Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
MODERNIŠKO ELEMENTORIAUS SAVUMAI PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Administrator   

šiomis dienomis pasirodžius Igno Malėno elementoriui, parašytam nauju metodu, čia dedame paties autoriaus keletą pastebėjimų apie jo metodo pagrindinius bruožus. — Red.
Šiandie jau yra išaiškėję, jog pagrindu, mokant skaitymo, yra garsas — skiemuo. Tai ypatingai tinka mūsų ir bendrai fonetinėms kalboms. Aišku, galima būtų tvirtinti, kad nesudėtingiausias elementas yra garsas ir jį atitinkąs ženklas — raidė. Taigi, po pirmo pasaulio karo taip ir pabandė savo elementoriuje ABC Kauno m. inspektorius J. Damijonaitis. Jis supažindino pačioje pradžioje vaikus su garsais, kurie nesudėtingi rašymo atžvilgiu (i, u, o, a). Rašymo atžvilgiu jie nuolat pereina vis prie mažai sudėtingesnio. Tai gerai. Bet visas sunkumas iškyla, pradėjus skaitymą.

Jau lengva pastebėti, jog pradėjus su pačiomis pirmomis raidėmis, susiduriama su garsų liejimo sunkumais. Mat, nei i su u, nei u su i nesilieja. Sulietos tiek iu, tiek ui duoda skirtingą skambesį, visiškai skirtingą nuo buvusio garso, ištarto skyrium. Be to, pirmosios raidės neduoda prasmingų žodžių. Taigi, elementorius nebuvo gerai pergalvotas iš pat pradžių ir tuo nulėmė savąjį nepasisekimą.

Pirmąja raide, savaime suprantama, turi būti balsė, kuri turi atstoti kartu ir skiemenį. Labai gera, kad kartu su kita (naujai pažįstama raide) galima sudaryti prasmingą skiemenį — žodelytį. Bet svarbiausia, kad būtų galima panaudoti ir kitų skiemenų sudarymui ar net tikrų žodžių. Ir svarbu, kad būtų veiksmažodžiai. Tada, pridėjus prie jų paveiksliuką (atstojantį daiktą), jau galima sudaryti sakinius. O tai vaikams įdomu, nes jie jau iš pat pradžių gali skaityti pasakymus ir net visus straipsnelius.

Įdomus dalykas su skiemenimis. Pasirodo, mes klaidingai manėme, kad lengviau skaityti skiemens, prasideda balsiu, ir pačioje pradžioje tokius duodavome. Bet mano tyrimai parodė, kad vaikas lengviau įgali skiemenį, prasidedantį priebalsiu, negu balsiu. O ir skaitant tokius skiemenų yra žymiai daugiau negu skiemenų, prasidedančių balsiais. Jų yra tik labai maža dalis. Turėdamas galvoje šį faktą, aš pradžioje, supažinęs su garsu — skiemeniu, paskui duodu ištisą grupę priebalsių.

Pradžioje reikia visiškai vengti triraidžių skiemenų. Mat, vaikas dar tik mokosi skaityti, dar tik pratinasi, taigi, negalima jam skaitymo proceso apsunkinti, nes trečias garsas — raidė žymiai apsunkina vaiką. Todėl anksčiau duotini triskiemeniai žodžiai, bet ne triraidžiai skiemens. Mat, reikia sutikti su faktu, kad skiemenavimas natūralus ir ausies taip negadina, kaip garsavimas, kur dažnai virsta mykimu, net mikčiojimu.

Geram skaitymo palengvinimui rekomenduojama po kiekvieno balsio pavartoti eilę priebalsių, kad vaikai geriau įsitrauktų į skaitymą su pateiktuoju balsiu. Dabar vaikai pratintųsi prie tos pačios raidės, kurios garsas nustato tarimo linkmę. Sakysim, jeigu antroji raidė buvo o, tai su skiemenį užbaigiančia raide kiti žodžiai turi būti tokie pat. Kitaip sakant, jeigu skiemens supozicija buvo o, tai gera, kad ta supozicija pasikartotų keletą kartų.

Taip pat gera, kad du gretimi priebalsiai būtų nukelti kaip galima vėlesniam laikui, kada vaikai skaitymo technikoje jau bus įgudę. Prieš tai eina triraidžiai skiemens, kurie apima balsį iš abiejų pusių. Paskui eina dvibalsiai. O dar po šio keturraidžiai ir kitoki skiemens, kuriuos reikia skaityti jau tada, kai vaikai triraidžius ir keturraidžius su dvibalsiais skaityti jau moka, Tai yra skaitymo momentas, kuriuo pats atbaigiamas. Tada lieka įpratimas skaitant žiūrėti įvairių skyrybos ženklų (jeigu vaikai nebuvo reikiamai pratinti).

Baigdamas noriu pastebėti: kol vaikai neišmokę skaityti dviraidžių skiemenų, tai jie dar nelaikomi mokančiais skaityti.
Beje, šiuo metodu mokant, skiemuo neskaldomas. Jis laikomas pagrindiniu skaitymo elementu. O pažinti jį lengva, nes skiemenimis einančios raidės pažįstamos skaitymo tekstuose, o priebalsius vaikai pažįsta patys iš duodamų skiemenų skyrimo keliu. Pats skiemuo neskaidomas, nes nėra reikalo.

Šis metodas skiriasi nuo amerikinio metodo, nes čia vaikai garsus pažįsta, nors specialiai su jais jie nebuvo supažindinami. Tačiau čia vaikai išvengia to trūkumo, kad baigę 8 skyrius, nepaskaito nežinomo žodžio (Rudolf Flesch, Why Johnny Can't Read, 1955). žinoma, mes čia dar negalime remtis savo vaikais, nes čia gimusių ir augusių dar beveik neturime, kurie būtų baigę pradžios mokykla šitai taip pat ilygina (amerikinio skaitymo procesą.)

Lietuviškojo skaitymo procesą čia apsprendžia pats elementorius., bet mokytojas turi mokymo darbe taip pat orientuotis. Mat, nuo jo priklauso tiek metodo pasirinkimas, tiek jo naudojimo būdas.
Ignas Malėnas


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai