NAUJI INTELIGENTAI Spausdinti
Parašė A. Šilgalis   
Šių metų "Naujienų" 23 numerio rašiny "Kiek beliks mūsų inteligentų" piestu stojama prieš Ben. Bab-rauską, neseniai iškėlusį "Drauge" lietuvio inteligento pareigą skaityti kultūros žurnalą "Aidus". "Naujienose" bandoma įtikinti, jog lietuvis inteligentas atpažįstamas ne iš to, ar prenumeruojasi vienintelį pasaulyje mokslo, meno, literatūros ir visuomeninio gyvenimo savo gimtąja kalba einantį žurnalą, bet iš to, ar aplankė Čikagoje surengtą spaudos parodą. Minėto rašinio autorius (aišku, po slapyvardžiu) taip porina: "Ne privatus asmuo, bet mūsų visuomeninis veiksnys gali nustatyti, kiek dar čia liko iš Lietuvos atvykusių inteligentų. Pvz. tam yra Čikagoje suruošta spaudos paroda. Ją aplankys visi lietuviai, o ypač šviesuoliai ir visi rašto mylėtojai. Jie įrašys savo vardą jubiliejinių spaudos metų parodos knygon. Amžiams liks vertingas dokumentas, įrodąs, kiek mes dar turime inteligentų".

Tokia lietuvio šviesuolio charakteristika ikišiol dar pas mus negirdėta. Išeitų, kad inteligentui nėra reikalo pirkti bei skaityti knygų nei prenumeruotis žurnalų — užtenka į juos tik pasižiūrėti. Ir žinoma, svarbiausia, — įrašyti kur nors savo vardą. Jeigu tik tokie reikalavimai tebūtų statomi, inteligentų niekad netrūktų, bet trūktų skaitytojų knygoms, žurnalams bei laikraščiams, ir šie turėtų išmirti. Tada, aišku, tektų užsiiminėti tik anksčiau ėjusių leidinių parodomis ir savo vardų rašinėjimu bei skaitymu. Nors albumai, pasak "Naujienų" rašinio, su parodų lankytojų vardais ir liktų "amžiams vertingu dokumentu, įrodančiu, kiek mes dar turim inteligentų", tačiau būtų baisu tokių laikų ir tokios šviesuomenės susilaukti.
A. Šilgalis