Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
Popiežiaus žygiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė L. A.   

Kai buvo išrinktas dabartinis popiežius, mažai kas iš jo tikėjosi didelių žygių. Atrodė, kad šis senyvo amžiaus žmogus pastatytas užpildyti tuščiai vietai, iki ateis kiti rinkimai su platesnėmis kandidatų galimybėmis. Taip maniusieji smarkiai apsiriko. Popiežius Jonas XXIII nuo pat pirmos išrinkimo dienos pasirodė tvirtas ir veiklus. Jis, žengdamas į 80-tus metus, ėmėsi net tokio žygio, kuris gąsdintų ir vidurinio amžiaus žmogų. Cia labiausiai turime galvoje visuotinį Bažnyčios susirinkimą. Bet negalima pamiršti ir kitų popiežiaus darbų, kurie iš paviršiaus gali atrodyti daugiau kasdieniški. Tai Jono XXIII kalbos bei raštai įvairiausiomis progomis. Šis senas popiežius ne be pagrindo stebina savo gyvu sąmojum, gilia įžvalga į gyvenmią ir praktiškais sprendimais. Cia trumpai dirstelsime tik Jjo kalėdinę kalbą ir susirinkimo paskelbimo bulę.

KALĖDINĖ KALBA
Jonas XXIII tęsia Pijaus XII paprotį Kalėdų šventės išvakarėse tarti pasauliui žodį. Velionio popiežiaus kalba visuomet liesdavo taiką, prarastą ir neatgautą po antrojo pasaulinio karo. Tą pačią temą užkliudo ir Jonas XXIII savo kalėdiniame žodyje. Ir praėjusį kartą šv. Tėvas kreipėsi tiesiog į valstybių vadus, į-spėdamas vengti net minties apie jėgos naudojimą. Taikos idealui pasiekti jis iškėlė Kristaus gerumą, su kuriuo būtina skaitytis ir šių dienų praktiškam, įtariam ir savanaudiškam žmogui. Valstybių galvoms popiežius nepabijojo priminti, jog ir jie yra trapūs bei mirtingi. Jie iš Dievo gavo galybę ne griauti, o statyti, ne skaldyti, o vienyti, ne virkdyti kitų, o aprūpinti darbu bei apsauga. Kalbėdamas apie atominę jėgą, popiežius pažymėjo: "Mes negalime tikėti, kad ta baisi energija, dabar jau žmogaus kontrolėje, būtų paleidžiama pasauliui sunaikinti." Bažnyčios galva vienok guodžiasi, šalia baimės bei širdgėlos įžvelgdamas ir pozityvių geros valios ženklų. Grįždamas prie pasaulio galiūnų, popiežius išsireiškia: "Kai dėkojame gėrio versmei Viešpačiui, tuo pačiu keliame balsą, kad visi tie, kurie kontroliuoja ekonomines jėgas, gali viskuo rizikuoti, tik ne pasaulio taika bei žmogaus gyvenimu. Jie turi siekti visų priemonių, teikiamų moderniškos pažangos, padidinimui pasą- ilio gerovės ir apsaugos, o ne skleisti nepasitikėjimą ir įtarimus." Šv. Tėvas karčiai apgailestauja, kad, nepaisant dar tebevyraujančio skurdo ir alkio, moksliniai atradimai, techniškos naujovės ir ekonominės atsargos tebėra dažnai naudojamos sunaikinimo ir mirties tikslams.

Kalėdinės kalbos gale popiežius priminė pats esąs "neturtingas liaudies sūnus", pašauktas valdyti Bažnyčios. Jo kalėdinis žodis tuojau per Vatikano radiją buvo transliuojamas 30 kalbų.

VISUOTINIS SUSIRINKIMAS
Kalėdų dieną iš šv. Petro bazilikos balkono buvo perskaityta Jono XXIII bulė, prasidedanti žodžiais: Humanae salutis, kurioje skelbiama, kad 1962 metais prasidės visuotinis Bažnyčios susirinkimas Romoje. Tas raštas buvo perskaitytas ir kitose popiežiškose bazilikose Amžinajame Mieste.

Visuotiniai Bažnyčios susirinkimai yra svarbūs įvykiai, visuomet skelbiami tik labai ypatingais atvejais. Visoje Bažnyčios istorijoje jų yra buvę 20. šis susirinkimas bus 21-mas ir vadinsis Vatikano II susirinkimu. Ankstesniais krikščionybės šimtmečiais tokie susirinkimai būdavo šaukiami pagrindinėms tikėjimo tiesoms išryškinti ir dogmatiškai apibrėžti. Jiems akstino teikdavo dažniausiai iškilusios erezijos, kurias ten išgvildendavo ir pasmerkdavo. Vėlesniais laikais reikšmingiausias buvo Tri-dento visuotinis susirinkimas. Jis į-vyko 1545 - 1563 m., iššauktas protestantiškos reformacijos. Užsitęsęs bemaž 20 metų, šis nepaprastas susirinkimas pasmerkė Liuterio klaidas ir pravedė santvarkines reformas pačioje Katalikų Bažnyčioje.

Reikšmingas buvo ir paskutinysis visuotinis susirinkimas Vatikane —1869-1870 m. Jį, tiesa, sukliudė prasidėjęs prancūzų - rusų karas. Vienok ir tame susirinkime suspėta paskelbti popiežiaus neklaidingumo dogmą tikėjimo bei dorovės srityje, kai jis kalba tam tikrose sąlygose.

II Vatikano susirinkimo tikslus aiškiai apibrėžia pati bulė. Tai tikėjimo sustiprinimas, krikščionių vienybė, Bažnyčios gyvastingumo išsiskleidimas, jos narių dvasinė pažanga, amžinųjų tiesų iškėlimas ir bažnytinių institucijų sutvirtinimas. Tai būtinai reikalinga šiuo metu, kai, popiežiaus žodžiais išsireiškiant, "pasaulyje beveik išimtinai jieškoma tik žemiškų malonumų, kuriuos visiems lengvai pateikia pažengusi technika," o be to, jaučiama ir "kovingo ateizmo grėsmė, pasiekusi jau pasaulinio masto."

Susirinkimo data dar tiksliai nenustatyta. Greičiausia tai bus šių metų ruduo. Priklausys nuo pasiruošimo eigos. Taip pat nepaskelbta, kiek tasai susirinkiams užtruks. Į jį, kaip paparstai kviečiami kardinolai, arkivyskupai, patriarchai, vyskupai, vienuolijų vyresnieji, teologai ir kt. Iš bulės galima suprasti, jog stebėtojais bus pakviesti ir už Katalikų Bažnyčios veikiančių krikščioniškų srovių atstovai. Viso susirinkime gali būti apie 3000 asmenų.
L. A.
 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai