Parašė MARIJA AUKŠTAITĖ
|
NERIMAS
Tuščioj ūkuotoj erdvėj
Su žemės kamuoliu skrendu . .
Alsuoju nerimu kaip gervė,
Ir sustojimo nerandu.
O jau tuoj vakaras užklups,
Galaktikoj žiedai žydės .. .
Balandžiais žemė nenutūps —
Sparnų nepasilsės.
Jei ji pailstų — kur nukristų?.
Su okeanais, su kalnais ...
Gal per žvaigždynus nusiristų,
Mane sučiupusi delnais.
MYLIU AS VĖJĄ
Myliu aš vėją —
Pučiantį,
Švilpiantį,
Ūžiantį,
Dūkstantį,
Audrų nešėją.
Myliu aš vėją,
Į stogus beldžiantį,
Lietumi lašantį,
Snaiguoles taršantį,
Ant bangų rašantį —
Šokdantį fėjas.
Myliu aš vėją —
Siaučiantį,
Blaškantį,
Plakantį,
Raškantį —
Tiltų griovėją.
Myliu aš vėją,
Audrų nešėją;
Ciklonus sukantį,
Vulkanus degantį —
Laisvių sėjėją.
|