Parašė DALIA KUČĖNIENĖ
|
SOMBRA
Mačiau susimąsčiusį mėnulį, Paukščių taku keliaujantį. Vienuolis jis nakties žieduos. Saulės šešėlis skliautuos.
Nardė vienišas debesyse, Neptūne, Marse, Veneroje. Kosmos siautė pelenuose. Jis — karalius naktyje.
Aukso, sidabro gijomis Siūbavo steliarinėj erdvėje. Žemė miego tinkle tūnojo. Mėnuo prabilo — "aš šešėlis".
"Aš šešėlis" — ataidėjo Dykumos smiltynuos per sutemą. Oazėje pamerkusi akis, Sutikau žvilgsnį Kūrėjo.
|