Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Technikos amžius ir didžiųjų valstybių jėgų resursai PDF Spausdinti El. paštas

Technikos amžius yra charakterizuojamas tuo, kad, pajungus jėgas, gaunamas iš anglies, naftos ir vandens kritimo, aukštos civilizacijos tautos įsigijo, tiek daug techniškų vergų, kurie žymiai prašoka pačių žmonių pajėgumą. Šitame amžiuje žmonija turi milijardus techniškų vergų, kurių pagalba ji gali realizuoti aukštą žmonijos gyvenimo standartą arba su visu demonišku įnirtimu sukurti pragarą.

Didieji paskutinių dešimtmečių technikos laimėjimai davė, žmonijai galimybių sukurti įvairių materialinių vertybių, nugalėti erdvę ir laiką. Su atominės energijos aptikimu yra surastas tas svajotas „išminties akmuo“, kurio pagalba numatoma pereiti ne tik iš vienų elementų į kitus, bet surasti vertybes, kurios bus brangesnės už auksą ir net eventualiai įsiveržti į gyvybinius procesus.


Tačiau platesnis panaudojimas atominės energijos yra tuo tarpu ateities reikalas. Kad atominė energija būtų įmanoma artimiausiu laiku panaudoti automobilių ir lėktuvų varikliams, fabrikų ir gyvenamų namų apšildymui ir panašiems dalykams, kaip tai kieno skelbiama, yra tik fantazijos įsivaizdavimas ir dalyko nepažinimas. Be visos eilės techniškų sunkumų yra svarbiausios šios priežastys, kodėl atominė energija didesniu maštabu nebus galima greit panaudoti. Pirma — dar truks mažiausia penkerius metus, o gal ir daugiau, kol techniškai bus įmanoma paruošti įmones atominės energijos gamybai. Antra — ūkiškai atominė energija yra dar per brangį ir neapsimokanti. .Dabartiniu metu pakeitimas anglies, naftos ar,vandens jėgos atomine energija reikštų, kaip vieno žinovo teisingai pasakyta, nešvarių lėkščių plovimą šampanu. Trečia — ūranijaus rezervai, kurio pagalba gaunama atominė energija, yra per maži, kad būtų įmanomas atominės energijos platesnis panaudojimas. Taip kad anglis, nafta ir vandens jėga dar daugelį metų liks pagrindinės energijos versmės.

Šių jėgų ūkiniai geografinė apžvalga ir yra šių eilučių pagrindinė tema. Dar kartą norima pabrėžti, kad minėtos energijos versmės turi nepaprastos reikšmės žmonijos gyvenime tiek taikos, tiek karo atveju.

Iš anglies ir naftos, gautoji pasaulinė energija tarp 1870 metų ir 1937 m. išaugo 25 kartus. Jei 1870 m. iš anglies ir naftos buvo gauta 48 mil. PS-metų (arklio jėgos veikimas per metus 3000 darbo valandų), tai 1937 m. jau 1250mil. PS-metų. O anglies ir naftos energija reikalinga ne tik geležies, plieno bei kitų metalų apdirbimui, bet taip pat visokiai pramonei, susisiekimui, kurui iir kitiems reikalams. Pavyzdžiui, anglies pagalba gaminama trąšos, kurios žemės našumą pakėlė mažiausia du kartu; taigi ir gyventojų įgalino išmaitinti du kartu daugiau... Pavyzdžiui, Vokietija 1937 m. galėjo dukart daugiau išmaitinti gyventojų, negu tai galėjo atlikti 1880 metais.

Ir karo atveju pagrindiniai energijos šaltiniai turėjo lemiančios reikšmės. Dabartiniuose karuose dalyvauja ne tik milijonai vyrų — kareivių, bet kartu su jais dar didesnis kiekis techniškų kareivių, atsieit, karo mašinų formoje. Jau ano Didžiojo karo metu pav., 1917 metais Entantės valstybės buvo techniškai triskart galingesnės už Europos centro valstybes. Tas pats pasikartojo ir šio Pasaulinio karo metu. Ir šiame kare jėgų santykis buvo panašus. Pagal prof. H. Straudingerio apskaičiavimus Hitleris 1942 metais, savo didžiausio apogėjaus metu, turėjo du milijardu techniškų vergų (palyginus mašinas su žmogaus jėga), tai Suvienytos tautos, įstojus J.A.V. į karą, tokių techniškų vergų turėjo mažiausia šešis milijardus. Tarp kitų ,dalykų šitame kare nepaprastai didelį vaidmenį vaidino nafta. Ji buvo vadinama mašinų krauju ir kartais buvo ne mažiau vertinama, kaip žmonių kraujas. Suvienytos tautos savo žinioje turėjo 90—95% visos naftos pasaulinės produkcijos, tuo tarpu ašies valstybės tik 5—10%. Naftos stoka vokiečiams vietomis turėjo tiesiog lemiančios reikšmės. Vokiečių aviacija beveik visai buvo išjungta iš karo. O ir kiti žaliavų resursai nepalyginti didesni buvo pas sąjungininkus, negu pas ašies valstybes. Tie resursai didelėje daugumoje ir nulėmė šį perdėm techniškąjį karą.

Ir nors kai kurių karas laikomas jau pasibaigusiu, pasaulis dar aiškiai neapsisprendžia, ką pasirinkti: ar kardą, kaip jėgos simbolį, ar plunksną, kaip mokslo, kultūros ir taikaus sugyvenimo ženklą, Teisingos, garbingos taikos, ramaus kultūrinio gyvenimo yra ištroškusi žmonija, bet karo šmėklos kardas dar yra neįdėtas į makštis, ir jo siaubas su naujais žudančiais ginklais dar tebepurto žmonių protus ir širdis.

Techniškąjį amžių gyvenant, visais atžvilgiais yra aktualu žinoti didžiųjų valstybių lemiančių jėgų versmių santykius. Pagal tai geriausia galima suvokti žmonijos tolimesnės eigos santykius tiek jiems rutuliojantis palaimintos taikos keliu, tiek karo šmėklos būsimuose siautėjimuose.

Mineralinės ir energetinės žaliavos


Mineralinės žaliavos pagal jų ūkinę vertą yra skirstomos į degalus, rūdą, druskas ir kitus mineralus., Prie jų priskiriama ir kilnieji metalai. Kaip prof. E. F. Friedensburgas yra apskaičiavęs, žemės kalnų pramonė į metus duoda naudingų iškasenų du milijardus tonų. Tai yra masė, kurios apimtis sudarytų vieną kubinį kilometrą. Pagal vertą tai sudarytų maždaug 40 milijardų vokiškų aukso markių. Pagal tuos pačius vertinimus degalai iš to kiekio (Brennstoffe) sudaro pagal masę 85%, pagal vertę 77%. Vien tik akmens anglis sudaro 65% masės ir 43% vertės. Įvairiai rūdai ir metalams tenka tik 10% masės ir 26% vertės. Taigi pagal vertę ir pareikalavimą pirmiausia eina degalai, toliau metalai: geležis, varis ir auksas, dar toliau švinas, cinkas, cinas, sidabras. Visos kitos žaliavos, be čia išvardintų, sudaro tik 8% visos kalnų pramonės vertės.

1. Anglies reikšmė, rezervai ir gamyba


Jei šiais laikais nafta ir vandens jėga vis daugiau pritaikoma energetiniame ūky, tai visgi anglis dar ilgą laiką liks svarbiausia energijos versme. Jos reikšmė mūsų civilizacijos sukūrime suvaidino svarbiausią vaidmenį. Tenka sutikti su E. M. Friedenswaldu, kai jis sako: „Tai buvo anglis, kuri sukūrė Anglijos, Vokietijos ir J.A.V. didybę, taip pat anglies trūkumas Prancūzijos smukimą padarė neišvengiamu.“ Anglis suvaidino svarbų vaidmenį industrializacijos plėtrai ir politinės galybės pasireiškimui.

Anglis yra susidariusi iš tam tikros rūšies augalų — medžių, pašalinus jų kontaktą su oru, veikiant anglėjimo procesui ir spaudžiant užneštoms ant jų nuoguloms. Pagal šių sąlygų įvairavimą susidarė ir įvairių formų anglis: grafitas, antracitas, akmens anglis, rudoji anglis arba lignitas.

Geografiškai anglis yra taip pasiskirsčiusi žemėje, kad jos daugiausia tenka šiaurinio pusrutulio vidurinėms ir šiaurinėms, zonoms. Pietų pusrutulis ir Tropiniai Kraštai mažai teturi anglies. Daugiausia jos turi Europa ir šiaurinė Amerika. Čia ji pirmiausia ir buvo pradėta eksportuoti ir todėl šiuose kontinentuose suklestėjo ūkinė ir civilizacinė pažanga, susikūrė svarbieji industrijos centrai.

Anglies vartojimas yra jau senos datos, tačiau jos tikras pasireiškimas išsivystė tik su mašinų amžiaus pradžia. Dar 1840 metais anglies buvo produkuojama 45 mil. tonų, o 1939 m. jau prašoko vieną milijardą tonų, neskaitant rudosios anglies 1939 akmens anglies 1,2 milijardo,- rudosios 240 milijonų tonų). Ligi 1890 m. svarbiausiuoju anglies gamintoju buvo Anglija, bet nuo to laiko į pirmaujančias valstybes patenka J.A.V, kurios šį pirmavimą išlaikė iki dabartinių metų.

Aptikti anglies rezervai ir gamyba svarbiausia koncentruojasi dviejuose regionuose.

Šiaurinės Amerikos regionas. J.A.V. daugiausia turi anglies, kaip kuris kitas kraštas. Jų rezervai vertinami 3,2 bilijonų tonų, ir tai yra nemažiau kaip pusė visos žemės aptiktos anglies. Rudoji anglis dar maža naudojama. Dar tenka pastebėti, kad J.A.V. anglis labai sėkmingai eksploatuojama ir yra maždaug per pus pigesnė, kaip Europoje. Jungtinėse Valstybėse daugiausia sutinkama anglies Apalasvų kalnuose, Pensilvanijoje, Illinois, vakariniame baseine tarp Mississipi ir Missouri, Rosky Mountain (Plikieji kalnai). Teksase, Oklahamoje, Arkanse. Apašuose, kur produkuojama trys ketvirtadaliai visos J.A.V. anglies išsivystė gigantiška pramonės širdis. Nemaži anglies rezervai yra Kanadoje (Alberta, Britų Kolumbija, Naujoji Škotija) ir Alaskoje.

Vakarų ir Vidurio Europos regionas. Turtingiausias anglimi kraštas šiame regione yra D. Britanija, kuriai gaminant 230 mil. tonų į metus (1939 m. norma) jai anglies užteks dar 650—850 metų. Anglies rajonai D. Britanijoje paskirstyti įvairiose srityse: Škotijoje, Šiaurinėje Anglijoje (Northumberland), Vidurinėje Anglijoje (Lancashire, Yorshire ir kt.) ir atracito klodai Pietų Valijoje. D. Britanija visą laiką buvo reikšmingas anglies eksportierius. Į metus išveždavo 50— 100 mil. tonų ir gaudavo už tai 30—75 mil. svarų. Išvežimas gerai sekėsi dėl geros geografinės padėties ir dėl patogaus susisiekimo. Tačiau jau po ano karo D. Britanija vis labiau prarado savo pozicijas anglies eksporte. Ispanija, Olandija pati ėmė daugiau eksploatuoti anglies, kiti kraštai persiorientavo į J.A.V.; kiti, naudojant daugiau naftą ir vandens jėgą, nebuvo D. Britanijos anglies reikalingi. Taigi produkcija ir eksportas krito ir Anglija biednėjo, jai reikėjo ir tebereikia dėti daug pastangų tiems sunkumams nugalėti.

Kiti anglies rajonai koncentruojasi jau pačiame Europos kontinente: Reino-Westfalijos, Belgijos, Olandijos, Silezijos ir kituose mažesniuose rudosios anglies rajonuos.
Svarbiausias iš tų rajonų yra Ruhro rajonas, kuris duodavo maždaug du trečdaliu visos Vokietijos akmens anglies. Šis rajonas yra ir pats turtingiausias savo atsargomis, skaitant ligi 2000 m. gylio jame priskaitoma apie 220 milijonų t. anglies. Toliau savo pajėgumu seka Aukštutinės Silezijos rajonas, Saaro rajonas. Be to, Vokietija labai turtinga rudąja anglimi ir jos gamyba vyrauja visam pasauly. (80% visos pasaulinės anglies gamybos.) Daugiausia jos perdirbama į briketą. Vokietija savo anglimi stovėjo trečioje vietoje anglies gamyboje ir antroje vietoje, jos eksporte. Iš viso Europa anglių prekyboje dalyvavo 80%, o anglies eksporte Europos anglis sudarė net 70% visos eksportuojančios anglies, iš kurios maždaug 33% teko D. Britanijai ir 26% Vokietijai. Iš tikrųjų anglis yra didžiausias Europos turtas. Vien Vokietija gaudavo už savo eksportuojamą anglį kasmet 400 mil. Rm. 1946m. pirmą pusmetį Ruhro krašte buvo iškasta tik 37% tos normos, kuri buvo iškasta 1942 m. Tuo tarpu anglies pareikalavimas nesumažėjo, bet padidėjo. Dabar Europa ne tik nepajėgia anglies eksportuoti, bet dar priversta importuoti ir tuo dar labiau skęsta į neturtą. Tas ypač jaučiama Vokietijoje. Jau seniau generolas Mc. Narney yra pasakęs: „Be maisto Vokietija negali produkuoti anglies, be anglies yra neįmanomas transporto ir industrijos atkūrimas, be anglies Vokietija negali produkuoti trąšų, o/be trąšų yra bejėgė pati sau pasigaminti maisto.“ Patekus į šį užburtą ratą, ji negali nė pati atsistatyti, nei prisidėti prie Europos atstatymo. Virtusi Europos ubagynu, ji tuo pačiu užkrečia ir kitus kraštus (kaip Prancūziją, Belgiją, Daniją, Šveicariją), kurie seniau naudojosi Vokietijos anglimi. Vokietijos anglies produkcijos pakėlimui trūksta ne tik maisto, bet taip pat angliakasių (nes iš 100 angliakasių 60 negrįžo iš karo, 20 paseno ir tik 20 pasiliko darbe), gero socialinio aprūpinimo, drabužių, geresnio uždarbio.

Prie šios progos tenka paminėti ir Sovietų Sąjungą. Šis kontinentinis kolosas taip pat turtingas anglimi, tik jo produkcija dar nepakankamai išplėsta. Sovietų Sąjunga turi apie 1150 milijardų tonų anglies rezervų. Svarbiausi rajonai: Donecas, Uralas, Maskvos-Tulos (rudoji anglis) ir ypač turtingas rajonas Vakariniame Sibire, Kuznecko srityje. Rusija ligi ano Didžiojo karo anglies įsiveždavo, dabar, panaudodama savo anglį, sukūrė nemažą pramonę ypač Urale, Vakariniame .Sibire ir kitur. Anglies kasimas labai forsuojamas, tačiau rezultatai dar nėra toki žymūs. 1938 metais anglies iškasta 132,9 mil. tonų. Taigi maždaug tiek, kiek vienas Ruhro kraštas. Iš Rusijos kitiems kraštams anglies sunku laukti, nes Donecas dar nepatenkina vietos reikalavimų, o kiti rajonai per toli,ir per brangus būtų jų transportas.

Pietryčių Azijos regionas. Nevisi šio regiono rezervai yra žinomi, tačiau žinomi ir yra, palyginamai, negausūs. Daugiausia anglies turi Kinija, Japonija, Mandžūrija, Pietų Indija, tačiau šios anglies net ir vidaus rinkai neužtenka, kaip, pvz., Japonjai.

Visas Pietų Pusrutulis yra neturtingas anglimi ir sudaro tik 2% visos pasaulinės anglies produkcijos.

Akmens anglies pasaulinė produkcija procentais pagal C. Fr. Jonės davinius (Economic geography, New York, 1943) 1934—1938 metų vidurkiu taip atrodė: J.A.V. — 34%. D. Britanija — 20%, Vokietija — 13%, Sovietų Sąjunga — 9%, Prancūzija — 4%, Belgija — 2,5%, Lenkija — 2,5%,' Rytų Azija — 6%, Britų Indija — 2%, Australija ir Pietų Afrika 2%, kiti kraštai kartu — 5%.

Šitie daviniai aiškiai parodo anglies energijos santykius ir tų kraštų, tam tikra prasme, pajėgumą. Karas šitą vaizdą gerokai apardė ir tai įvairiais atžvilgiais: tiek teritoriniai pasikeitimai, tiek karo sugriovimai, tiek techniški ir socialiniai faktoriai. Dabar išgyvename didelę anglies stokos krizę, ir kada viskas susireguliuos dar net negalima apskaičiuoti, tačiau bendrus kontūrus ir dabar jau galima turėti ir pagal juos daryti tam tikrus, samprotavimus. Tačiau bendrąsias išvadas bus galima padaryti tik tuomet, kai bus priimta dėmesin naftos ir vandens jėgos energetiniai resursai.

2. Nafta — mašinų kraujas ir politikos veiksnys


Visokeriopas naftos reikšmės iškilimas yra gana jaunos datos. Seniau nafta buvo visai nežymus skystis. Mezopotamijoje juo buvo impregnuojamas pergamentas, toliau jis buvo naudojamas Babelio bokšto statyboje, egiptiečiams jis buvo reikalingas balzamavimui, finikiečiai su juo tepdavo medinius savo laivelius, Amerikos indėnai jį vartojo kaip vaistą nuo dantų, galvos skausmo, nuo reumatizmo, choleros, tuberkuliozo, o vėliau ir lempų žibinimui. Tik nuo 1859 m. didesniais kiekiais rastas Pensilvanijoje, pritaikius gręžimo metodą ir visas jo rafinerijas, nafta pasidarė nepakeičiamu moderniosios civilizacijos akstinu. Dabar šis kraujas varinėja milijonus automašinų, tūkstantinius spiečius lėktuvų, didelius kiekius prekybos ir karo laivų, teikia šviesą, varo elektros mašinas ir t. t. Jo dėka civilizacija padarė didelį šuolį pirmyn ir be žibalo ir jo gausių produktų būtų sunkiai įmanomas mūsų gyvenimas. Karo metu jis vaidino lemiantį vaidmenį ir neretai buvo labiau vertinamas už žmogaus kraują. Naftos laukai daugiau vertinami, kaip aukso laukai, dėl jų,vyksta kovos ir nepaprasta konkurencija.

Naftos pasauliniai rezervai ir eksploatacija. Apskaičiuojama, kad naftos rezervai taip pasiskirsto; 1) JAV — 3 milijardai tonų, 2) Pietų Amerika — 1,5 milijardai tonų 3) Azija — 10—12 milijardų, 4) Europa 2—3 milijardai. Viso pasaulio rezervai apie 18 milijardų tonų.

Pagal šituos vertinimus pasauliniai rezervai turėtų per 30—40 metų išsekti. JAV dėl savo spartaus ir didelio suvartojimo turėtų pirmosios išsekti. Turint tai galvoje, didžiosios amerikoniškos žibalo firmos daro visas pastangas koncesijų būdu įsisprausti į įvairias kitų kraštų bendroves visur, kur tik įmanoma: Kinijoje, Pietų Himalajuose, Kalifornijoje, Persijoje ir kitur. Dabar atliekami tyrinėjimai net po vandeniu. Sovietų- Sąjunga taip pat nepaprastai suinteresuota savo rezervus padidinti.

Jungtinės Amerikos Valstybės. Iš 48 JAV valstybių 25 prisideda prie žibalo gamybos. Iš jų Texas, Kalifornija, Oklohama kartu paėmus 65% vidaus pramonės. Jei pridėti dar Kansas ir Louisiana tai šios penkios valstybės pagamina net 80% visos USA produkcijos. 1939 m. buvo USA gauta 170,5 mil. tonų. Laike karo produkcija dar padidėjo, o ir po jo gamyba nerodo kritimo.

Jungtinės Amerikos Valstybės ne tik daugiausia pagamina, bet daugiausia ir suvartoja. Suvartojimas vienam žmogui pasiekia į metus 288,2 klg., antroje vietoje stovi D. Bratnija, kur vienam gyventojui tenka į metus tik 57,8 klg.

Tačiau Amerika turi savo žibalo rezervus ne tik savo krašte, bet ir užsieniuose, net ir kituose kontinentuose. 56,5% viso pasaulio rezervų yra USA žinioje. Venezueloje, Persijoje, Olandų Indijoje, Irake, Europoje ir kitur USA firmos savo kapitalais yra užangažavusios didelius žibalo kiekius. Didžiausios USA firmos, kaip: Standart Oil-Company of New-Jersey, Standart Oil-Company of Indiana, Standart Oil-Company of California, Sacony Vacuum Oil-Company ir Texas Oil-Company, o ir eilė kitų yra giliai įleidusios šaknis visur, kur tik galima: Rumunijoje, Vengrijoje Austrijoje, net, pav., Italijoje, kuri žibalo neturi, bet tik jį perdirba.

Ypač didelis susidomėjimas yra Persijos įlankos pakraščiuose esančiu žibalu (Koweit, Bahreino salose, Irake ir kitur). Čia rezervai vertinami apie 26 milijardus barelių (barelis 160 litrų) ir tai yra po Amerikos kontinentų didžiausios atsargos. Čia USA firmų yra užangažuoti dideli kapitalai ir atkreiptas nepaprastai didelis dėmesys. Rivalizacija dėl šių šaltinių tarp didžiųjų kraštų yra nepaprastai didelė. Ir į čia atkreiptos akys ne tik kapitalistų, bet taip pat ir politikų, strategų.

Meksika seniau buvo viena didžiausių žibalo produktorių pasaulyje. 1921 m. ji produkavo 29 milijonus tonų, kas sudarė 35% pasaulinės produkcijos. Žymiausi šaltiniai yra Tuxpar, Tampice, Tehuantepec. Ir čia žibalas buvo pajungtas amerikiečių ir britų kapitalų, tačiau Meksika 1938 m. savo žibalo šaltinius suvalstybino ir amerikiečiai su britais galėjo pasipriešinti tik boikotu, kuris tačiau, esant dideliam naftos pareikalavimui, negalėjo ilgai trukti, nors MeksiRos produkcija ir sumažėjo.

Venezuela savo gamyba stovi antroje vietoje po USA, o žibalo eksporte net pirmoje vietoje. Gausiausi šaltiniai yra į rytus ir į vakarus nuo Macaraibo ežero, toliau St. Monage ir Anzoategine. 1923 m. jų produkcija siekė 639.000 tonų, 1929 m. jau 20,4 mil. to., o 1946 m. pasiekė aukščiausią produkciją 47,16 mil. to. Apie 90% eksportuojamos naftos daugiausia benzino lėktuvams eina į Curacao ir Aruba. Produkcijos 80% priklauso amerikiečių kapitalams, 20% britų, rafmerijos yra britų rankose.

Sov. Sąjunga per paskutinius 30 metų pati ne tik suvartoja visą savo žibalą, bet dar pasidarė svarbia importo šalimi. Senieji ir žymiausieji šaltiniai yra Kaukaze: Baku, Grozny, Maikop (Baku sudaro 90% visos SSSR produkcijos, o visi šie rajonai kartu 99% visos SSSR produkcijos). Turint galvoje, kad Sovietų pramonė yra daugumoje Ukrainoje ir Uralo-Kuznezo kombinate ir atsižvelgiant į transporto ir strategines sąlygas, Sovietų S-ga ieško naftos arčiau savo pramonės centrų — tarp Uralo pietų ir Vidurinės Volgos. Pagal J. Gubkino Devono naftos tėvo tyrinėjimus, šioje zonoje buvo surasta „antrasis Baku“. Pirmoje vietoje Stavropolis, toliau Solny, Tujemasy, Severokams. Sibire jau gaminamas žibalas iš anglies, o Leningrado rajonui naudojama Estijos degamieji skalūnai. Dar manoma žibalo rasti Kirgizų respublikoje ir Sachaline. Nuo 1922—1938m. žibalo produkcija pakilo net penketą kartų. Jau 1945 m. gauta 25 mil. to., o 1950 m. numatyta gauti 35,5 mil. to., Naftos svarbiausios rafi-nerijos yra Batume, Baku, Grozny, Abavire, Orske, o taip pat Maskvoje, Ivanove, Gorki, Saratove ir Leningrade.

Dabar Sov. S-ga taip pat išnaudoja Galicijos (650.000 to. į metus), Austrijos (panašiai, kaip Lenkijoje), iš dalies ir Rumunijos, Vengrijos žibalą, o taip pat smalsiai žiūri į Persijos naftą. Iš Europos kraštų daugiausia, žinoma, gauna iš Rumunijos, kuri ligi šiol yra turtingiausia žibalu Europos valstybė. Gausingiausi šaltiniai yra tarp Tergovascea ir Bacau, o taip pat apie Ploesti, Dambovitza ir Prahova. Gaunama nafta yra geros kokybės. Maždaug 90% Rumunijos naftos moderniose Crack rafinerijose. Prieš šį karą Prancūzija, D. Britinija ir Italija buvo svarbiausi vartotojai, laike karo naudojosi Vokietija, o dabar 65% Rumunija turi atiduoti Sov. S-gai kaip reparacijų mokėjimą, o kitą dalį kaip pakaitalą už plieną ir anglį. Pačiai Rumunijai tenka tik likučiai.

Iranas-Persija, turinti didelius žibalo rezervus, yra atkreipusi į save didelį dėmesį. Jau 1909 m. įsteigta Anglo Persian Oil-Company su 56% britų kapitalo ir, svarbiausia, su įtaka britų admiraliteto. Greit po to čia buvo įsijungusi ir Caristinė Rusija, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu vėl neteko savo akcijų tos pačios D. Britanijos sąskaitom Iranas 1913 m. gavo tik 80.000 to., o 1938 m. — 10,36 mil. to., 1945 jau — 17,11 mil. to.

Irakas, tai savo naftos gausumu antras kraštas Vidurio Rytuos po Irano. Suorganizavus Irako valstybę 1918 m., britų pastangomis Mosulas 1923 m. buvo išplėštas iš Turkijos ir prijungtas Irakui. Produkcijoje dalyvavo savo kapitalais britai ir prancūzai (po 23, 75%), o daugiausia suvartodavo Prancūzija. Raf merijas iš pradžių turėjo taip pat Prancūzija, bet 1939 m. pasistatė savo rafinerijas ir britai. Rafmerijos yrą Haifoje ir Tripoly, kur ateina naftos vamzdžiai. Kaip dabar yra su naftos savininkais Irake, nėra tikrų žinių, tačiau, berods, ir amerikiečiai žymiai daugiau čia yra kėlę kojas.

Prie Vidurio Rytų naftos šaltinių tenka priskirti ir Saudi-Arabijos šaltinius — Hasa, kurie laikomi vienais iš gausingiausių Persų įlankos srityje, tačiau dar nepakankamai ištirti ir eksploatuojami. Gretimai esantieji Damman šaltiniai yra amerikiečių rankose — Californian Arabian Oil-Company. Laike šio karo Hasos šaltinių eksploatavimas buvo labai išaugęs. Visai išimtinai amerikiečių rankose yra naftos šaltiniai Bachreins pakrašty ir salose taip pat prie Persijos įlankos. Čia iš šaltinių nafta tiesiog nuvedama į tanklaivius ir eina į Afriką, Australiją, Nauj. Zelandiją. 1931 m. buvo gauta tik 73.000 to., o 1939 m. jau prašoko 1 mil. to. Paskutiniuoju laiku eksploatacija sumažėjo matomai dėl priešpriešais išaugusių Saudi-Arabijos šaltinių.

Britų Imerija daugiausia turi verstis svetimu žibalu. Pati D. Britanija visai neturi jokių šaltinių, o gaunamas jos dominijose žibalas sudaro tik 8% viso jos pareikalavimo. Tačiau savo kapitalais Britų Imperija dalyvauja net 20% pasaulinėje naftos produkcijoje. 4% savo pareikalavimo gauna hidralizacijos keliu iš akmens anglies Billinghome.
D. Britanija Britų Indijoje ir Burmoje gauna apie 1,46 mil. to., be to dar gauna iš Assamo, Pundjabo, Britų Borneo, kur Šeria rajone 1936 m. gauta 450.000 to. Savo kapitalais Britanija dalyvauja Olandų Indijos naftos eksploatacijoj, ypač garsiame Tarakano rajone. Be to ji įsiskverbusi ir Egipte neseniai surastuose Ras Gharib laukuose. Iš didžiausių Britų Imperijos šaltinių yra Trinidado sala, kur 1938 m. buvo gaunama apie 2,5 mil. to. Šiaip jau ji įsiveždavo žibalo iš Venezuelos, Irano, USA, Irako, Rumunijos. Didžiausią suorganizuotos naftos dalį britai sunaudoja savo laivams, kurių 1939 m. 54% jau buvo apkūrenama žibalu.

Naftos rezervais ir eksploatacija dar pasižymėjo Argentina, kur naftos daugiausia gaunama Comodore Rivadavia rajone (Patagonijoje) iš kur tiesiog pompuojama į tanklaivius. Peruvos ir Kolumbijos nafta jau buvo minėta. Pirmoji jos turi Labrea. ir Negritos rajone, o Kolumbija — Barras la Bermeja rajone. Abiejose valstybėse nafta didelėje daugumoje yra amerikiečių žinioje.

Apskritai, paėmus žibalo pasaulinę produkciją atskirais kraštais gausime tokį vaizdą: (pagal „Shell“ Transport and Trading Co., 1945 m. milijonais tonų).

  1938 m. 1945 m.
Jungtinės Amerikos Valstybės 170,69 244,58
Venezuela (JAV) 28,11 47,16
Sov. Sąjunga 30,11 25,50
Iranas 10,36 17,11
Meksika 5,52 6,13
Rumunija 6,87 4,78
Irakas 4,37 4,35
Argentina 2,41 3,26
Kolumbija 3,12 3,23
Trinidado sala 2,58 3,08
Saudi-Arabija 0,07 2,85
Peruva 2,22 1,93
Olandų Indija 7,39 1,36
Egiptas 0,23 1,34
Bachreino p. 1,13 1,00
Kanada 0.90 0,89
Britų Borneo 0,91 0,30
Britų Indija ir Burma 1,46 0,36
Kiti kraštai 2,08 2,79
Viso 280,53 372,00

Naftos pareikalavimas tolydžio auga ir manoma, kad 1965 m. pasieks 527,3 mil. tonų. Jau dabar nafta sudaro 20% visų pasaulinės energijos šaltinių, o pav. USA iš naftos gaunamoji energija jau prašoka 35%. Jau 1930 m. laivų buvo varoma žibalu: USA — 65%, Norvegijoje — 59,2%, Danijoje — 46,6%, Olandijoje — 51,6%, D. Britanijoje — 39,5% (1939 — 54%). Kaip matome iš D Britanijos pavyzdžio, naftos suvartojimas laivininkystėje sparčiai auga ir ypač karo laivyne, „kuris beveik išimtinai apkūrenamas skystu kuru. O kur apie 40 mil. pasaulio automobilių (1937 m.) ir nepaprastai išaugusi aviacija.

Finansinės naftos kontrolės atžvilgiu pirmauja USA — 68%, SSSR — 11%, Olandija — 9%, D. Britanija — 8%, mišrūs savininkai — 4%. Taigi pajėgiausias moderniškiausias kraštas yra USA, kuris savo finansine įtaka praneša visas kitas valstybes kartu paėmus.

3. Vandens jėgos ir jų panaudojimas.


Ūkininkaujantis žmogus jau seniai pradėjo naudoti vandens jėgą. Tačiau vandens panaudojimas pradėjo sparčiai augti tik su industrializacija ir moderniąja civilizacija. Vandens jėgos šaltiniai yra patys patogiausi. Anglies ar naftos energija suvartojama negrąžinamai, tuo tarpu vandens energija yra nežūstanti. Upės beveik amžinai teka ir diena iš dienos, mėnuo iš mėnesių, metai iš metų neša su savim paslėptos energijos kiekius. Mūsų planetoje vandens cirkuliacija amžinai kartojasi, ir todėl vandens energijos panaudojimas yra pats pigiausias ir patogiausias. Todėl nuo 19 a. vidurio vandens jėgos panaudojimas vis sparčiau pradėjo pasireikšti ir rasti pritaikymo garo mašinose, garlaiviuose, kitame transporte, ūkyje, kalnų ir kitoje pramonėje. Vandens jėgą pritaikius elektros gamyboje ir transmisijų pagalba galint elektros energiją perkelti į bet kurią vietą ir formą, vandens jėga gavo nepaprastos reikšmės ir virto talkininku arba pakaitalu anglies ir naftos jėgai. Visi moderniški kraštai gyvai susirūpino vandens jėgų išnaudojimu, net ir tie, kurie turi pakankamai anglies arba naftos. Aukštos civilizacijos kraštai beveik visus savo jėgos rezervus įjungė į darbą — energijos gamybą. Tas ypač tenka pasakyti apie Šveicarija, neturėdama nei akmens anglies nei naftos, tapo pirmaeiliu pramonės kraštu tik didelėje daugumoje „baltojo anglies“ — vandens jėgos dėka.

Žemiau dedamieji daviniai parodo pajungtas vandens jėgas ir apskaičiuojamas, bet nepajungtas. Apskaičiavimai padaryti pagal natūralų tekančių vandenų kritimą, imant dėmesin minimalinius tekančio vandens debitus. Modernioji technika pylimų, užtvankų, vagų reguliacijos pagalba gali vandens jėgą dar daugiau padidinti.

Pajungtos

vandens jėgos
(1000 PS)
Įvertintos
(1000 PS)
Visa Žemė 60.000 671.000
Šiaurinė Amerika 26.000 77.000
USA 17.100 33.500
Kanada 7.900 25.500
Pietų Amerika 1.100 74.000
Brazilija 700 36.000
Europa 27.200 74.000
Prancūzija 5.200 6.000
Italija 6.000 5.400
Norvegija 2.900 16.000
Šveicarija 2.800 3.600
Vokietija 2.500 2.000
Švedija 1.800 4.000
Ispanija 1.400 5.700
Austrija 1.000 1.500
Suomija 440 2.500
Europos Rusija 1.400 14.000
Azija 5.400 148.000
Japonija 4.200 7.200
Britų Indija 500 39.000
Azijos Rusija 77 54.000
Afrika 175 274.000
Australija ir Okeanija 600 24.000


Iš lentelės matyti, kad vandens jėgą daugiausia išnaudoja aukštos civilizacijos kraštai. Iš viso tėra išnaudojama tik apie 10%. Afrika, Azija, Pietų Amerika yra dar labiausiai atsilikusios, nors turi nepaprastai didelius vandenį energijos rezervus.

4. Bendra didžiųjų valstybių resursų apžvalga ir jų regionalinis pasiskirstymas


Techniškasis amžius remiasi energijos versmėmis. Valstybės, kurios turi suorganizavę daug energijos resursų yra galingesnės ir 3U svoris žmonijos gyvenime yra žymiai svaresnis ir reikšmingesnis. Iš anglies, naftos, vandens ir elektros gaunamos jėgos yra pagrindinė bazė visokeriopai pramonei, transportui ir kitoms valstybių ūkinio gyvenimo šakoms.

Žemiau duodamoji lentelė parodo gaunamas iš įvairių versmių jėgas svarbesniuose pramonės kraštuose 1939 m.
  Anglis
Nafta
Vandens
jėga
Elektros
jėga
  mil. to.

mil.Barelių

mil. PS

bilijonai
kilovat-
valandų
USA 458 1.277 17,1 121,0
Kanada 15 3 7,9 27,6
D. Britanija 237 0 0,4 23,0
Vokietija ir Čekoslovakija 269 ? 3,8 56,0
Prancūzija 44 0 5,3 17,6
Italija 0,3 0 6,0 15,0
Lenkija 133 3 0,02 3,3
Belgija 30 0 0,03 5,5
Olandija 14 0 0,01 2,6
Švedija 0,5 0 1,9 8,0
SSSR 127 199 1,5 32,8
Japonija 24 2 4,2 26,7

Šiuose apskaičiavimuose yra įtraukta ir elektros jėga. Pervedimas bet kurios energijos į elektros energija buvo nepaprastai reikšmingas įvykis. Elektros energija gaunama iš akmens anglies, vandens jėgos, naftos, elektra labai praturtino žmonijos techniškąjį pajėgumą.

Dabar jeigu paimsime jėgų išteklius procentais, tai 7 didžiųjų pramonės valstybių procentinisjėgų paskirstymas sudarys tokį vaizdą:
  Elektra
Anglis
Vandens
jėga
Nafta
USA 35,5 34,5 29,5 60,0
D. Britanija 6,5 19,5 0,9 (?) 0,0
Vokietija 10,5 12,5 5,0 0,0
SSSR 7,5 9,0 2,0 11,5
Prancūzija 4,5 4,0 8,0 0,0
Japonija 6,5 3,0 7,5 0,0
Italija 4,0 0,0 10,5 0,0

Šių jėgų procentinis pasiskirstymas aiškiai parodo, kokį didelį pranašumą sudaro JAV prieš kitus kraštus. Tiesa, kad čia pirmoje ir antroje lentelėje patiekti daviniai dar yra paimti iš 1938—39 m., taigi prieš pat karą ir dabar, yra įvykę kai kurių nukrypimų, tačiau labai žymiai „šių santykių nekeičia, o karui pasibaigus vėl ši lygsvara normalizuojasi, žinoma, išskyrus Vokietiją, kur pasikeitimai yra žymiai didesni ir tuo tarpu paskirstyti tarp keturių didžiųjų.


*


Jei pažvelgsime aplamai į pramonės koncentraciją, kuri. maždaug atitinka ir jėgų paskirstymą, tai rasime, kad pramonė sudaro tokius regionus: Šiaurinės Amerikos rytinė-centralinė dalis, Vakarinė ir Centrinė Europa, Pietryčių Azija, SSSR ir kiti regionai, jau žymiai mažesni ir ne taip efektingi. Šiuose rajonuose yra daugiausia pagaminama ir geležies ir plieno. Todėl čia yra sukoncentruota ir svarbiausios ginklų kalvės. Tai yra ne vien taikos ir gero gyvenimo kūrimo židiniai, bet taip pat ir žmonių nelaimių versmės. Techniškasis amžius čia taria savo palaimos ar pragaišties žodžius. Faktiškai techniškasis amžius turėtų garantuoti žmonijai materialinę gerovę. Karai nūdieniniais laikais neturi jokio pateisinimo. Senesnių amžių karai nenaikindavo tiek materialinių gėrybių, laimėjimų ar prlaimėjimų atvejais pasikeisdavo tik kraštų savininkai. Dabar tiek laimėjusieji, tiek pralaimėjusieji kraštai patenka į skurdą ir praranda daug materialinių gėrybių. Ateinančių karų prasmė, jei jų dar bus, bus tik viena — kas vadovaus žemei techniškojo amžiaus gadynėje. Techniškas amžius yra nugalėjęs erdvę ir laiką. Iš vieno kontinento pasiekti kitą dabar yra žymiai lengviau, kaip, sakysim. Vytauto laikais iš vieno dvaro pasiekti kiek atokiau esantį kitą dvarą. Vytautui iš Trakų pasiekti Jogailą Krokuvoje buvo nepalyginamai sunkiau, kaip, sakysime, Trumanui susitikti su Stalinu. Žemė liko permaža. kad joje nekliudomai galėte egzistuoti kelios valdžios ir kelios net priešingos valios. Evangelijos pranašystė, kad bus viena Avidė ir vienas Ganytojas, tapo suprantamu ateities gyvenimo reikalavimu.

Atrodo, kad pirmiausia techniškojo amžiaus žmogus bandys vienos valdžios žemėje klausimą spręsti. Jam jį išspręsti nepajėgus, jis turės suklupti ties Evangelijos pranašystės sprendimu.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai