Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
KĄ ŽEMAITĖ RAŠĖ APIE BOLŠEVIKUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P. Samogita   

Bolševikai Lietuvoje Žemaitę (1845 -1921) savinasi, tarytum ji būtų buvusi jų šalininkė arba jų darbams pritarusi, nuslėpdami tikrąjį jos nusistatymą.

Tiesa, žemaite buvo mūsų liaudies rašytoja, vargstančiųjų žmonių—sodžiaus ūkininkų, darbininkų, moksleivių—gyvenimo vaizduotoja. Bet ji nebuvo jokia bolševike ar jų šalininke. Priešingai, komunistus ji smerkė. Tai matome ir iš jos rašinių bei korespondencijų Amerikos lietuvių laikraščiuose, kai ji pirmo pasaulio karo bei pokario metu buvo Amerikoje ir čia keletą metų pagyveno.

žemaite Amerikoje dalyvavo vad. pažangiųjų žmonių visuomeniniame gyvenime, jų organizacijose, veikė Čikagos lietuvių socialdemokratų kuopoje ir daugiausia rašinėjo "Naujienų" dienraštyje. Čia ir būdavo jai progos pasakyti smarkesnį kritikos bei pašaipos žodį bolševikams, nors plačiau į teorinius nei socializmo, nei komunizmo klausimus ji, rodos, nesigilino.

žemaitė priklausė ir vadinamojo Lietuvių moterų progresisčių susivienijimo 9 kuopai Čikagoje.
Jau prieš 1918 m. pradėjo reikštis Amerikos lietuvių socialistinėse organizacijose skilimas: iš jų ėmė skirtis komunistai bei jų sekėjai. Tad žemaitei nuo tol teko pasisakyti prieš įvairius vadinamuosius kairiasparnius, t.y. komunistus ar komunistuojančius, taip pat ir su tos kuopos kairiaspar-nėmis ginčytis.
1918 m. Žemaitė dalyvavo kuopos delegate tos progresisčių organizacijos suvažiavime Philadelphijoje. Tų metų "Naujienų" Nr. 255 ji su pašaipa mini kalbas ir pasiūlymus kairia-sparnių moterų, kurioms ne konkretus darbininkų būvio gerinimas rūpėjęs, bet teoriniai ginčai, kova su boševikų kritikuotojais. Buvo paprašyta ir žemaitė tame kairiasparnių dominuojame suvažiavime žodį tarti, bet ji atsisakė, žemaitė rašo: Iššaukė ir mane savo įspūdžius išreikšti, atsisakiau: veidmainiauti nenorėjau, o tikrą savo nuomonę pasakyti negalėjau, nes viešai per laikraščius esu pripažinta, jog socializmo nepažįstu, o klesų kovos neišmanau. Tikra teisybė. Kivirčų, ginčų, užpuldinėjimų —nepažinojau."

1919 m. rudenį buvo Čikagoje suruoštos socialistų prakalbos kurias žemaitė aprašo "Naujienų" Nr. 217. Ji vėl pašiepdama rašo apie kalbą bolševikinio iš develando Daubaro, kuris sveikinęs čikagiškius įkūrus komunistų partiją, "kuri viso svieto socializmą sugriaus", ir toliau varęs prakalbą "tiesiai užsukto kairiųjų gramofono, kaip paprastai pas juos vartojama: viską peikti, o save girti". Korespondencijos gale žemaitė tiesiai sako, jog nėrą ko tų kairiasparnių prakalbų aprašinėti, nes kiekvienas jų "tą pačią šmeižtų ir pravardžiavimų litaniją pagiedos"

Tų pat metų "Naujienų" Nr. 228 žemaitė vėl aprašo "Naujienų" redaktoriaus Pijaus Grigaičio prakalbą Čikagoje. Jis išaiškinęs, kur teisybė; kas jos išklausęs, neslduosiąs kairiasparniams suklaidinamas, nes šie tik šaukią revoliuciją kelti, o dabartiniu konkrečiu darbininkų būvio pagerinimu nesirūpiną.

Juo toliau, juo labiau išryškėja priešbolševikinis Žemaitės nusistatymas. Todėl anoje moterų kuopoje, kurioj vis aktyviau ima reikštis bol-ševikuojančios ar tiesiog bolševikės, imama Žemaitė smerkti. 1919 m. "Naujienų" Nr. 292 aprašomas tos kuopos narių susirinkimas, kur kai-riasparnės pareiškusios, kad, girdi, žemaitė "trukdo klesinį proletarijato susipratimą"; "Žemaitė eina vienu keliu su socialburžujais". Mat, žemaitė amerikinio "Keleivio" laikrašty buvo pasmerkusi kairiasparnes, "kurios tarė pasiduoti po komunistų kontrole".

1920 m. 9 kuopa, kuri vėliau visai perėjo bolševikių kontrolėn, jau tarėsi žemaitę iš kuopos išmesti. "Naujienų" Nr. 73 rašoma, jog norėta pašalinti žemaitę už nepalankių tai kuopai korespondencijų rašymą "Naujienose". Kairiasparnes moterys susirinkime tiesiai sakiusios, jog Žemaitė esanti "Grigaičio uodega. . . bolševikų priešas... darbininkų išdavikė".

Netrukus Žemaitė gauna iš tos kuopos pranešimą, jog ji trims susirinkimams esanti suspenduojama, žemaitė "Naujienų" Nr. 96 rašo, jog, nuėjusi į susirinkimą, išgirdusi, kaip bobos šaukusios, kad žemaitė ir Ke-mėžienė tai "naujienietės, menševi-kės, išdavystėms Naujienų pritaria, prieš mus veikia.. . " žemaitė šiame susirinkime pareiškusi: "Nenorite manęs, galiu nesilankyti (t.y. į 9 kuopos susirinkimus), nes tiesą pa\ sakius, man ir sarmata tokiame "progrese" dalyvauti...". Bobos šaukusios: "Išmesti visas menševikes, nė vienos nepalikti".

Norėdama parodyti platesniajai visuomenei, kokie vargšų ir darbininkų "draugai" yra bolševikai, anais laikais įsibrovė į Lietuvą, žemaitė "Naujienose" paskelbė nevieną iš Lietuvos jai rašytą laišką. Pavyzdžiui, 1919 m. "Naujienų" Nr. 234 jos duktė rašo, jog labai biją bolševikų , ir priduria: "O bolševikai—tie vėl geradariai: nuo bagotų ima, o biedniems duoda. Kad ima, tai visi mato, o kad duoda—nieks nemato ir nieks negauna. Toki tie svieto lygintojai. O paskui visi nieko neturi."

Kitoj korespondencijoj, įdėtoj 1920 gruodžio 16 d. "Naujienose", žemaitė pabrėžia ir bolševikų nesirūpinimą, kad Lietuvoje viešpatautų Lietuviai. Esą Čikagos "progresistės" su-ruošusios bazarą, kur kalbėjusios, jog vistiek kieno — lenkų ar lietuvių — valdžia Lietuvoje, nes darbininkai neturį tėvynės.
Netrukus žemaitė ir visai palieka Čikagą ir Ameriką. Ji grįžta į atsikūrusią Lietuvą. 1921 m. vasario 19d. ta proga Lietuvių Moterų Draugija Apšvieta Mildos svetainėje Čikagoje jai suruošė atsisveikinimo vakarą, žemaitei buvo įteikta gėlių puokštė ir auksinė špilka.

Tad žemaitė nebuvo bolševikų draugas nei Amerikoje, nei pagaliau grįžusi Lietuvon, kur ji netrukus pasimirė. Bolševikai giriasi Žemaitę atskleidę lietuvių liaudžiai, šitas bolševikinis "atskleidimas" tačiau nuslepia patį svarbiausią dalyką, kad žemaitė, būdama valstiečių draugas, buvo ir pasiliko bolševikų priešas.
P. Samogita.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai