ŠV. ANTANO GIMNAZIJA LIETUVIŠKUOJU ŽVILGIU Spausdinti


Mėgstame rūpintis tais dalykais, kur lengvai galime kaltinti kitus. Bet labai lengvai užmirštame tuos dalykus, kur visa atsakomybė mums patiems krinta. Tačiau, kur patys beveik nieko negalime padaryti, ten ir visas rūpestis lieka tik bergždžia aimana. Tikras rūpestis visų pirma kreipiasi j tai, ką patys galime padaryti. Toks rūpestis nuo aimanų veda j ryžtį: ką galime padaryti, tą ir reikia vykdyti.

Visi gerai matome, kad šeštadienių mokyklų nepakanka mūsų jaunimui lietuviškai išauklėti. Tik taip pat visi gerai žinome, kad sukurti savas mokyklas svetur sunkiai įmanoma. Vertindami lietuviškąjį jaunimo auklėjimą, remiame Vasario 16 gimnazijos išlaikymą. Bet ar tik Vokietijos lietuvių jaunimui reikia savos gimnazijos? Ar nemažiau jos reikia ir šio krašto, JAV, lietuvių jaunimui? Nėra abejonės.

Pernai pavasarį mūsų spaudoj plačiai aidėjo aimanavimas dėl Čikagos kazimieriečių gimnazijos abejingumo ar net priešiškumo lietuvybei. Marianapolio marijonų berniukų gimnazija nebetenka nė skųstis, nes lietuvių jaunimo joje beveik nebėra. Nieko čia nebegalime padaryti.

Bet tikrai lyg užmiršę esame, kad pranciškonai jau nuo 1956 rudens yra atidarę Kennebunkporte berniukams šv. Antano gimnaziją. Pernai ši gimnazija išleido jau savo penktąją laidą. Bet kadangi šiai gimnazijai neorganizuojami rėmėjų būreliai, tai ir pati gimnazija beveik nesusilaukia viešumos dėmesio. Gal tyla supa šią gimnaziją ir dėl to, kad kol kas netenka dėl jos skųstis: esame įpratę sujusti tik tada, kai galime dėl ko nors jau pasipiktinti! O ligi šiolei pranciškonų šv. Antano gimnazija yra verta tik pozityvaus dėmesio.

Deja, šio pozityvaus dėmesio pakankamai nesusilaukta, ir T. Leonardas Andriekus, pranciškonų provinciolas ir gimnazijos rektorius, turėjo per spaudą jautriu, bet atviru žodžiu kviesti šiame krašte vienintelio tokio lietuviško židinio nepalikti pustuščio. "Aiduose" šis žodis buvo išspausdintas vasario nr. viršelių 3jame puslapyje. Jei kas būtų neatkreipęs dėmesio, kviečiamas tai padaryti — perskaityti šį žodį su tokia pat jautria atsakomybe, su kokia jis parašytas.

Šv. Antano gimnazija Kennebunkporte, Maine, aplamai yra pasiekusi gerą lygį (konstatuoju tai, remdamasis pažymių vidurkiu, kurį gimnazijos auklėtiniai gauna, laikydami stojamuosius egzaminus į kolegijas). Daug reiškia darbui sutelkianti rami aplinka, o dar daugiau — rūpestinga mokytojų priežiūra. Taip pat nuoširdžiai stengiamasi sudaryti jaunimui lietuvišką aplinką. Lietuvių kalba dėstoma kaip lygiateisis dalykas. Lavintis lietuvių kalboje ir gilintis į Lietuvos istoriją bei geografiją sudarytos pagal mokinių pajėgumą keturios grupės, vadovaujamos keturių mokytojų. Pamaldų metu pamokslai sakomi lietuvių kalba. Gimnazijos biblioteka aprūpinama lietuviškomis knygomis. Moksleiviai susitelkę į ateitininkų ir skautų organizacijas. Tai visa iš tiesų įgalina šv. Antano gimnazijos moksleivius lietuviškai nusiteikti ir apsispręsti. Pernai pats dalyvavau penktosios laidos baigimo iškilmėse. Buvo tikrai jaudinanti patirtis buti liudininku šio krašto lietuviukus gaunančius gimnazijos baigimo diplomus iškilmėse, pravestose tik lietuvių kalba. Dar labiau jaudino šios laidos metraštinė knyga (Antonianum 1964), skirta "kenčiančiai, bet greit prisikelsiančiai Lietuvai". Visas stambokas (72 psl.) leidinys buvo pačių moksleivių užpildytas tik lietuviškai parašytais rašiniais, liudijusiais, kiek daug jie gavo iš savo mokyklos.

Visi tėvai, kurie turi gimnazijos amžiaus sūnų (ypač, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali buti tikri patys turėsią laiko jų lietuviškam auklėjimui), privalo atsakingai pergalvoti, ar nepasirinkti šv. Antano gimnazijos.