LIETUVIŠKAI VOKIŠKAS Ž0DYNAS Spausdinti
Parašė L. D.   

 
Prof. A. Sennas                      Prof. A. Salys

...Wörterbuch der litauischen Schriftsprache — Lietuvių rašomosios kalbos žodynas — lietuviškai vokiška dalis. Pradėtas M. Nie-dermanno, A. Senno ir Pr. Bren-derio, baigtas A. Senno ir A. Salio. Pirmas tomas pasirodė 1932, paskutinis 1968. Išleido Carl Winters Universitätsverlag Heidelberge.

šiuo metu tai didžiausias visame pasauly lietuvių kalbos žodžių rinkinys, didžiausias žodynas, kokio iki šiol dar neturėjome. Didesnis bus tik didysis akademinis Lietuvių kalbos žodynas, bet jis dar tik įpusėtas. Iš viso kalbamasis lietuviškai vokiškas žodynas apima 3,316 puslapių, taigi penkis tomus vidutiniškai po 663 puslapius.
Nors žodynas pavadintas rašomosios kalbos žodynu, bet vargu jam toks pavadinimas tinka, nes jis faktiškai apima nemažai tarminių, senų žodžių ir barbarizmų, kurie rašomojoje kalboje nevartojami. Tokie žodžiai dažnai pažymėti atitinkamom santrumpom — veralt. (pasenęs), dial. (tarmy-bė), rlt. (reinlitauisch — grynai lietuviškas), bet dažnai ir nepažymėti, ypač pirmuose tomuose. Pvz. gomus, gotus, graznas, karias (kariuomenė), gradas, grajyti, grajy-tojas, kaimą, kadaisi, kadaisiai (nepažymėti), ūgys, ugnė, unduo, upis (pažymėti).

Vien tik rašomosios kalbos žodynui būtų nereikalingi tokie barbarizmai, kaip atmona (kerštas), atmonyti, abrozdas, abrūsas, ala-sas, alasyti, asaba, griešyti, grieš-nas ir pn. Jų vietoj, tiesa, nurodyti lietuviški literatūriniai žodžiai. Tačiau kiti barbarizmai net nepažymėti, kad jie barbarizmai, pvz. atrokuoti, apdūmoti, apženyti, apgulniai (dirbti), aršus, bačka, gvoltas, gončas, guntas ir kt., nors toliau dūmoti, rokuoti, ženyti jau pažymėti, kad tai nelietuviški žodžiai. Prie kitų barbarizmų pažymėta tik dial., vadinas tarmybė, bet iš to dar skaitytojui nebus aišku, kad tai barbarizmas, taigi nelietuviškas žodis, pvz. ūlyčia, ulio-ti, ultojas, ultoika, underokas, u-paras, utaras, uzdenė, užbovyti ir kt. Pasitaiko ir reikšmės vertinių, kurie dabar rašomojoj kalboj nevartojami, pvz. apystovos, apturėti (gauti), .apvaikščioti (švęst šventę), atsinešti (į ką nors šaltai) ir pn. Taip pat pasitaiko ir naujadarų, kurie dabar nevartojami, pvz. agna (energija), atogar-sa (gramafonas), įdomauti, įdomautis ir kt.

Jablonskis, recenzuodamas pirmą šio žodyno sąsiuvinį, pastebėjo, kad jame trūksta gerai žinomų velksmažodžinių daiktavardžių, pvz. apgavimas, aprengimas, apsipratimas, apsirijimas, atvėrimas ir kt., nors atitinkami veiksmažodžiai yra. Toliau tas trūkumas pataisytas.   Tačiau   pasitaiko,   kad   yra daiktavardžiai apsiėjimas, apsiėmimas, apsiavimas, atsiliepimas, atsilikimas, atsiminimas, bet nėra veiksmažodžių apseiti, apsiimti, apsiauti, atsiliepti, atsilikti, atsiminti.
Galima būtų žodyne rasti ir žodžių reikšmės aiškinimo netikslumų bei kirčiavimo nevienodumų, kuriuos autoriai antro tomo pratarmėje aiškina "bendrinės kalbos vartosenos ir jos autoritetų nusistatymo pakitimu". Dėl to, "vengiant didesnio lūžio", žodžiai su priesaga -ybė žymimi tvirtagale priegaide, pvz. šviesybė, tvirtybė, nors dabar bendrinėje kalboje jie kirčiuojami tvirtapradiškai.

Kadangi kiekvienas darbas sunkesnis pradžioje, tai ir trūkumų pradžioje būna daugiau. Taip ir šiame žodyne šių trūkumų juo toliau, juo mažiau. Jis ypač pagerėjo, kai beveik nuo antro tomo vidurio bendradarbiu tapo prof. A. Salys, kuriam, be kitko, buvo pavestas kirčiavimo reikalas. Autoriai pažymi, kad A. Saliui prisidėjus, "žymių pakeitimų taip pat padaryta dedamųjų žodžių atrankos ir duodamų reikšmių kiekio atžvilgiu".

Ypač teigiamu žodyno dalyku laikytinas reikšmių kiekio išplėtimas, tas skirtingas reikšmes pailiustruojant gausiais pavyzdžiais — sakiniais, posakiais, žodžių junginiais. Tokių iliustracinių sakinių bei posakių ypač gausu prie kai kurių jungtukų (kad, nors), prielinksnių bei priešdėlių (iš, už), prie veiksmažodžių, kaip laikyti, manyti, nerti, norėti, varyti, veikti, užaugti, uždaryti, uždegti, uždėti, užeiti, užimti, žūti, prie vardažodžių, kaip mažas, vienas, vėjas, žmogus, žmonės, žodis ir kt. Pavyzdžiui, veiksmažodžio varyti nurodoma per 30 reikšmių su pavyzdžiais, kaip: arklius varo, pleištą varo, iš kantrybės varo, saulė sniegą varo, varo vagą, pradalgę, septintą dešimtį varo, prekybą, prop-pagandą varo, degtinę varo ir kt. Prie kai kurių žodžių pavyzdžiai užima po 4-5 ir daugiau skilčių. Tuo atžvilgiu tokį žodyną įdomu ir naudinga paskaityti ir vokiškai nemokančiam, nes jis iš dalies atstoja ir frazeologinį žodyną.

Pagaliau reikia dar pažymėti Žodyno priedą, kurį sudaro dažniausių lietuvių pavardžių priesagos ir vardų, pavardžių, vietovardžių, šalių, tautų bei valstybių ir jų išvestinių žodžių žodynėlis. Jis apima 70 puslapių, čia randame ne tik Algirdą, Butautą, Vytautą, Adomą, Abraomą, Aleksandrą, A-leksą, bet ir Adutiškį, Alvitą, Alytų, Alantą, Alaušą, Albaniją, Aliaską, Domininką, Monaką, Tailandą, Taivaną, Šanchajų, Hanojų ir kt. šalia Amerika yra ir išvestiniai žodžiai, kaip amerikietis, amerikinis, amerikonas, amerikonėti ir kt. Šis priedas ypač naudingas mūsų spaudos žmonėms, nes tai yra vienas iš išsamiausių tikrinių vardų bei vietovardžių (lietuviškų bei nelietuviškų) rinkinių.

Mokslo pasaulis lietuvių kalbos tyrimo reikalui kone šimtą metų naudojosi Fr. Kuršaičio žodynais.

Dabar anųjų vietą užima šisai Žodynas, kuris yra ne tik žymiai didesnis, bet ir visais atžvilgiais tobulesnis. Neabejotinai jis ir pasitarnaus žymiai geriau, gal būt, ir vėl kokį šimtą metų.    L. D.