ĮVYKIAI Spausdinti
•    Tragiškieji birželio įvykiai — Lietuvos 15 metų pavergimas ir jos masinio naikinimo pradžia — buvo paminėta visose lietuvių kolonijose. Ta proga buvo atlaikytos pamaldos ir sukviesti susirinkimai, šiemet savo iškilmingumu ypatingai išsiskyrė New Yorko lietuvių birželio minėjimas. Jį rengė Pabaltijo Valstybių Komitetas. Pamaldos įvyko šv. Patriko katedroje po pietų 4 vai. Kalbėjo vysk. J. F. Flannelly. Paminėjime miesto salėje žodį tarė kongreso atstovas Michael A. Feighan iš Ohio. Minėjimas pasižymėjo dalyvių gausumu.

•    Minint tragiškuosius birželio įvykius Valstybės sekretorius J. F. Dulles, atsiuntė lietuviams tokią telegramą: "Siunčiu širdingus sveikinimus visiems tiems, kurie daugelyje Jungtinių Valstybių miestų susirinko paminėti tragiškuosius 1940-1941 metų įvykius, kai buvo sunaikinta Pabaltijo valstybių nepriklausomybė ir šiems tautoms jėga atimtos pagrindinės teisės ir laisvė. Amerikos tauta tvirtai tiki Pabaltijo ir kitų Rytų bei Vidurio Europos tautų apsisprendimo teise. Kai šis principas bus pripažintas ne tik žodžiu, bet pagerbtas ir darbais, bus padarytas didelis žingsnis į teisingą ir pastovią taiką".

•    Baisiųjų birželio dienų minėjimo proga Pabaltijo Laisvės Komiteto pirmininkai atsišaukimu kreipėsi į Amerikos bažnyčių augštuosius dvasininkus. Rašte primenama, kad prieš 15 metų komunistai klasta užėmė Lietuvą, sulaužydami visas sutartis. Nurodoma ir jų žiaurumai, naikinant religiją. Prašoma prisiminti pavergtąsias tautas ir už jas melstis.

•    Minint tragiškuosius birželio įvykius buvęs Amerikos prez. H. Hoover spaudoj pareiškė: "Pabaltijo kraštai per paskutinį 1,000 metų buvo daug kartų užgrobti ir pavergti. Bet jie vis atgaudavo nepriklausomybę, nes jų rasinio charakterio, jų kultūros ir jų herojiškos dvasios niekas nepajėgė sunaikinti. Aš mačiau jų pastangas atstatant nepriklausomyne 1918-1919 metais. Aš juos aplankiau 1938 m. Jie savo jėgomis atsigynė nuo komunistų invazijos; iš bado ir vargo jie prikėlė savo kultūras ir sukūrė Europoje augščiausią ūkinę gerovę. Jie dar kartą panašiai padarys".

•    Jungtinių Tautų dešimtmečio minėjime San Francisco mieste Kubos atstovas dr. Nunez-Portuondo savo kalboje iškėlė ir Pabaltijo valstybių pavergimą, paminėdamas jas vardais. Posėdžio pirmininkui olandui Van Kleffens pradėjus kalbėtoją stabdyti, jam talkon atėjo Filipinų ambasadorius generolas Romulo, pareikšdamas, jog Rusijos groboniškų veiksmų priminimas nesipriešina posėdžio nuostatams, kaip buvo pastebėjęs pirmininkas. Gen. Romulo dėl stabdymo kalbėti apie pavergtuosius išreiškė savo delegacijos protestą. Bet Kubos ambasadorius savo išsakė, tuo atkreipdamas viso pasaulio dėmesį į mūsų tautą. Už tai liet. politiniai veiksniai ir privatūs asmenys jam pasiuntė padėkos telegramas bei laiškus.

•    1955 m. birželio 6 - 7 d. Vlikas, išklausęs Vliko pirmininko pranešimo aštuoniais balsais nutarė: 1. Vliko pirmininkas ir Vykdomoji Taryba atsistatydina. 2. Atsistatydinimas įteikiamas, kai bus sudaryti toliau minimi naujieji organai. 3. Vykdomoji Taryba sudaroma iš 5 asmenų, pageidaujant įtraukti naujų žmonių kiek galint platesne bendradarbiavimo baze. 4. Naujieji organai sutariami iki 1955 m. liepos mėn. galo. Tolimesnio posėdžio eigoje buvo nagrinėjami aktualūs užsienio politikes klausimai, svarstyti Lietuvos Rytų Sienų Studijų Komisijos reikalai, Raudonojo Kryžiaus sudėtis ir įvairūs kiti aktualieji klausimai.

•    Gegužės mėnesį lietuvių pranciškonų šv. Kazimiero provincijos vienuolynus vizitavo Ordino vadovybės įgaliotas atstovas — vizitatorius Tėv. Tomas Plasmanas, šv. Bonaventūros kunigų seminarijos rektorius Bufale. Tokia vizitacija daroma kas treji metai.

•    Birželio 3 d. staiga išsiskyrė iš gyvųjų prof. Ignas Šlapelis, eidamas 74 metus. Jo vardas yra glaudžiai susijęs su menu Lietuvoje. Ignas šlapelis, mokęsis Liepojos gimnazijoje, Kauno kunigų seminarijoje, Paryžiaus ir Romos meno akademijose, visą nepriklausomybes laiką buvo Kauno meno mokyklos profesorius, 11 metų ėjęs ir direktoriaus pareigas. Jis buvo meno istorikas, parašęs iš šios srities straipsnių ir knygų. Pažymėtina: "Meno istorijos metmens" ir "Katalikų Bažnyčios meno istorija". Rankraštyje liko studijos apie M. K. Čiurlionį, Leonardą da Vinci ir Juozą Pautienių. Gimęs j s buvo 1881 m. sausio 31 d. Būgailiškių kaime, Šimonių parapijoje. Mira Čikagoje, kur visą laiką ir gyveno, atvykęs 1G47 m. iš tremties.

•    Prof. Juozas Brazaitis, "Darbininko" redaktorius, geg^užės mėn. buvo išvykęs į Europą. Užtruko dvi savaites.

•    Prof. Adomas Galdikas šį pavasarį sukūrė tempera naują ciklą peisažų.

•    Robertas Kaupelis, čia gimęs lietuvis dailininkas, Coeval galerijoje New Yorke surengė tapybos darbų parodą, kuri užtruko beveik visą birželio mėnesį (VI. 5 - VII. 2). Paveikslai abstraktinės krypties, piešti laqueru ant drobės. Jų iškabinta 18.

•    Alto Vykdomasis Komitetas, susidedąs iš L. šimučio, dr. P. Grigaičio, A. Olio ir M. Vaidylcs prieš keturių didžiųjų konferenciją lankėsi Valstybės Departamente Vašingtone Lietuvos nepriklausomybės reikalais.

•    Į Eucharistinį kongresą Brazilijon iš Amerikos lietuvių tarpo vyksta vysk. V. Brizgys, prel. I. Albavi-čius, prel. J. Balkūnas ir kun. B. Sugintas. Iš Italijos vyksta prel. L. Tulaba. Lietuviai savo pamaldoms gavo šv. Genovaitės bažnyčią. Programoje numatytos 3 paskaitos — vysk. V. Brizgio, kan. Z. Ignatavičiaus ir kun J. Janilionio, religinio meno paroda, koncertas, šiaip lietuviai jungiasi į bendrąsias kongreso iškilmes. Čia ypatingai paminėtina pavergtų tautų atstovų kryžiaus keliai kongreso aikštėje, kuriems vadovauja vysk. V. Brizgys.

•    Pianisto Vytauto Bacevičiaus mokinių koncertas įvyko birželio 17 d. New Yorke.

•    Gegužės 28-29 d. New Yorke iš JAV ir Kanados buvo suvažiavę lietuviai sportininkai, žaista krepšinis, tinklinis, stalo tenisas ir šachmatai, žaidynių proga įvyko ir du vakarai su vaisomis ir šokiais.