EILĖRAŠČIAI |
KONCERTAS Bėga klavišais siuita, Ją vejasi rankos risčia. Vejasi tonai viens kitą — Bėga siuita iš čia. Partitūroje raitos rapsodija Brahmsas pabunda kapuos. Nušvitusi lenkias Alodija, Betilstančių gamų aiduos. PAVASARIS MIŠKE Vijokliai šuoliais bėga, Po eglėm plyšta samana. Kas besupras tą didžią jėgą — Bangomis verčias žaluma. Klevai gelsvas viršūnes purto, Žiedų nepakelia. Ąžuols nuo klegesio apkurtęs Sukas į pakelę. Lizdai kaip grybai medžiuos auga, Barsukai numeta lopus. Paukštytė čiulbesiu vilioja draugą Simfonijoj išliet jausmus. GĖDOS PĖDSAKAI Gėdos pėdsakai Matomi dienos žėrėjime Ir nakties aklume. Jų nenuplaus potvyniai, Neišdegins sausros, Neperaugs žolė. Jie nepakils su vėju, Neištirps su sniegu, Neišgaruos su lietumi... Gėdos pėdsakai pasiliks Ateinančioms giminėms, Ateinančioms kartoms, Juodais lašais nukritę, Pageltusiuos istorijos lapuos. NAMAI BE STOGO Kiek kartų lūpomis paliečiau Tavo veidą, Paliečiau druską prakaito laše. Dėl to mūsų pastogėje buvo šilta, Ir alkio nepažinom. Kai šiandien lūpomis paliečiau Tavo veidą, Jis buvo šiurpiai saldus: Net bitutė skubiai pasitraukė Nuo gėlių, kurios dengia tavo guolį. Gėlės atskirtos nuo šaknies, Kai tu nuo mūsų. Aš jau nebegaliu pakugždėti Apie mūsų sūnelio besikalantį dantuką. Lenktyniaudamas abi dukrytės Nebepasitiks tavęs . . . Rytoj mes bailiai spausimės Parduotuvės kampe, Prie sužiedėjusios duonos Ir mėsos atbrailų. Tvirtai užgniaužta moneta Degins sąnarius ir širdį. Dabar . . . taip lengvai Galės mus juodint ir barti, Nes mes esame namai — Be stogo. |