Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
DAlL. JONAS ŠILEIKA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė P.J.   

Kaune spalio 27 po ilgos ir sunkios ligos mirė dail. Jonas Šileika. Palaidotas Kauno meno mokykloje.

Buvo gimęs 1883 liepos 2 Suvalkijoje, Jadagonių kaime, Šakių apskr. Baigęs pradžios mokyklą, 1900 išvyko j Ameriką, čia baigė vidurinius mokslus, meną studijavo Valparaiso universitete, Ind., 1906-1911 — Chicagos Dailės Institute. Paskui išvyko į Europą. Lankėsi Paryžiuje, kur susipažino su muzėjais, Miunchene mokėsi privačioje tapytojo H. Gre-berio studijoje ir Bavarijos Dailės akademijoje. Prasidėjus pirmam pasauliniam karui, grįžo į Ameriką.

Jonas Šileika buvo vienas iš tų emigrantų, kurie, svetur išsimokslinę, grįžo į Lietuvą (1921) ir savo darbu prisidėjo prie nepriklausomo gyvenimo kūrybos. Jis visą laiką mokytojavo Kauno Meno mokykloje, o nuo 1940 — Vilniaus Meno Akademijoje. Dėstė elementarų piešimą ir portretą. Dėstė sėkmingai ir gerai.

Baigęs meno studijas dar prieš pirmą pasaulinį karą, jis paveldėjo visas ano laiko tradicijas. Buvo nuosaikus tapytojas, piešęs portretus ir peisažus.
Tapyboje buvo dekoratyviai realus. Romantiškas įsisąmoninmas lietuviško peisažo teikė jo darbams nemažai įtikinančios galios. Savo portretuose jieškojo daugiau ekspresyvumo.

Iš ankstybesniųjų darbų pažymėtini: Ba varíete, Senos ba varietés portretas, peisažai — Nemunas ties Bruže ir Pelenių kapinės. Šie kūriniai buvo išstatyti pirmose lietuvių dailės parodose (1909-1914).
Amerikoje būdamas, jis turėjo progos piešti ir to metų muzikos garsenybių portretų: I. Rachmaninovo, F. Kreislerio, E. Caruso, G. Terar.

Tuo metu Amerikoje lankėsi ir rašytoja žemaitė, kurios portretą nupiešė 1920. Dabar originalas kabo Čiurlionio galerijoje Čikagoje. Portretas yra vienas iš geriausių to meto dailininko kūrinių. Jis ramus, saikingas, su nuotaika, žemaitės liaudiškumas pabrėžtas jos drabužyje, stalo užtiesale, gėlių vazonėlyje. Atžymėdamas, kad ji rašytoja, įveda žąsies plunksną su rašaline, (tuos motyvus ypač mėgo praeito amžiaus portretistai).

Paveikslas buvo reprodukuotas ir išleistas pašto atviruku, kurį mum pasisekė gauti. Atviruko antroje pusėje įrašai lietuvių ir anglų kalba ir "Išleido aptiekorius F.A. Jozapaitis, aptieka 3601 So. Halsted Street, Chi-cago, 111." (šis mažas atvirukas rodo, kaip ano meto lietuviai buvo susipratę ir parėmė savo lietuvišką dailę.)
Grįžus į Lietuvą, minėtini jo peisažai: Nemuno slėnis ties Jundakal-niu (1923), Atolo grėbimas mano tėviškėje (1922), Mickevičiaus slėnis Kaune (1932), šieno grėbimas (1935),

Rugiapjūtė, Mano tėviškė (1936), Kauno apylinkės žiemą (1939).
Iš portretų pažymėtini — J. Naujalio (vienas iš geriausių, 1922), J. Basanavičiaus (1924), Maironio (1923), Autoportretas (1938).

1930 Vytauto Didžiojo metais nupiešė didesnę kompoziciją — Vytauto mirtį. Paveikslas, deja, dėl savo silpno piešinio (pvz. neproporcingai didelės galvos, siauri pečiai) nėra pasisekęs. Figūrinės kompozicijos nebuvo jo sritis. P.J.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai