Eilėraščiai |
Parašė V. MYKOLAITIS-PUTINAS |
Prieštaringas kraitis Minint Kristijono Donelaičio 250-ąsias gimimo metines Šis eilėraštis skelbiamas pirmą kartą. Parašytas 1964.1. 6 Minėjome tave — Ir garbinom ir šlovinom, Didysai pavergto žmogaus poete; Dainavęs mums pavasarį Atkopiančios saulelės Pabudintame sviete, — Ir vasaros darbų sunkumą, Kai prakaitas per nugarą srovėmis teška, Ir rudenio gėrybių malonumą Su svodbom ir Česniais, Kai yra kuo vėdarą pralinksmint, — Bet ir žiemos narsų Vėl grįžtantį žiaurumą Su tralaluojančiais vilkais, Su šiaurės pūgomis Ir vandenis sukaustančiais ledais. Tu tyčiojais iš ponų Ir užjautei būrus, Buvai teisingas, Buvai jautrus. Tačiau nesigailėjai smirdų, Kurie lietuviškai kalbėti nenorėjo Ir skiauture dabinos Pono — Amtmono, Skriaudėjo !!... Ir štai du šimtmečiai praėjo. Pasikeitė laikai. Nebėr nei amtmono, Nei Dikso, Nebėr dosningo Krizo, — Tik būrų žemėj smirdų Dar daugiau priviso. Paniekinę poeto tėviškę, Tolminkiemį žemėlapy išbraukę, Naujieji Diksai, Prisikabinę kardą, Su svetimais vardais Į būrų tėviškę iš kažkur traukia. Tačiau didysis Lietuvos poetas Viltingais žodžiais guosdamas prabyla Ir tiesia ranką iš Tolminkiemio griuvėsių: "Juk ne pirmas karts, kaip mes gyvendami vargstam". Ir mes paguoskim jį: —Darbuosimės, budėsim! Ir saugosim tą nuostabią poemą, Kurią kaip veržlų srautą ilgą žiemą Ledai sukaustę laikė. Ak, mylimas ir mielas Donelaiti, Tu palikai mums didelį* Ir prieštaringą kraitį. --- * Tu Lietuvai esi palikęs didelį — pabraukti žodžiai virš eilutės parašyti autoriaus ranka pieštuku. |