kraštų lietuvius, šiame numery atskirai aprašoma.

Vasara dar nebaigta...
Nors ši apžvalga rašoma pačiomis paskutinėmis rugpiūčio dienomis, dar ne vienas susitelkimas laukia savo eilės. Tarp jų yra ir patys reikšmingiausieji šių metų susitelkimai: Čikagos ateitininkų kongresas ir Toronto Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimas. Abu jie numatomi pirmąją rugsėjo savaitę. Dėl jų tokio sutapdinimo pasisakome šiame numery kitur.
Al.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai