Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
VIKTORAS PETRAVIČIUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Stasys Goštautas   

žmogaus talentas yra neribotas. Jis nepaiso nei laiko, nei amžiaus, nei paties asmens. Jis yra tironas, reikalaująs aukos ir verčias žmogų kentėti savos kūrybos kančią, žmogus negali šitam pasipriešinti. Jis tiktai gali savo talentą paversti niekais.

Talentas reikalauja įtampos ir darbo. Darbo, darbo, darbo. Dailininkui neužtenka būti tapytoju, neužtenka pažinti teoriją ir praktiką, šių dienų menas, daugiau negu kitas, reikalauja plataus bendro humanitarinio išsilavinimo. Abstraktui viso to reikia dar daugiau, negu realizmui. Jau nepakanka tapyboj jieškot idėjos, jausmo, motyvo. Šiandien tapyba įieško tapybos pačia giliausia to žodžio prasme. Tai nereiškia l'art pour l'art pakartojimo, šiandien būti originaliu yra sunkiau, negu bet kada. Užtat originalume glūdi ir apsčiai šablono. Jis dėvi tuos pačius rūbus ir pretenduoja į tuos pačius postus. Yra sunku susigaudyti. Ir dar sunkiau to reikalauti iš žiūrovų.
Kūrybai nėra ribų. Ji išaušta, kaip gražus rytas, nežinia nei kaip, nei kodėl. Bet jis aušta, yra, ir jis mus pradžiugina.

Ir taip vieną rytą atradom Petravičių. Atradom chaotiškam pasauly, dar tebesivystančiame, akivaizdžioj dinamikoj, kur dailininkas pasinešė į kosminius pasaulius su simboliniu ir folkloriniu dekoratyviškumu.

Turiu minty Čiurlionio Galerijoj įvykusią parodą, kurioje Petravičius buvo išstatęs tikrai naują ir originalią savo tapybą bei grafiką.  Ir nors parodoje buvo rodyta 13 tapybos ir 10 grafikos darbų, tik du tapybos darbai buvo verti ypatingo dėmesio — "Audra virš okeano" ir "Simfonija" (kataloge nefigūruojanti). Tik tie du kūriniai išsilaisvina iš folklorinių elementų, pasiduodami grynai kūrybiniam jausmui.

"Audra virš okeano" turi Kan-dinskio dinamišką poetiškumą, spalvų aistrumą ir spontaniškumą. Tačiau tame spontaniškume nėra stiprios bei apvaldytos technikos. Nėra taipgi pakankamo gilumo. Linijų ir taškų išdėstymas, spalvų išgavimas ir tonų suderinimas yra geras pradžiai, bet anaiptol netobulas.

Antras paveikslas "Simfonija" — švelnesnis bei muzikalesnis, ir kiek spalvos gali sugestijonuoti toną, dar spontaniškesnis ir pilnas emocijų. Spontaniškumas jau nebe pagrindo, bet įaustas į spalvas ir suskaldytas į mikrokosminius pasaulius, labai pri-
---
 Sykiu su V. Petravičium savo tapybos darbų išstatė ir dail. J. Pautienius. ši jungtine paroda iš Čikagos nukelta i Los Angeles. — Red.
---
menančius Petravičiaus pirmykščią grafiką, tik jau atsisakiusią simetrijos.
Šituose dviejuose paveiksluose Petravičiui pavyksta išsigelbėti iš figūrinių motyvų, priartėjant prie grynosios tapybos. Visi pašaliniai motyvai dingsta — lieka tik poetas ir jo pasaulis.
Labai yra skirtingi kiti Petravičiaus darbai. Juose regimas dar senas Petravičius, pilnas labirintiškų linijų ir folklorinių elementų, kuriuose skęsta jo jausmai ir formos. "Egipto elegija" ar "Kelias į dangų" yra tiesiog studentiškai nevykę darbai, pilni apsirikimų ir nedovanotinų triukų. Petravičiaus talentui triukų nereikia. Jam reikia daugiau atvirumo, atmosferos, tapybos, vertės. Apgraibomis sukrauti daiktai ir bus tik apgraibomis sukrauti, o nesukurti.

Šių darbų serijoje išsigelbsti tik du kūriniai  —  "Lotosas"  ir  "Mėlynoji simfonija". Pirmas dvelkia archeologine iškasena iš Lybijos dykumų. Surūdijęs geltonumas tarp visų kitų šaltų spalvų pasidaro kaip ir simbolis tos nepaprastos gyvybės žmogaus kūrinio.

"Mėlynoji simfonija" yra malda, tamsiai nuteikianti, kaip rusiškoji ikona tarp bizantiškųjų simbolių. Tai gal geriausiai pavykęs paveikslas iš figūrinio Petravičiaus ciklo, šitai rodo Petravičiaus kūrybingumą ir sugebėjimus. Petravičiaus atsinaujinimas gal bus naudingas ir kitiems "pasenusiems" jaunuoliams, kurie žiūri į meną kaip į pelningą amatą, o ne kaip į šventą žmogaus jėgą. Gal jiems čia bus akivaizdus pavyzdys, kad nereikia užsidaryti savo vidutiniškume, bet pasižvalgyti ir į platų pasaulį, pasisemiant iš bendro žmonijos lobyno visa, kas kilnu ir kūrybinga.
Stasys Goštautas




 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai