KANADOS LIETUVIŲ KONGRESAS Spausdinti
Parašė Pr. G.   
Šią vasarą Kanados liet. katalikų gyvenime įvyko neeilinis reiškinys — pirmasis kongresas. Jis buvo pirmas ir savo pobūdžiu, ir dalyvių skaičiumi. Ikišiol Kanadoje buvo įvairi4 katalikų suvažiavimų, minėjimų, konferencijų, bet tokios platesnes manifestacijos nebuvo ryžtasi organizuoti. Marijos Metai gi davė progą organizatoriams užsimoti platesniam pradalgiui. Katalikų Veikimo Centro Valdyba, remiama parapijų, organizacijų ir paskirų asmenų, buvo tas judintojas, kuris liepos 3-4 d. Toronte ir Hamiltone sutelkė gausius būrius katalikų. Pirmoji diena buvo skirta organizaciniams reikalams, antroji — Marijos garbei. Tuo būdu kongreso tikslas buvo dvilypis — suglaudinti organizacinę rikiuotę ir viešai pareikšti pavergtųjų ir laisvųjų Lietuvos sūnų ištikimybę Dievo Motinai.

Persitvarkymas
Su naujaisiais ateiviais Kana-kr'e atsirado ir naujos katalikų organizacijos. Iš seniau buvo įsisteigusios dvi liet. katalikų parapijos — Mon-trealy ir Toronte, kur gyvavo i" dabar tebegyvuoja pašalpinės draugijos ir brolijos. Jos bendro centro, berods, neturėjo. Atsiradus nau'oms jėgoms, buvo suorganizuota K. V. C. kuris ikišiol ir vadovavo organizuotai katalikų visuomenei. Patirtis betgi parodė, kad ši iš Lietuvos atsinešta veikimo forma nebuvo populiari, o seniesiems ateiviams svetima. Naujos sąlygos vertė jieškoti ir naujų veikimo formų. Nusižiūrint, matyt, į JAV ir buvo pasirinkta federacija, kurion įeina, kaip nariai, visos Kanadoje veikiančios katalikiškos organizacijos. Jų priešakyje stovi vyr. valdyba, renkama tarybos dvejiems metams. Tarybon įeina: organizacijų valdybų nariai, federacijos skyrių pirmininkai, Kanadoj gyveną liet. kat. kunigai, vienuolijų vyresnieji ir liet. kat. laikraščių redaktoriai. Dvasios vadą Federacijai skiria Kanados Liet. Kat. Kunigų Vienybės valdyba, Fed. valdybai prašant.

Šitokiu tad būdu sudaroma vyr. Kanados liet. kat. vadovybė pagal naujai priimtą statutą, kurio svarstymas užėmė didelę konferencijos dalį. Neminint daugiau organizacinių paragrafų, reikia pažymėti Federacijos tikslas, besišakojąs per pagrindines sritis, būtent: rūpinimasis Kanados liet. katalikų religine, tautine, visuomenine ir kultūrine veikla. Tai pagrindiniai barai, kur teks plušti naujam organizmui — Federacijai.

Konferencijai priėmus statutą, buvo išrinkti valdybon trys asmenys, kurie, drauge su deleguotais organizacijų atstovais, sudarė vadovybę — Dr. A. Šapoka, pirm., B. Sakalauskas vicepirm., inž. Pr. Razgaitis, sekretorė Juozapavičieną, iždininkė K. Pr. Gaidamavičius ir J. Andriulis, nariai. Dvasios vadas, rašant šias eilutes, dar nebuvo žinomas.

Konferencija, kurios posėdžiams pirmininkavo Ant. Rinkūnas ir Dr. A. Šapoka, praėjo darbingoj nuo'ai-koj. Dalyvavo įžymių svečių: Jo E. vysk. V. Brizgys, prel. Myk. Krupavičius, prel. Pr. Juras, kun. Vyt. Bagdanavičius ir kt.

Dievo Motinos garbei — Tėvynes išlaisvinimui
Šiuo šūkiu buvo pradėtas kongresas Toronto šv. Mykolo katedroj. Nors tai buvo šeštadienis, žmonių prisirinko pilna katedra, kur įvyko maldos valanda. Ji buvo lietuviška — širdimis, maldomis, giesmėmis ir vysk. V. Brizgio pamokslu, žodį tarė ir Jo Em. kardinolas McGuigan, Toronto arkivyskupas. Jisai kvietė lietuvius saugoti ištikimybę tikėjimui, dėl kurio tiek kentėta, ir budėti naujų pavojų akivaizdoj.

Iškilmingiausia dalis teko Hamiltonui, čia Dievo Motina buvo pagerbta įspūdinga procesija ir ponti-fikalinėmis mišiomis katedroje, kurias atlaikė Jo E. vysk. Brizgys. Procesija, kurioje dalyvavo 2-3 tūkstančiai asmenų, buvo tuo pasigėrėtina, kad joje lietuviai visi dalyvavo. Beveik niekas nestoviniavo ant šaligatvių. Nuotaikinga buvo ir popietinė akademija. Prel. Myk. Krupavičius, kuris iš pažiūros atrodė labai išvargęs, priėjęs prie mikrofono pats atgijo ir kitus atgaivino savo stipria kalba ir uždegančiomis mintimis.
Su dideliu pasisekimu koncertavo muz. St. Gailevičiaus diriguojamas Toronto "Varpo" choras. Jisai gaivino kongreso dalyvius lietuviška daina salėje, o jungtinis Toronto -Hamiltono bažnytinis choras, dirig. kun. B. Pacevičiaus, kėlė maldininkų širdis katedroje.
Jautrų pamokslą apie Dievo Motiną pasakė prel. Pr. Juras iš JAV.

Kongresas gavo šv. Tėvo palaiminimą ir pasiuntė jam savo sveikinimą, į kurį taip pat gautas atsakymas — padėka.
Netenka abejoti, kad kongresas buvo Kanados liet. katalikų laimėjimas. Reikia neužmiršti, kad Kanados liet. katalikai atsistojo deramose pozicijose tiktai įsijungus naujiesiems ateiviams. Anksčiau jų balsas buvo, tiesa, gyvas, bet kuklus. Senieji veikėjai, palyginti, daug nuveikė, statydami bažnyčias, steigdami draugijas. Jie padėjo pirmuosius pamatus. Deja, ne dėl jų kaltės, tuose pamatuose atsirado kenkėjų — raudonųjų su "Liaudies Balsu" — ir kitokios spalvos žmonių, kurie religinėms vertybėms neteikė jokios reikšmės arba jas niekino.

Tiesa, jų yra ir šiandieną, tačiau katalikų sustiprėjimas įgalina pasakyti tvirtą žodį. Be to, suėjimas į Kanados Liet. Bendruomenę įvairių pažiūrų žmonių sušvelnino tarpusa-vius įvairių grupių santykius. Reikia tikėtis, kad Bendruomenė ir toliau veiks šia kryptimi, ir su laiku visai išlygins įsisiūbavusius santykius.

Tvarka, išskyrus kai kurias smulkmenas, buvo gera. Prie jos palaikymo uoliai prisidėjo ir skautai. Didžioji konferencijos ir kongreso rengimo našta teko inž. Pr. Razgaičiui, kun. Dr. J. Gutauskui, Ant. Gurevičiui iš Toronto ir kun. Dr. J. Ta-darauskui su vietiniu Hamiltono komitetu.
Šis kongresas bus naujas paskatinimas žengti ateitin su pasitikėjimu. Nieko nėra pavojingesnio, kaip miegas ant laurų. Kanados katalikų veikėjams tenka budėti ir toliau ties tomis vertybėmis, kurios yra pavojuje. Negali sakyti, kad viskas padaryta. Kiekviena diena atneša ir naujus rūpesčius. Pvz. vienas tokių — reorganizacijos įgyvendinimas. Kol negyvi paragrafai taps gyvu organizmu, teks gerokai padirbėti visiems — ne tiktai valdyboms. Tuos ir kitus užsimojimus įgyvendinus bus galima eiti ir prie didesnių sąskrydžių, būtent, JAV ir Kanados bendro liet. katalikų kongreso.
Pr. G.

• Toronto Prisikėlimo lietuvių parapijos bažnyčios ir salės statybos paruošiamieji darbai jau baigti. Planus padarė archit. Stasys Kudokas, kuriuos miesto valdybos atitinkamos komisijos patvirtino. Statyba prasidės šį rudenį. Jai vadovauja J. Au-gustinavičius, archit. S. Kudoko priežiūroje. Prisikėlimo parapija įkurta prieš metus ir pavesta valdyti pranciškonams, kurie sutartinai su parapijiečiais kuria šį tautinį-religinį židinį Toronte. Sklypas statybai yra parinktas labai šviesioje ir patogioje vietoje. Statyba pradedama nuo dviejų didelių salių, kurių viena bus naudojama pamaldoms, antra susirinkimams. Tolimesne statyba priklausys nuo finansinių išgalių.