Eilėraščiai Spausdinti
Parašė LEONARDAS ANDRIEKUS   
SAULĖLYDIS

Gerai išsimatuokim pėdomis šešėlį
Ir jo pažinti laikui bus gana.
Nėra anksti, kai rudenys paliauja šėlę.
Nėra anksti, kai tampa saulė balzgana.

Tuojau, tuojau žinosim, kelios pėdos
Bėra iki ateinančios nakties ribų,
Tuojau pradės kančioj saulėlydis virpėti,
Ir mariose nugrimzdęs varpas atsibus.

ANGELAS

Sunku tau būtų šiąnakt nusileisti
Žemyn su tokia didele našta.
Nėra žvaigždžių, ir šiaurėje pašvaistė
Pradingo, lyg užgijusi žaizda.

Dėl tavo nuovargio esu aš kaltas —
Tu mano skausmą, mano liūdesį neši.
Sustingo saulės bokštų kilnios maldos
Kažkur nežinomų kalnų plyšy.

Jei erdvėje našta sparnus palaužtų.
Tą didį sopulį kentėtume abu.
Bet ar galėtum bepakilt į augštį
Iš mano žemės užkeiktų daubų?

VAKAR

Vakar, einant pro gelstantį lauką,
Netikėtai pakvipo medus,
Ir atrodė, kad gyslomis plaukia
Saldžios sultys žiedų.

Nežinau, ar tai buvo ramunė,
Ar glicinija Kaprio salos,
Tik jaučiau, jog ne vienas klajūnas
Į namus pavėluos.

Kam skubėti, jei niekas nelaukia
Vakarais prie tuščių avilių —
Dar negrįžo bitelė iš lauko,
Dar nėra taip vėlu.

Dar nėra taip vėlu, kad nespėčiau —
Kad nespėčiau susemt atsargiai —
To bičių iškeliavusio spiečiaus,
Kai žydėjo rugiai.

PILNATIS

Išvystam pilnatį po kojom
Ir priblokšti netenkam žado —
Jos danguje visad jieškojom,
O vandenų gelmėj atradom.

Ji daug skaidresnė, čia panirus,
Nei ten, kai pasislėpus švietė.
Gali matyt upely žvyrą,
Vandens lelijos sunkų žiedą.

Ir nežinai dabar, kas kaltas,
Kad viskas žemėj atsimainė —
Girdi nakties graudingą maldą,
Girdi žvaigždžių galingą dainą.

Iš parengto spaudai rinkinio ATVIROS   MARIOS