Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PREL. I. KELMELIS AIDŲ MECENATAS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Tėv. L. Andriekus. O.F.M.   
Šio "Aidų" numerio leidėjas yra Newarko lietuvių Švč. Trejybės parapijos klebonas prel. Ignotas Kelmelis, paaukojęs mūsų žurnalui 500 dol. Tą dovaną jis pažadėjo praėjusį pavasarį, minėdamas savo kunigystės 45 metų ir savo parapijos 50 metų sukaktis. Šią vasarą dar prisidėjo ir jo amžiaus 80 metų jubiliejus. Tiems įvykiams prasmingai atžymėti gerb. Prelatas ryžosi finansuoti vieno "Aidų" numerio išleidimą. Didžiai vertindamas Maironį, pasirinko jo garbei skirtąjį numerį. Tokio dosnaus žygio proga malonu čia supažindinti "Aidų" skaitytojus su prel. Ignoto Kelmelio gyvenimu bei darbais.

Gerb. Jubiliatas yra gmęs 1882 m. liepos 30 d. Lazdijų apskrity, Kapčiamiesčio parapijoje, Navikų kaime. Pradinę mokyklą baigė gimtoj parapijoj. Po to privačiai mokėsi Seinuose. Į Ameriką atkeliavo 1901 m. Jauno emigranto kelias buvo sunkus. Pradžioje teko pelnytis duoną fiziniu darbu. Dirbo sunkiai, o po darbo valandų lankė vakarines mokyklas. Atitinkamai pasiruošęs, įstojo į Marijos kolegiją Orchard Lake Mi-chigano valstybėje. Jį domino įvairios mokslo šakos, kaip medicina, technika ir kt. Pradžioje ėmėsi studijuoti medicinos, bet galutinai apsisprendė už kunigystę ir stojo į šv. Ciriliaus ir Metodijaus kunigų seminariją toje pačioje vietoje. Ją baigė, ir 1916 m. birželio 24 d. Grand Rapids katedroje buvo įšventintas kunigu.

Naujasis kunigas pradžioje pasiliko Grand Rapids vyskupijoje, bet, labai trūkstant lietuvių kunigų rytuose, persikėlė į Newarko vyskupiją. 1921 m. jau randame jį vikaraujantį Elizabetho lietuvių parapijoje. Iš ten po metų (1922 vasario 1) skiriamas į Nevoarką Švč. Trejybės lietuvių parapijos klebonu. Toje vietoje tebėra iki šiandien.

Newarko lietuvių parapija, prieš atkeliant kun. Ignotą Kelmelį, buvo didžiai suvargusi. Ji buvo įkurta 1901, padedant kun. Žebriui, kuris čia iš kitur apsilankydavo teikti dvasinių patarnavimų. Pirmasis klebonas kun. V. Matulaitis pastatydino medinę bažnytėlę. Pagyvėjus imigracijai, tarp 1904 -1912 m. lietuvių skaičius Newarke smarkiai pašoko. Susidarė net apie 700 šeimų. Antrasis klebonas, kun. V. Staknevičius, pastatė kleboniją, o ketvirtasis klebonas, kun. J. Dobužinskis, ėmė statyti labai didelę mūrinę bažnyčią, kurios, deja, nepajėgė užbaigti. Bažnyčios statybą tęsė kiti kunigai. Parapija paskendo skolose. Nebeliko vilties jų išmokėti, kai anais laikais skola pasiekė 100,000 dol. Prie viso to prisidėjo dar vidinės nesantaikos, ginčai, nepasitikėjimas . . . Tokioj padėtyje 21 metų laikotarpy perėjo net 7 klebonai. Dėl skolų jau net ruoštasi likviduoti parapijos nuosavybę.

Kun. I. Kelmelis buvo aštuntas klebonas. Atvykęs į Nevoarką, jis nenuleido rankų. Pirmiausia parapiečiams įkvėpė pasitikėjimą. Po to šoko gesinti kai kurių būtiniausių skolų. Netrukus parapija atsigavo ir prasidėjo sėkmingas darbas. Baigta įrengti bažnyčia, klebonija, salė, rūpintasi parapiečių dvasine gerove. Anais laikais virė smarki pasaulėžiūrinė kova tarp lietuvių. Kun. I. Kelmelis, jau būdamas klieriku, pasinešė ginti bažnyčios nuo ateistinių užpuldinėjimų. Su prakalbomis aplankė nemaža lietuvių parapijų, nesibijodamas leistis į viešus ginčus su pačiais kairiųjų imdais. Žinoma, žmonių religinį sąmoningumą visų labiausiai stengėsi pakelti savoj parapijoj. Tuo tikslu įsteigė daug draugijų, platino spaudą, įvairiomis progomis kvietė iš kitur žymius asmenis. Taip dirbdamas, pastatė savo parapiją ant tvirto medžiaginio ir dvasinio pagrindo. Pastoracinį darbą, ypač dabar, sunkina parapiečių išsimėtymas po tolimus Newarko užmiesčius. Prelatui talkina kun. Petras Totoraitis.

Šalia religijos, kun. 1. Kelmelis labai sielojasi ir lietuvybe. Po pirmo pasaulinio karo, atsikuriant Lietuvai, jos nepriklausomybės laikais ir po antrojo pasaulinio karo, vaduojant savo tautą iš komunizmo, kun. I. Kelmelis aktyviai dalyvauja visuose Amerikos lietuvių katalikų žygiuose. Nėra didesnio lietuvių sąskrydžio, kur jo nebūtų. Remia aukomis lietuvių institucijas, savo parapijoje leidžia rodytis paramos reikalingiems visuomenės atstovams, ir juos sušelpia rinkliavomis. Ypatingai kun. I. Kelmelio veikla yra glaudžiai susieta su New Yorko lietuvių kunigų darbais ir sumanymais. Šiuo metu jis yra užsiėmęs didelės parapinės salės statyba.

Už visą tą triūsą bei nuopelnus kun. Ignotas Kelmelis 1949 m. rudenį buvo pakeltas prelatu. Beje, šią vasarą jis sulaukė 80 metų amžiaus, bet tebėra stiprus ir darbus. New Yorko apylinkės lietuviai dar vis tebemato jį dalyvaujantį religiniuose ir tautiniuose susibėgimuose. Būdo atžvilgiu yra didžiai nuolankus, paprastas ir giedras.

Kai praėjusį pavasarį parapijos jubilėjinėje šventėje prel. I. Kelmelio buvo paprašyta išleisti vieną "Aidų" numerį, jis tai palaikė savaime suprantamu dalyku. Be jokių svyravimų maloniai pažadėjo 500 dol. auką, ir tą savo pažadą viešai atidengė iškilmių dalyviams, susilaukdamas iš visų nuoširdaus įvertinimo. Tokią žymią paramą kultūros žurnalui, žinoma, visų labiausiai įvertina "Aidų" leidėjai — pranciškonai, kurie čia gerb. Prelatui išreiškia didžiai nuolankią padėką.
Tėv. L. Andriekus. O.F.M.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai