Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ADOMO GALDIKO ALIEJINĖS TAPYBOS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė R. Viesulas   

Tai jau ketvirtoji Adomo Galdiko dailės paroda New Yorke, iš kurių trys Feigl galerijoje. Kaip ankstyvesnėse dailininko parodose, taip ir čia padvelkia ta pati asmeniška dailininko tapybos nuotaika su dominuojančiu peizažu. Taip darbai ir pre-zentuoti—beveik visi jie nevardinti: "peisažai."

Rašant kelis ne tiek kritikos, kiek daugiau bendro aptarimo žodžius, prisimena viena prieš keletą metų čia pat matyta Adomo Galdiko paroda. Įdomu, kad anąsyk buvo jaučiamas kažkoks duslus, vietomis juodas nuotaikos, o taip pat ir spalvos tonas. Kas tai bebuvo — ar šio krašto, kasdienos ar šių priemiesčių slogutis — šiandien to nėra, ši paroda eina nemažos spalvinės šviesos, beveik optimizmo ženkle.

Su dailininku Adomu Galdiku —kaip su kokiu piligrimu gamtoje. Gamtos piligrimu. Ties kai kuriais jo darbais jautiesi kaip šalia meditacijoj ar beveik fanatiškame užmiršime paskendusių maldininkų. Stovėdamas šalia gali pats tikėti, gali netikėti, bet negali netikėti jo dideliam tikėjimui.

Tą galima pasakyti ir apie šią parodą. Nors darbų lygis kartais svyruoja (kaip daugumos parodų), reikia pažymėti, kad keletas iš išstatytų darbų šičia galima laikyti vienais iš dailininko geriausių, nutapytų paskutiniame dešimtmetyje: Taip pavyzdžiui Nr. 3 ("Maino uolos") galima laikyti beveik klasišku dailininko darbu. Peisažas vaizduoja Maino pajūrio uolas, tiesa, gerokai atitrauktoje formoje, kur mažiau į-gudusi akis ne tuoj išskirs objektus ar jų tapybinius simbolius. Bet tai nuostabios forminės ir spalvinės architektonikos kūrinys—su šiltai pilkų, oranžinių ir raudonų uolų briaunomis, su melsva jūros horizonto prošvaiste. Didelė subtilių spalvų inkrustacija. Šviesi, iškilminga, (žmogus turėjo jaustis laimingas tame kampe prie jūros!)

Šalimais kita drobė: Nr. 8. ("Magdalenos sala", Kanadoje.) čia kaip saulėlydžio nostalgijoj—dega viskas. Karminu, violetu, raudonu: keistų uolų formacijos, kaip grasančios milžinų kepurės, dangus, jūra. Viskas dega. Tokis ir dailininko teptukas: intensyvus, beveik konvulsiškas, lyg barstydamas ne dažus, bet žarijas peizaže. Didelės jėgos drobė.

Prie paminėtų dviejų reiktų įterpti į trijulę ir Nr. 5 ("Ruduo"). Taigai mums labiausiai laukiamas, tikėtasis. Adomas Galdikas greičiausia pokarinio perijodo atspindys. Lyg granatomis sprogstančiais medžiais, metančiais šviesiu spalvų žaizdrus. Tiek optimizmo, beveik krykštavimo. (Kokis kontrastas nūdieniniam tapybiniam kartėliui—pačios jauniausios kartos!)
šita trijulė (Nr. 3, Nr. 8 ir Nr. 5) savo kokybe gali ir tikrai turėtų nukeliauti toliau nei šios galerijos sienos.

Čia pat kabantis Nr. 7.—darbas didelis, platus, nemažos ambicijos, bet gal ir tik tiek. Pažymėtinas Nr. 20 savo pasigėrėtinu subtilumu, ir Nr. 4 metantis tamsią uolų masę, kaip kokio vulkano lavos fontaną, o taipgi ir Nr. 6 . ..

Įdomu pastebėti, kad dailininko teptukas ar spalvinis dengimas ne tiek seka spalvinio dėstymo logiką, kiek yra betarpiškos darbo nuotaikos vedamas, ir taip kinta nuo pei-sažo į peisažą: čia eina kūliais, versdamas spalvų lavinas, o kitur kuone pašnabždom dėstydamas žodelį prie žodžio. Kintantis ir šviežias.

Būdamas esmėje labai ištikimas pats sau, A. Galdikas beveik kiekvienoje savo parodoje mėgsta atskleisti kartais ir po vieną ar kitą ekskursą, bandymą. Lyg bandydamas lieptelį į kairę ar tai į dešinę savo kelio šalikelėj. Taip Nr. 16. (rodos, vienintelis) rodo kai kuriuos paskutinius atspindžius tarptautinėje tapyboje. Milžinišku teptuku ar tapybiniu peiliu dedamos milžiniškos dėmės—sveriamos atsveriamos (a la Soulages, Kline?) Tik šitai dailininko čia daroma be tos jau šiandien įprastinės arogancijos, šalia didelės atvangos šičia vistiek yra giliai užsilikusi pagarba ir spalvai, kuri prašvyti, ir instinktyvus rūpestis forma. Ši, sakytume, tapybinė iškyla dailininkui sudarė, matyt, džiaugsmo. Rezultatas įdomus ir malonus, šiams numeryje tas paveikslas pavadintas "Abstraktus peisažas".

Salia paminėtų tapybos darbų yra apie pusantros dešimties kitų drobių. Beveik daugumas jųjų mažesnio formato—kartais įrėminimo, o kartais ir kūrybinio užsimojimo prasme. Tikrai ši paroda yra augšto lygio. (Feigl Gallery, 601 Madison Ave., New York, N.Y. Nuo 1960 m. kovo 16. iki 31 dienos)
R. Viesulas.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai