Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
ATEITININKŲ VADOVAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė A.S.   
Pereitų metų rudenį, ateitininkų šeštojo kongreso išvakarėse, pasirodė nauja St. Ylos knyga. Spaudą seką, be abejo, bus pastebėję tos knygos "paminėjimus". Šiaip jau knyga sutikta gana tyliai, ir tai, turbūt, dėl jos pavadinimo — "ateitininkų vadovas". Pavadinimas veda spėti, kad knyga gal grynai techniškas ateitininkų leidinys.

Iš tiesų knygos pavadinimas specifiškai nenurodo jos pobūdžio ir apimties. Tai galėtų būti ir programinis vadovėlis, ir "enciklopedija". St. Ylos knyga nėra nei viena, nei kita. Ją būtų sunku {klasifikuoti kurion vienon knygų rūšin, ir vargu ar rastume šių dienų lietuvių leidiniuose ką nors j ją panašaus. Kaip j originalaus pobūdžio veikalą, įdomu j jį pažvelgti bendresniu žvilgiu, ypač dar dėl to, kad jame esama turinio, kuris ne vien specifiškai ateitinin-kiškas.

"Ateitininkų vadovas" nėra organizacijos istorija, ideologija, veiklos gairės ar metodika. Knyga savitu būdu apima visus tuos aspektus. Autoriaus aiškiai užsimota duoti daugiau negu pradinį nario vadovėlį, bet atsisieta ir nuo plataus masto, enciklopedinio pobūdžio veikalo.
Jieškant vidurio tarp tų dviejų formų, be abejo, reikia turėti mintyje skaitytoją: kam knyga rašoma, ir kokiam tikslui? Autorius įžangoje sako, kad knygą rašant, "atsisakyta specialių pritaikymų lyčiai, amžiui, išsilavinimui." Kaip tat autorius laviruoja, kaip atranda vidurį?
Tą klausimą autorius atsako įdomiai ir originaliai: jis vidurio nejieš-ko, o keičia knygos lygį. plotį ir priėjimą pagal dėstomo dalyko turinį. Turinio apimtis didelė. Tai matome jau iš skyrių pavadinimų, štai keletas. "Ideologija", "Posėdžiai", "Žaismas", "Bendruomenė". Kai kurie skyriai tenkina grynai ateitininkiškus reikalus, pvz. organizacijos "Išraiška" (šūkis, credo, į-žodis, himnas, ir t.t.). Kiti yra — bendro pritaikymo, kaip "Saviaukla" (skaityba, kalba, rašyba, ir t.t.). Kai kuriuose skyriuose sutelkta tikrai enciklopedinės vertės istorinių žinių.
štai skyriuje "Spauda" randame tiek išsamios, detalios medžiagos, kad ir bibliografas knygą tausos. Kitur (pvz. skyriuje "Saviaukla") užsimojimas ir priėjimas visiškai kitoki, medžiaga aiškiai taikyta jieškančiam saviauklos, ne specialios informacijos. Dėstymo tonas taip pat keičiasi iš skyriaus į skyrių. Vienur jis objektyvus, dalykiškas, kitur gyvas, pasakojantis, trečiur didaktinis.

Knyga taigi daugiatikslė ir dau-gialytė. Ji parengta taip, kad naudotina ir kaip žinių šaltinis ir kaip vadovėlis, skaitytina ir auklėtojo ir auklėtinio, vado ir "eilinio".

Tokia daugiatikslė knyga reikalinga ypač sumanaus plano ir sutvarkymo. "Ateitininkų vadovas" suplanuotas atidžiai ir sutvarkytas praktiškai. Knygos lankstumas ir "patogumas" ypač pajaučiami, naudojant ją specialiam tikslui ar reikalui. O tokiam naudojimui, ne ištisam skaitymui, ji ir parengta. Informacijos jieškotojas pasidžiaugs kruopščiai surinktu dalykynu ir vardynu ir turtinga bibliografija. Naudojant knygą vadovėlio vietoje, skaitytojas lengvai ras atitinkamą skyrių ir skyrelį, savo rėmuose užbaigtą ir pilną.

Kaip knygos sutvarkyme jaučiama tvirta autoriaus ranka, taip turinyje, mažiau dalykiškose vietose, stipriai jaučiamas autoriaus asmuo. Kiek tai pliusas ar minusas bendriniame vadove, priklausytų, turbūt, nuo skaitytojo reikalo ir žvilgio. Pavyzdžiui, norinčiam susipažinti su ateitininkų vadais, autoriaus gyvas pasakojimas ir patį vadą gyvą pristato, nors gal kai kam ir kils klaustukas: (Nagi, kaip tai?), kai apie Kuraitį sakoma: "Iš veido nebūtum atspėjęs ar jis turi kokios inteligencijos, ar ne" (351p.) Labiau užkliūva autoriaus asmeniškos nuomonės ar skonio palinkimai, kai pateikiami dogmatinėj formoj, kurnekur dar su-stiprintoj šaržu (pvz., kalbant apie namų aplinką — "nedera iš sienų daryti gėlyno nei žalių lankų", 239 p.), kai kur aštrūs stereotipiški posakiai (pvz., "amerikiečio miesčionio persikrovimas baldais", 238 p.), ar kvesti-jonuotinos dokumentacijos apibendrinimai ("kalnų aplinka daro žmogų uždaresnį, tvirtesnį, valingesnį. negu lyguma", 225; "vadai gimsta ir pačia prigimtimi atsineša atitinkamų savybių", 225, 328 p.).

"Vadovo" pobūdžio ir apimties knygoj grafos ir lentelės reikalingos. Jos skaitytojui trumpoj ir vaizdžioj formoj paduoda faktus. St. Ylos knygoj nevisur grafos tam tikslui efektingai tarnauja. Pasaulėžiūrinio persilaužimo, palietusio Lietuvą, grafinis pavaizdavimas (42 p.) gerokai komplikuotas ir tekste nera tiesioginio lygiagretaus paaiškinimo. Ateitininkų organizacinės stuktūros pavaizdavimu (112 p) dar sunkiau pa-sigelbsti, nes vienetų vardų santrumpos sunku dešifruoti (kad KV reiškia "kraštų vienetus", o ne "korporacijų valdybas", ar ką panašaus, galima tik spėlioti, nes tekste, gerokai pajieškojus, galima rasti tik AKV — "atskirų kraštų vienetai").

Ateitininkų augimą pavaizduojančios histogramos (147, 149, 158 p.) akivaizdžios akiai, bet ne informacijai. Atitinkami skaičiai tekste vienur paduodami (moksleivių), kitur ne (studentų). "Susirinkimų tipai" (282 p.) grupuoja susirinkimus į rūšis; grafa trilapė ir trikampė, bet ar tai tik dėl estetikos, ar ir funkcijos, sunku spėti. Susirinkimų surūšiavi-mui būtų pakakę paprastesnio skil-tinio grupavimo tekste. Skiltinio grupavimo autorius nemėgsta, o kai kur tai gal ir būtų padėję vaizdumui; pvz., galėtų būti vadų, Ateities redaktorių išvardinimai stulpeliu (su kadencijom). Lentelių ar "stulpelių" pasigendam ir kitur — pvz. svarbesnių ateitininkijos įvykių chronologijos, sutelktos vienoje vietoje.
Be abejo, tokio pobūdžio knygai, kaip "Ateitininkų Vadovas", galima "išrasti" tokių post-factum sugestijų. Tos pastabos, tačiau, mažos, žiūrint į knygos visumą. Tereikia stebėtis, kad tokios apimties knyga išėjo iš vieno autoriaus rankų. Ja su dėkingumu naudosis visi ateitininkai; ja pasinaudos ir nevienas neateiti-ninkas.

Stasys Yla: ATEITININKŲ VADOVAS. Išleido Ateitininkų Federacija
Prel. K. A. Vasio lėšomis. Putnam,
Conn., 1960. A.S.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai