"TREJI VARU" IR ZARINIŲ JANIS Spausdinti
Parašė Juozas Girnius   


"Treji Värti" tai ir yra ne kas kita, kaip "treji vartai". Tuo būdu jau pats šio pernai pasirodžiusio latvių kultūros žurnalo vardas akivaizdžiai primena, kaip artimai giminingos mūsų kalbos ir tautos. Esame daug giminingesni, negu patys tai suvokiame dėl per mažo vieni antrų pažinimo. Iš tikro esame brolių tautos, tik istorinis likimas nebuvo palankus broliškų santykių išplėtojimui. Nebe etninis ir kalbinis giminingumas, o bendra geopolitinė situacija į baltus jungia ir estus — trečiąją rytų Pabaltijo tautą. "Treji Värti" žurnalas ir yra skiriamas šių trijų baltų tautų draugystei skatinti gilesniu vieni kitų pažinimu.

"Treji Värti" eina nuo 1967 metų pradžios kas du mėnesiai po 64 puslapius (taigi per metus 6 numeriai su 384 puslapiais), šiek tiek maželesnio formato, negu "Aidai". Metinė prenumerata — 7 dol. (administracija: P. O. Box 27-A, Detroit, Mich. 48232). Redaguoja A'berts Birnbaums (P. O. Box 61, Three Rivers, Mich. 49093). Redakcini kolektyvą sudaro Zari-nu Janis (lietuvių skyrius), dr. A. Karps, E. Andersone (estų skyrius) ir Ed. Avots. Žurnalas leidžiamas latvių kalba, bet kiekviename numeryje duodami lietuvių ir estų autorių vertimai supažindinti skaitytojus su šių tautų kultūriniu gyvenimu.

Aplamai, pagal latviškąją medžiagą, būtų galima "Treji Värti" aptarti tautinio auklėjimo žurnalu — daugiausia straipsnių jaunimo, mokyklos ir kt. pedagoginio pobūdžio klausimais (M. Celms per kelis numerius nagrinėjo ir amerikiečių "pažangiąją pedagogiką"). Be straipsnių, duodama poezijos ir beletristikos. Plačiu straipsniu aptartas poetas Anšlavs Eg-litis. Paminėta lietuviams itin artimo rašytojo Jaunsudrabinš mirties 5 metų sukaktis. Prof. dr. K. Dzelzitis pateikė Baltijos valstybių federacijos projektą (pravartu su juo supažindinti ir lietuvių spaudą). Iliustruojama daugiausia nuotraukomis iš latvių jaunimo stovyklų, mokyklų ir pan.

Kiek per šiuos pirmuosius metus "Treji Värti" pateikė lietuviškosios medžiagos? Reikia atsakyti: gana daug ir gana įvairios.
Mūsų literatūrai gausiausiai atstovavo A. Landsbergis. Išversta jo drama "Penki stulpai" (1 ir 2 nr.), ir duotas dr. R. Šilbajorio straipsnis apie jo kūrybą (2 nr.). Vėliau (6 nr.) išverstas ir jo vienaveiksmis "Sudiev, mano karaliau" (išspausdintas mūsų žurnale pereitų metų gegužės numeryje). Pateiktos dvi M. Katiliškio novelės (4 nr.): "Paukščiai" ir "Kaimiška detalė" (iš rinkinio "Šventadienis už miesto"). Šių metų pirmame numery duota pora A. Landsbergio ir A. Barono novelių.

Kiti dalykai. Pirmame numery plačiai aptarta D. Lapinsko - A. Stempužienės plokštelė. Ketvirtame numery paminėtas "Aidų" žurnalo 200-sis numeris, išverčiant nemažą dalį ta proga redaktoriaus parašyto straipsnio. Penktame numery 16 puslapių skirta Dainavos stovyklai (V. Mikelsons reportažas, kurį papildė I. Damušytė, sesuo M. Paulė ir red. A. Birnbaums). Duota daug iliustracijų iš Dainavos, jos reginiu ir viršelis papuoštas. Net Spyglio ežerėlio aprašas lietuviškai išspausdintas.
1941 birželio sukilimas (3 nr.) paminėtas iš mūsų žurnalo (1966 nr. 6) paimtais redakcijos, dr. Ad. Damušio ir dr. A. Budreckio straipsniais.

Pagaliau šeštame numeryje išverstas šias eilutes rašančiojo knygos "Idealas ir laikas" paskutinysis skyrius: "Idealizmas kaip gyvosios dvasios pagrindas" (202-229).

Viską sudėjus, tai sudaro apie 80 žurnalo puslapių — per vieną penktadalį medžiagos. Estiškos medžiagos buvo žymiai mažiau.
Išskyrus tik Dainavos aprašą, visą minėtą lietuviškąją medžiaga išvertė vienas žmogus — Janis Zarinš, paprastai pasirašinėjąs Za-rinu Janis. Dėl to lietuviams kalbėti apie "Treji Varti" ir yra lygu drauge kalbėti apie šį nuoširdų mūsų bičiulį.

Zarinių Jonas (jei leista jį lie-tuvinti, kaip esu jo latvintas Juozs Girnus) yra mokytojas kalbininkas. Gimė 1907 kovo 26 Kė-sio (Cėsų) aps. Latvijos universitete Rygoje baigęs baltų filologijos studijas, nuo 1933 mokytojavo Rygos, Duobelės (Dobele) ir Valkos gimnazijose. Iš savo specialybės parengė Erglių ir Ogrės (gimtinis valsčius) tarmių aprašą. Periodikoj rašė praktiniais kalbos klausimais ir yra kalbinio žurnalo "Rajums" redakcijoj. Taip pat jis sielojasi auklėjimo klausimais. Toronte jo iniciatyva įsteigtas pedagoginis kabinetas "Skolas klėts". Nuo 1951 gyvena JAV, Kelso, Vašingtono valstijoj.

Nei gimęs Lietuvos pasienyje, nei kitų lietuviškų ryšių turėjęs, jis mumis susidomėjo studijų keliu. Studijuodamas latvių kalbą, susipažino ir su lietuvių kalba prof. J. Endzelyno seminare, prof. J. Plakio paskaitose ir A. Rauli-naičio lietuvių kalbos kurse. Paskatintas jo studentinės organizacijos (Lidums) ryšio su ateitininkais, vieną vasarą apie mėnesį laiko praleido Lietuvoj. Grįžęs su šiltais įspūdžiais, įstojo į Rygos latvių - lietuvių draugijos chorą ir jame kurį laiką dainavo. Domėjosi lietuviškuoju gyvenimu ir išei-vinėje tremtyje, skaitydamas "Draugą" (žr. šiame dienraštyje pasikalbėjimą 1964.1.18).

Į vertėjo darbą, atrodo, jį paskatino I Kultūros kongrese mano skaitytoji paskaita, kurios vertimą paskelbė "Laiks" literatūrinio priedo 1957 sausio numeryje. Pasirodžius "Tautai ir tautinei ištikimybei", eilėj latvių kolonijų skaitė paskaitų šios knygos temomis ir, sulaukęs klausytojų atgarsio, ryžosi ją išversti latvių kal-bon. Vertimą išleido Akademiško Kopu Savieniba leidykla "Akademiška Dzive" (čia parėmė ir lėmė tas pats dr. A. Karps, kuris yra tarp "Treji Varti" redaktorių).

Knygai pasisekė žmones pasiekti — buvo išparduota (svarstytas ir antrojo leidimo klausimas, nors jam nebepasiryžta). Gausiai sulaukta rimtų dalykinių recenzijų iš latvių akademikų, tarp kitų iš žymaus latvių filosofo prof. P. Jurevičiaus. Galima prileisti, kad Za-rinių Jono dėka šis pasidalijimas bendrais tautiniais rūpesčiais reiškė ir vienų su antrais suartėjimo žingsnį. Kai vėliau išėjo "žmogus be Dievo", populiaresnes jos dalis J. Zarinš latvių skaitytojams perteikė Toronto "Latvija" atkarpoje (1965.1.9 - IV. 17, nr. 3-30/31).

Dabar gi "Treji Varti" Zarinių Jonui leidžia dar pilniau pasireikšti. Be suminėtų dalykų, jis išvertė ir A. Kairio latvių vaidintąsias dramas. Nors ir toli gyvendamas nuo lietuviškųjų kolonijų ir neturėdamas galimybės gyvai su lietuviais bendrauti, Zarinių Jonas yra tapęs pagrindiniu latvių kultūriniu atstovu mūsų tarpe.

Su nuoširdžiu dėkingumu vertindami jo platų ir įvairų domėjimąsi mūsų kultūriniu gyvenimu, linkime jam ir darbo sėkmės, ir sveikatingų metų. Dievas žino, vargu kada teks jo verstiesiems autoriams asmeniškai susitikti su šiuo nuoširdžiu mūsų bičiuliu. Tai bent šios eilutės tebūna jam dešinės paspaudimu per visą Amerikos erdvę — nuo Atlanto iki Paci-fiko.

O vėl grįžtant prie "Treji Varti", atsiduriame prieš klausimą, kuris į mūsų sąžinę beldžiasi. Esame dėkingi ir džiaugiamės latvių mums rodomu dėmesiu. Bet kiek mes, lietuviai, domimės ir pažįstame broliškuosius latvius? Nors ir gėda sakyti, bet reikia būti atviriems: labai mažai, beveik nieko.

Ir ne tik ten, kur žmonių stokojame, bet ir ten, kur kalta tik dėmesio ir domesio stoka. Kai dr. A. Karps su kitais prieš trejetą metų suorganizavo latvių kultūros kongresą, jame po paskaitą buvo skirta ir estų bei lietuvių atstovams. O kai pernai tas pats dr. A. Karps savo iniciatyva atvyko į mūsų kultūros kongresą, nebuvo susiprotėta jį pakviesti bent trumpam sveikinimo žodžiui, nors buvau spėjęs jį supažindinti su šeimininkais, žinoma, jokios blogos valios nebuvo, o tik paprastas "nepagalvojimas", įpratus viską uždarai vykdyti. Kas buvo, to nebepakeisi. Tai miniu, turėdamas galvoj šią vasarą įvykstančius PLB seimą ir tautinių šokių šventę. Ar PLB seime nereikėtų pasvarstyti ir baltų bendravimo? Ar netiktų tautinių šokių šventėn pakviesti ir bent vieną latvių šokių grupę?

Ne be kaltės turi jaustis ir mūsų žurnalas. Du metus buvo planuota atskirą numerį skirti latvių kultūriniam gyvenimui, bet vis buvo atsidaužta į "pažadėta - neištesėta". Bet jau yra tvirtas kun. dr. A. Baltinio pažadas, kad jis ateis talkon suorganizuoti latviams skiriamą lapkričio numerį ir sutelks jam medžiagos. Tai, žinoma, neatsvers "Treji Varti", bet bus bent šiokiu tokiu aidu į jo iššūkį artimiau vieni antrus pažinti ir glaudžiau bendrojoj laisvės ir tautinės gyvybės kovoj iš vien eiti.

Baigiame tais pačiais žodžiais, kuriais aukščiau minėtą "Draugo" pasikalbėjimą baigė Zarinių Jonas: "Būkime ne tik tolimi broliai, bet ir artimi draugai". Iš tiesų, nieko nereiškia tik žinomas broliškumas be gyvo draugiškumo.
Juozas Girnius