Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA LIETUVOJE IR IŠEIVJJOJE PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.   

Vos šiek tiek susikristalizavus nepriklausomam Lietuvos gyvenimui, tuoj kilo mintis įkurti Lietuvių Katalikų Mokslo Akademiją (LKMA). Ji jau 1922 m. rugp. 12 d. Kaune oficialiai buvo įregistruota, nors steigiamasis susirinkimas įvyko tik spalio 22 d. šiame susirinkime iš iniciatorių buvo išrinkta pirmoji LKMA valdyba: pirmininku — vysk. J. Skvireckas, vicepirmininkais — prof. Pr. Dovydaitis ir prof. St. Šalkauskis, sekretorium — kun. dr. M. Reinys, iždininku — adv. L. Noreika, knygininku — dr. A. Sennas. Nuo 1926 iki 1938 m., atseit iki mirties, akademijai vadovavo prel. Ad. Jakš-tas-Dambrauskas. Po jo pirmininkavo prof. St. Šalkauskis, iki 1940 m. bolševikai uždarė akademiją.

Anuomet LKMA siekė apjungti lietuvius katalikus mokslininkus, sudaryti palankesnes sąlygas moksliniam darbui, paruošti didesnį katalikų mokslininkų prieauglį, kelti tautoje mokslinį lygį krikščioniškos kultūros šviesoje. Iš tikro, akademija Lietuvoje atliko didelį darbą tiek katalikų mokslininkų jėgų sutelkime, tiek jaunųjų moksliniame paruošime. Jos veikla aiškiausiai reiškėsi suvažiavimuose ir studijose. Akademijos veiklą labai pakėlė vysk. Pr. Bučio iš Amerikos Katalikų Federacijos gauta $42,500 pašalpa,  kurios dėka per 18 metų ji galėjo duoti ištisą eilę stipendijų siekiantiems augštojo mokslo studentams.

Energingo prof. dr. J. Ereto pastangomis Kaune buvo sušaukti trys lietuvių katalikų mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimai: 1933, 1936, 1939 m., kuriuose dalyvavo nuo 300 iki 550 asmenų. Suvažiavimuose būdavo perskaitoma apie 30 paskaitų, kurios vėliau būdavo išleidžiamos "Suvažiavimo darbuose". Jų išėjo trys stambūs tomai, kurie kartu paimti sudarė 1518 pusi. LKMA pirmoji pradėjo rūpintis ir Lietuvių Enciklopedijos leidimu. Iniciatyvą perėmus Spaudos Fondo leidyklai, akademijos nariai nuo pat pirmojo sąsiuvinio joje bendradarbiavo. Akademija buvo įsigijusi ir turtingą mokslinę biblioteką, kurioje buvo daug labai vertingos lituanistikos. Jos dalį pirko iš prof. dr. Pr. Bren-derio, o kitą dalį padovanojo prel. Ad. Jakštas.

Išeivijoje bolševikų uždarytosios LKMA atgaivinimo mintį 1952 m. iškėlė dr. S. Bačkis. Tos minties skatinami iniciatoriai, vysk. V. Pa-dolskio vadovaujami, 1954 m. Romoje sudarė reorganizacinį komitetą, kuris pritaikė naujoms sąlygoms akademijai įstatus ir 1956 m. korespon-denciniu būdu pravedė centro valdybos rinkimus. Tada pirmininku buvo išrinktas vysk. V. Padolskis, vicepirmininku prof. dr. Z. Ivinskis, nariais — dr. J. Vaišnora, MIC. prof. dr. A. Liuima, S.J., prel. dr. L. Tulaba ir kun. dr. V. Balčiūnas. Nuo tada iki šiol centro valdyba pasiliko Romoje, nors buvo siūlyta ją perkelti į JAV. Po vysk. V. Pa-dolskio pirmininkavo prof. dr. A. Liuima, S.J., o pernai pravestuose rinkimuose vėl buvo išrinkta centro valdyba Romoje, kuri lapkričio 11 ir 15 d. posėdžiuose šitaip pasiskirstė pareigomis: pirmininkas — prof. dr. A.- Liuima, S.J., vicepirmininkai — prof. dr. Z. Ivinskis ir dr. J. Vaišnora, MIC, sekretorius — prof. dr. P. Rabikauskas, SJ., iždininkas — dr. Pr. Brazys, MIC, archyvaras kun. dr. V. Balčiūnas  ir reikalų  vedėju  pakviestas   kun.   R. Krasauskas.

LKMA   dabar laisvame  pasaulyje turi 131 narį. Romoje veikia akademijai   priklausanti   istorijos   mokslų sekcija, kurios nariai rašo istorines studijas ir ruošiasi išleisti  istorinių šaltinių knygų  seriją.   Atgaivintoji akademija jau sušaukė du suvažiavimus -1957 m. Romoje ir 1961 m. Čikagoje. Pirmo "Suvažiavimo darbai" jau išleisti, o antrojo dar redaguojami. Redaguojamas  taip pat ir LKMA metraštis. Paskutiniu metu susirūpinta židinių steigimu JAV.

Išeivijoje atsikūrusios LKMA tikslą  matome  iš įstatų,  nes  pirmame paragrafe sakoma, kad "LKMA yra draugija, kurios tikslas yra sutelkti augštojo mokslo lietuvius katalikus, sudaryti jiems galimai geresnes mokslinio darbo sąlygas, ruošti naujų mokslo jėgų, platinti ir kelti mokslingumą ir krikščionišką kultūrą Lietuvių  Tautoje".   Gi   antrame parag sakoma: "Tam tikslui pasiekti akademija: a)  steigia bibliotekas, muziejus ir kitas mokslo įstaigas; rengia   suvažiavimus,   kursus   ir paskaitas; c)  leidžia knygas, mokslo žurnalus ir kitos rūšies leidinius; d)  kuria savo tikslams fondus;  e) sudaro ir skiria stipendijas; f) įsigyja judamo ir nejudamo turto", šiuose dviejuose paragrafuose pilnai atidengtas akademijos tikslas ir iš jo išplaukiantieji uždaviniai.

LKMA pagal įstatų trečiąjį parag. susideda iš garbės narių, narių mokslininkų ir narių. Be to, ji gali turėti dar narių korespondentų ir rėmėjų. Kokios yra narių kvalifikacijos ir pareigos,  randame antrame įstatų skyriuje.

Akademijos nariams esant išblaškytiems po visą pasaulį  ir negalintiems net ir suvažiavimuose dalyvauti įstatai numato suorganizuoti kraštų LKMA, kurios nariai renkasi kas dveji metai  į  bendrus  susirinkimus ir išsirenka krašto valdybą.  Gi jei kurioje vietoje yra bent 5 akademijos nariai,  kurie  be didelio sunkumo gali susirinkti, ten kuriamas akademijos židinys. Tokio židinio nariai kas  metai  iš  savo  tarpo  išsirenka pirmininką,  kuris palaiko ryšius su krašto valdyba, jei ji yra, o jei jos nėra — su centro valdyba. ..

Židinių veiklą irgi tvarko įstatai, Juose sakoma, kad "Židinio nariai ne rečiau karto į tris mėnesius renkasi svarstyti akademijos reikalų ir katalikams aktualių mokslo klausimų". čia išryškėja ir židinio veiklos tikslas, kuris yra tas pat, kaip Ir visos LKMA, nes židinys rūpinasi studijuoti katalikų mokslo aktualijas ir su jomis supažindinti platesnę visuomenę, židinio rengiamose paskaitose gali dalyvauti ir pakviestieji nenariai, besidomaują katalikų mokslo klausimais.

Bene pirmasis toks LKMA. židinys JAV įsikūrė New Yorke. Ford-hamo universitete buvo susirinkę šios apylinkės nariai. Posėdyje dalyvavo 6 nariai, kurie, vykdydami LKMA centro valdybos pageidavimą, įsteigė New Yorko apylinkės židinį ir išsirinko valdybą: pirmininkas — prof. dr. V. K. Jeskevieius, S.J., patarėjas — dr. V. Gidžiūnas, O.F.M., ir sekretorius — prof. dr. ,A,. Vasys. Tokie ži diniai numatomi steigti ir kitose vietovėse, kad tuo būdu akademijos veikimą padarytų judresnį ir pajėgesnį savo tikslams ir uždaviniams atlikti.
Daugiausia New Y orko židiniui atiteks stambus uždavinys — suorganizuoti naują akademijos narių suvažiavimą, kuris numatytas 1964 m. New Yorke per pasaulinę parodą, kaip kad čikagiečiai suruošė pas save akademijos suvažiavimą 1961 m.

LKMA uždaviniai yra dideli ir reikšmingi lietuvių katalikų mokslingumui kelti ir krikščioniškai kultūrai skleisti. Nesant platesnės informacijos spaudoje, tikimės šiuo straipsneliu suteikę pagrindines žinias apie LKMA ir jos veiklą Lietuvoje ir išeivijoje. Norintieji stoti į akademiją ar gauti platesnių informacijų gali kreiptis į centro valdybos pirmininką prof. dr. A. Liuima, S. J., Universita Gregoriana, Piazza della Pilotta 4, Roma 4, Italy.
Dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.

 

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai