iš A. Baranausko draudžiamų eilėraščių |
Parašė Antanas Baranauskas |
Ištraukos iš A. Baranausko "Kelionės Petaburkan", represuotos jo raštų leidiny SUDIEV, LIETUVA Sudiev, Lietuva, man linksma buvo Savo gyvent šalelėj, Širdį man skaudžia, skaudžia ir griaudžia Svetimojon važiuojant. Kažin ar grįšiu, maž ten supūsiu Žieminių gudų pusėj, O ir sugrįžęs savo šalelėn Ašarėlėm paplūsiu. . . TAIP ŠIRDĮ SKAUDĖ, TAIP NERAMU BUVO Maž nebūt plati jų Neva didžioji, Maž ne taip smarkiai marios įtekėtų. Maž jai vandenio nepakaktų sraujo — be mūsų verksmo, ašarų ir kraujo. Maž ir šilkai jų taipo nečiužėtų, Maž ir jų auksas taipo neblizgėtų, Kad nebūt mūsų prakaitu išspaustas. Mūsų ašaroms ir krauju nuplaustas Man gi gražesnė Lietuvos Anykšta, Gražesni mūsų trinytėliai stori; Gražesnės mūsų nors surūkę gryčios, Gražesnės mūsų medinės bažnyčios; Gražiau už auksą dvasia šviečia širdys, Vagysčių, mūšių čia niekur nesgirdi. IŠ "NU LIETUVA, NU, DAUGUVA' Anei rašto, anei druko Mums turėt neduoda: Tegul, sako, bus Lietuva Ir tamsi, ir juoda. Kad tu, gude, nesulauktum, Ne taip, kaip tu nori, Bus, kaip Dievas duos, Ne tavo priesakai nedori! Silpna, trumpa savo valdžia Dievo teisę laužai, Mygi spaudi mūsų šalį Mūsų žmones gniaužai. Nori savo valdžios peiliu Mums širdis supiaustyt, Nori savo ledu šaltu Krūtines apkaustyt. Neįveiksi, sūnau šiaurės: Mūsų širdys tvirtos, — Seniai buvo išmėgintos, Seniai keptos, virtos! Apkrauk mokestim didžiausiom — Dvasia neprapulsimą Nors Sibirijon nubruk mum', Ir te neprapulsma. Pas'baigs giminių adyna, Sutrupės pasaulė, Svieto šviesa bus aptemus, Mūsų švies kaip saulė. Supuls kalnai, o slėneliai Išsikels aukštybėn, — Visos galybės eis dulkėn, Silpnumas galybėn. Drebėk ir tu, sūnau šiaurės, Krūvon susitraukęs, Pats krisdamas pražuviman, Mūsų neįtrauksi. |