Eilėraščiai |
Parašė MARINA CVETAJEVA |
Mindaugas Nasvytis Laivai KALUGOS KELIAS Virš pamaskvio miškų dangus skaistus, Skardena varpinių stogais lietus, Akluosius vedasi Kalugos kelias. Kalugos giesmės iš kartų kartos. Užmiršta kelias veidus ir vardus Klajoklių, meldžiančių Aukščiausio galios. Taip kada nors po mąstymų ilgų, Pavargusi nuo priešų, nuo draugų Ir atlaidžių kalbų tėvynės mano, Ant kaklo kryžių šviesų užsidėsiu Ir pasimeldus tyliai pajudėsiu Į tą Kalugos, į tą kelią seną. Iš rusų k. išvertė J. Strielkūnas AUKSAS MANO Auksas mano krintančių plaukų Naktimis jau gęsta ir pilkėja. Netikėkite — pačiu laiku Baigės dainos, viskas susiliejo. Susiliejo toluma plati Gaudžiančiam balse trimito. Viešpatie, manoj širdy Paslaptis brangiausia išlaikyta. Iš rusų k. išvertė V. Skripka PO SKARA Tarsi orakulo lemenčios — gyvos Lūpos — nuo jų daug kas žuvo. Moterie, ką slepi nuo sargybos Tarp gomurio ir liežuvio? Akys bedugnės gelmės juoduoja, Į amžinybę kviečia! Moterie, kokią tu iškasei duobę Ir apdangstei erškėčiais? Stabas savais nuolankiais vergais taip Nesididžiuoja prieš žmones. Moterie, ką nešiesi iš gaisro Aistringų naktų glamonės? Moterie, tau paslaptys tarsi skaros, Skaros lyg paslaptys duotos. Tu atskirta — lyg laimingas ir geras Medis kalnuos miglotuos. Tarsi numirusią klausiu baimingai Tą, kurioje pradžios išmintis. .. Moterie, kas po skara paslaptinga? — Ateitis! Iš rusų k. išvertė J. Strielkūnas Marina Cvetajeva (1892-1941) šalia Annos Achmatovos yra pati žymioji šio šimtmečio rusų poete. Nuo 1922 gyveno emigracijoj, 1939 grįžo į tėvynę ir 1941, evakuota iš Maskvos, nusižudė. Jos poezija yra "idealistine, herojinė, gimininga vokiečių romantikams, o formos prasme — labai savita, nišvengusi gal tik B. Pasternako įtakos" (J. Blekaitis). Šiandien pastebimas jos kūrybos renesansas. Šia A. Bloko, S. Jesenino, O. Mandelštamo ir B. Pasternako vienlaike ypač domisi jaunoji kūrėjų karta. |