ORIGINALI QUEBEC'O ŠVIETIMO SISTEMA Spausdinti
Parašė Pr. Gaidamavičius   

Besikuriant Nepriklausomai Lietuvai,  jieškota tinkamos mokyklų santvarkos. Užsieniuose buvoję tautiečiai — vysk. P. Būčys, K. Pakštas, St. Šalkauskis, Pr. Kuraitis ir kiti — atkreipė dėmesį į originalią mokyklų santvarką Kanados Quebec'e. Nors jų idėjos anuo metu nerado plataus atgarsio, tačiau vis buvo prisimenamos. Dabar gi, kai mūsų rūpesčiai sukasi apie atgimsiančius laisvos Lietuvos santvarką, dera iš naujo prisiminti keltąsias idėjas ir pažiūrėti į jas iš arčiau — gal gi brandesnei Lietuvai jos bus tikrai įkvepiančios. Tai daryti akina ir ta aplinkybė, kad Quebec'o mokyklas aplankę JAV ir Europos pedagogai bei religininkai jas labai palankiai įvertino. Be to, vieni esame pačiame Quebec'e, kiti arti jo, todėl pravartu pažinti bent pradus, kuriais remiasi jo švietimas. Tiesa, ir kitos Kanadoj provincijos turi savo sistemas, kaip ir JAV atskiros valstijos, tačiau jos nepasižymi tuo originalumu, kurį randame Quebec'e.

Sistemos pradai
Quebec'o provincija, su 4 milijonais gyventojų, turi gana sudėtingų problemų. Nors gyventojų dauguma yra prancūzų kilmės, tačiau netrūksta ir kitų tautybių. Skirtumai gana žymūs, ir todėl provincijos pradininkams reikėjo jieškoti rėmų, kuriuose visi nekliudomai galėtų sutilpti. Tokie rėmai jiems ir pavyko rasti krikščioniškosios filosofijos praduose. Pastarųjų įkvėpti, švietimo tinklo tiesėjai pagrindu ėmė laisvę, kuri savo ruožtu reiškiasi per šeimą, Bažnyčią, valstybę. Laisvės pradas yra išlaikytas nuosekliai nuo žemiausių iki augščiausių institucijų. Tiek pradinis, tiek vidurinis, tiek augštasis mokslas yra pačios visuomenės, t. y. suinteresuotųjų, rankose. Kiekviena piliečių kategorija, kokia ji bebūtų, turi visiškai laisvas rankas švietime. Vyriausybė (provincijos) negali panaudoti jokios prievartos. Jos vaidmuo — padėti lėšomis ir budėti, kad mokyklų įstatymai (parlamento) ir nuostatai (švietimo tarybos) būtų bendrai visų gerovei vykdomi. Pradinį mokslą organizuoja patys tėvai, o vidurinio ir augštojo mokslo institucijos jų teises bei pageidavimus plačiai respektuoja. Bažnyčiai yra palikta moralinė bei religinė vadovybė. Kadangi provincijoje yra daugybė konfesijų, todėl visos mokyklos rikiuojasi pagal jas. Ir čia buvo pritaikytas laisvės pradas: kiekviena konfesija gali organizuoti švietimą pagal savo įsitikinimus. Katalikų yra vyraujanti dauguma, todėl jų mokyklos yra jų pačių vadovybėje. Jie betgi nesikiša į protestantų mokyklų reikalus. Ne-konfesinių mokyklų provincijoj nėra.

Antras sistemos pradas — švietimo nepolitiškumas. Provincijos gyventojų supratimu, švietimas turi būti išjungtas iš politinių kovų ir politinio svyravimo. Jei keičiasi parlamento sudėtis, o su juo ir vyriausybė, švietimo kryptis neturi būti paliesta. Švietimas yra atremtas į pastovius krikščioniškai - pedagoginius pradus, ir todėl politinės grumtynės neturi jų kaitalioti. Tas paaiškina švietimo ministerio nebuvimą vyriausybės sudėtyje. Tiesa, pradžioje buvo vienas paskui kitą du švietimo ministerial, bet kai visuomenė nepageidavo, jie išnyko. Jų vietoje yra provincijos gubernatoriaus skiriamas su-rintendentas, kuris nėra atsakingas parlamentui ir yra nepolitinis asmuo. Jo poaugštis prilygsta ministeriui (o jo dviejų sekretorių - viceministe-riui), nes jisai kartu yra švietimo departamento vadovas. Kai kyla reikalas kalbėti švietimo klausimais su parlamentu, ypač pašalpų atvejais, tai daroma per provincijos sekretorių. Tuo būdu švietimas yra išjungtas iš politikos pačiose viršūnėse, juo labiau — pažemėse. Mokytojai nėra valstybės tarnautojai, o tėvų patikėtiniai: švietimo departamentas kontroliuoja tiktai pedagoginį darbą ir už netikimą gali atleisti. Žinoma, gali mokytojai dalyvauti politiniame gyvenime, ir nuo to jų karjera nenukenčia, tačiau praktikoje to vengiama, nes sulaukiama sunkumų iš tėvų ar švietimo organizacijų pusės. Čia norima matyti mokytojus, atsidėjusius auklėjimui ir kultūrinimui.

Trečias sistemos pradas — žmogiškųjų ir dieviškųjų vertybių gerbimas. Quebec'o mokykla nėra vien praktinio mokymo įstaiga; ji yra ypač žmogaus ugdytoja. Jai rūpi profesinis paruošimas, bet dar daugiau — humanistinis. Ypač tai ryšku viduriniame ir augštajame moksle, čia humanistinis žmogaus ugdymas yra pakankamai stiprus ir gilus. Tai bruožas, matyt, atsineštas iš senosios Prancūzijos tradicijų ir ikišiol stropiai saugotas. Tik pastaruoju metu ima reikštis nuomonių, kad profesinis paruošimas turi būti sustiprintas, kad jaunimas turi būti nukreipiamas daugiau į technines - komercines profesijas. Tai įtaka amerikinės sistemos, kuri čia jaučiama ir kuri žmonėse įsigali ypač pramonėje ir technikoje. Todėl pvz. graikų kalbos pozicijos ima silpnėti, o gamtos mokslų — stiprėti.

Dieviškosios vertybės visame ugdyme užima labai pagarbią vietą. Quebec'o mokykla siekia paruošti pilnutinį žmogų, sugebantį vertinti gyvenimą įvairiais požiūriais ir jam vadovauti. Todėl religinis gyvenimas mokyklose yra ne tik mokomas, bet ir gyvenamas. (Su juo glaudžiai siejamas ir filosofinis paruošimas, apimąs dvejus metus). Quebec'o mokytojui nepasakysi, kad religijai užtenka skirti dvi savaitines valandas, o po to — baigta. Jo akimis — tai lygu bereliginei mokyklai. Jis pats gi skiria pusvalandį kasdien, be to, šalia pamokų — religinės draugijos, liturginis gyvenimas, labdarybė, misijų reikalai ir t.t. Visa mokyklos atmosfera dvelkia gyva krikščioniška dvasia, nes tik joje gali bręsti religinės vertybės. Į tai kreipiama daug dėmesio, ir mokytojas čia yra kartu ir religinio gyvenimo pavyzdys. Mokytojų vien specialistų Quebec'o mokykla, apskritai, nevertina. Pirmoj eilėj — asmenybė.

Daug dėmesio kreipiama ir į tautinį ugdymą. Quebec'as yra prancūzų sala angliškame vandenyne, todėl tėvynės meilė jos žmonėms yra ypač pabrėžiama. Kai tenka atsilaikyti prieš stiprias amerikonizmo bangas, patriotizmo klausimas yra gyvybinis. Tai yra pabrėžiama netgi katekizme, švietimo gi surintendentas O. J. Dėsaulniers yra pasakęs: "Dabartinė mūsų švietimo sistema yra gyvas mokyklos pajėgumo liudijimas, kuri gali ir turi žiesti tautos sielą. Kai tauta, kaip mūsoji, sudaro mažumą neaprėpiamame žemyne ir kai ji yra pasiryžusi saugoti savo tikėjimą, savas tradicijas ir savąją kultūrą, netgi ją spinduliuoti, — švietimo reikšmė yra nepaprastai didelė".

švietimo organizacija
a.    Pradinis mokslas. — šis tarpsnis apima vaikus nuo 6-14 m. amžiaus. Mokyklas steigia savivaldybe.

Valsčiaus gyventojai išrenka vad. mokyklų komisiją (5 narių), kuri rūpinasi: statydinti būstus, juos administruoti, aprūpinti mokslo priemonėmis, samdyti mokytojus ir juos atlyginti, o reikale ir atleisti, prižiūrėti programų, taisyklių ir higienos reikalavimų vykdymą, tvarkyti atskaitomybę ir pranešinėti švietimo departamentui, lyginti pasitaikančius nesusipratimus tarp tėvų, mokytojų ir mokinių. Valsčiaus gyventojai, turį nuosavybę, moka specialius švietimo mokesčius. Dažnai surenkamų sumų neužtenka, todėl į pagalbą ateina vyriausybė, duodama pašalpas.

Visos pr. mokyklos, vaiku darželiai yra šviet. dep. žinioje. Jisai rūpinasi pedagogine puse, mokyklų administravimo priežiūra, drausme, taisyklių leidimu ir t.t. Visa tai departamentas atlieka ne vienas, o su švietimo taryba, kurią sudaro: provincijos vyskupai ir jų skaičiui lygus pasauliečių būrys. Pastaruosius skiria, vyriausybe, švietime taryba, posėdžiaujanti keturis kartus per metus, sprendžia visus svarbesnius pradžios švietimo klausimus. Atskiroms sritims, pvz. vadovėliams, egzaminams . . ., yra sudarytos tarybos komisijos, kurių darbas yra nuolatinis. Tarpininkai tarp šviet. tarybos — departamento ir mokyklų komisijų bei mokytojų yra inspektoriai, skiriami prov. gubernatoriaus. Jie bent dukart per metus aplanko savo srities mokyklas.
Reikia dar pažymėti, jog prad. mokslas pastaraisiais metais tiek pašoko, kad jau nebepakanka 7 metų. Dalis viduriniojo mokslo perėjo pr. mokyklon, būtent, 8, 9, 10, kai kur iki 12 skyrių. Tuo būdu anglų High School Quebec'o sistemoje (prancūzų) pamažėl įsijungia į pradinį mokslą.

b.    Vidurinis mokslas. — šisai apima aštuonerius mokslo metus arba 8 klases. Prancūzų sistemoj mokinys, baigęs septynmetę pr. mokyklą, priimamas kolegijon, kur išeina programą bakalaureato laipsniui ir tada gali stoti į universitetą. Anglų sistemoj (Quebec'e) mokinys, baigęs pr. mokykla, priimamas į High School (4 metai), kur gauna diplomą immatriculation junior ir su juo stoja į universitetą, faculty of arts and sciences, kur per ketverius metus gauna bakalaureato (B. A. arba B. Sc.) laipsnį. Pastarasis duoda teisę įsirašydinti pilnateisiu studentu, nors ir  anksčiau  studentas  gali  pradėti universitetines studijas: antraisiais metais — architektūrą ir techniką, trečiaisiais — teisę ir dantų gydymą, ketvirtaisiais — mediciną. Tuo būdu studentas, besiruošdamas vidurinio mokslo diplomui, gali kartu eiti ir akademinį kursą.

Vidurinis mokslas yra universi' etų priežiūroj, švietimo dept. čia neturi jokios galios, išskyrus pašalpų skirstymą. Programos, egzaminai, diplomai — universiteto kompetencijoje. Kiekviena kolegija ar seminarija turi prisijungti prie kurio nors universiteto. Tuo būdu kolegijos yra lyg ir tęsinys savojo un-to, kuris per faculté des arts tvarko mokslinį paruošimą. Visos kolegijos yra privatinėse rankose — vyskupų, organizacijų ir šiaip asmenų. Tiktai High Schcol yra švietimo dept. žinioje.

c. Augštasis mokslas. — šio lygio švietimas yra sutelktas penkiuose universitetuose, kurių du yra prancūziški (Lavalio ir Montrealio), o kiti trys angliški (Mc Gili, Bishop, Sir George Williams Collège). 15 šių trijų angliškų tikra prasme un-tas tėra Mc Gili, kiti du — kolegijos; viena jų išlaikoma Y.M.C.A., kita — anglikonų vyskupų (tėra mokytojų seminarija ir teologijos skyrius). Kiekvienas un-tas tvarkosi individualiai ir nepriklausomai. Todėl jų santvarka gana skirtinga. Finansine j-; padėtis nėra stipri. Išsilaiko iš studentų įnašų, aukų ir vyriausybes pašalpų. Beveik kiekvienus metus baigia su deficitu; pvz. 1946-7 m. Lavalio un-tas turėjo 400.017.00 dol., Mc Gili 948,876.00 dol. deficito. Kadangi Quebec'o provincija labai karštai gina savo autonomiją, nepriima iš federalinės valdžios netgi siūlomų pašalpų un-tams. Mat, prisibijoma, kad tuc būdu centrine valdžia nepradėtų kištis į švietimo reikalus. Profesūros atlyginimai todėl gana menki, šiap-jau un-tų lygis europinis.

Mažumų klausimas
Nors Quebec'o prov. gyventojų dauguma yra prancūzai katalikai, tačiau netrūksta ir anglų, ir protestantų, ypač didmiesčiuose, švietimo sistemoje jiems numatytos lygios la's-vės su dauguma. Anglai katalikai yra įgalinti steigti savas mokyklas. Jie turi savo mokyklines komisijas, kuries turi tas pačias teises, kaip ir prancūzų mokyklines komisijos. Dėstomoji kalba prad. mokyklose nustatoma vietinių mokyklų komisijų. Mišriose mokyklose yra žiūrima, kad šalia dėstomosios kalbos būtų mokoma ir gimtoji kalba.

Protestantams (ir apskritai neka-talikams) yra palikta visiška laisvė steigti savas mokyklas. Jie turi atskiras mokyklų komisijas, kurioms sumokami švietimo mokesčiai. Vyriausybe teikia pašalpas, lygiai kaip ir daugumos mokykloms. Švietimo taryboje, kuri susideda iš dviejų skyrių (katalikų ir protest.), protestantai turi savo komitetą, kurin įeina jų vyskupai ir pasauliečiai, skiriami prov. gubernatoriaus. Protestantų ir katalikų pasauliečių skaičius taryboje yra vienodas, šviet. départ, vienas iš dviejų surintendento sekretorių yra protestantas, kuris yra kartu ir visų prov. pradinių mokyklų direktorius. Protestantų komitetas turi lygias teises su katalikų komitetu. Jiedu turi visišką savų mokyklų kontrolę ir gali tikrinti mokomąjį personalą, mokslo programas, vadovėlius, inspektorių darbą.

Quebec'o mažumes negali skųstis švietimu. Patys protestantai pripažįsta, kad jų teises čia respektuojamos be priekaišto. Deja, to nėra kitose provincijose, kur prancūzai katalikai sudaro mažumą. Ten jie turi daug kovoti, kad galėtų turėti savas mokyklas. Albertos, Saskatchewano ir Ontario prov. yra prancūzams katalikams lygiateisių prad. mokyklų, vad. écoles séparées, bet kitur, kaip N. Škotijoj, N. Brunswicke, Britų Kolumbijoj, to nėra. Jei prancūzai katalikai ir išsikovoja ten savų mokyklų, turi mokėti dvigubus švietimo mokesčius.

Apmetus bendru žvilgsniu Quebec'o švietimą ir jo rėmuose praktiškai padirbėjus, tenka pripažinti, kad jis realizuoja tauriuosius žmonijos pradus ir gali įkvėpti nevieną besidomintį naujiems analoginiams planams, žinoma, yra ir spragų, pvz. mokytojų kvalifikacijose, metoduose, bet visa tai yra vis tobulinama, taisoma. Kyla vis nauji reikalavimai, kurie verčia vis iš naujo prisitaikyti. Tai pripažįsta patys Quebec'o auklėtojai ir tai yra visai natūralu, tačiau esminėse linijose jie pagrįstai lieka ištikimi savajai sistemai.
Pr. Gaidamavičius

• Į Pasaulio Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjungos centro valdybą susirašinėjimo būdu išrinkti: prof. J. šimoliūnas, prof. St. Kolupaila, prof. St. Dirmantas, J. Jurkūnas ir A. Didžiulis. Sąjunga leidžia laikraštį "Technikos žodį".

PATIKSLINIMAS
Šių metų "Aidų" sausio mėn. numeryje įdėto paveikslo "Apvaizda" autorius yra nežinomas pirmos XIX amžiaus pusės Vilniaus krašto dailininkas. M. Dobužinskis yra tik to paveikslo savininkas.